Socialinis darbas ir socialinių paslaugų teikėjai Lietuvoje

Socialinės paslaugos yra socialinės politikos sritis ir pagrindinė socialinio darbo organizavimo forma. Socialinis darbas visuomenėje dažniausiai suvokiamas kaip pagalbos teikimas žmonėms, patekusiems į sudėtingą gyvenimišką situaciją.

Socialinės paslaugos - tai pagalbos silpniems visuomenės nariams suteikimas įvairiomis nepiniginėmis formomis bei globos pinigais. Tai žymia dalimi subsiduojamos, o atskiriems asmenims ir nemokamos paslaugos. Socialinių paslaugų prigimtis lemia, kad paslaugų gavėjams dalis paslaugų kainos ar net visa kaina gali būti kompensuojama, tačiau tai nereiškia, kad šios paslaugos yra nemokamos.

Pirmaeilis socialinių paslaugų tikslas yra patenkinti asmenų gyvybinius poreikius ir sudaryti palankesnes žmogaus orumą išsaugančias gyvenimo sąlygas, kai jie patys savarankiškai nepajėgūs to pasiekti. Galutinis socialinių paslaugų tikslas - sudaryti palankias sąlygas ir ugdyti asmenų sugebėjimą pasirūpinti savimi ir integruotis visuomenėje.

Pagrindinės socialinių paslaugų gavėjų (klientų) grupės: seni žmonės, kuriems reikalinga globa, suaugę ir vaikai su negalia, vaikai, kuriems reikalinga globa, rizikos grupės asmenys (grįžę iš įkalinimo vietų, narkomanai, piktnaudžiaujantys alkoholiu, infekuoti ŽIV virusu, benamiai ir pan.).

Socialinių paslaugų klasifikacija

Socialinės paslaugos skirstomos į bendrąsias socialines paslaugas ir specialiąsias socialines paslaugas. Bendrosios socialinės paslaugos skirtos tiems socialinių paslaugų gavėjams, kuriems nereikia specialios pagalbos.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje

Atsižvelgiant į socialinių paslaugų teikimo vietą bei laiką, specialiosios socialinės paslaugos gali būti stacionarios ir ambulatorinės.

Socialinių paslaugų schema

Stacionarios socialinės paslaugos

Stacionarios socialinės paslaugos - paslaugos, kurias teikia stacionarios socialinių paslaugų įstaigos: senelių globos namai, suaugusiųjų psichoneurologiniai pensionatai, vaikų globos namai, vaikų psichoneurologiniai pensionatai. Šiose socialinių paslaugų įstaigose asmenys gyvena pastoviai, jiems užtikrinama globa, palaikomasis gydymas ir reabilitacija.

Stacionarios socialinės paslaugos seniems žmonėms - tai paslaugos, teikiamos senelių globos namuose, senelių pensionatuose. Senelių globos namai, pensionatai, slaugos namai - tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos senų žmonių ilgesniam ar nuolatiniam gyvenimui, kai jie patys negali savimi pasirūpinti ir jiems reikalinga nuolatinė globa, slauga ar palaikomasis gydymas.

Į senelių globos namus priimami pensinio amžiaus žmonės, kurie negali patys apsitarnauti ir kuriems reikalinga nuolatinė globa bei slauga. Į senelių globos namus gali būti priimami ir I ar II grupės invalidai, vyresni kaip 16 metų, kuriems būtina priežiūra ir slauga. Priimant gyventi į senelių namus, įvertinamas asmens stacionarių socialinių paslaugų poreikis.

Senelių globos namai, pensionatai - tai ten gyvenančių asmenų namai, todėl gyvenimas juose turi būti organizuotas taip, kad gyventojų fiziniai, psichologiniai, socialiniai, kultūriniai bei dvasiniai poreikiai būtų patenkinami kuo geriausiai.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Šios paslaugos garantuoja prieglobsčio suteikimą, būtinų poreikių patenkinimą bei reikalingą globą žmonėms, kuriems nereikia intensyvaus gydymo.

Socialinio darbo paslaugos senelių globos namuose

  • sudaryti individualų socialinių paslaugų planą, skirtą kuo geriau patenkinti kliento poreikius.

Socialinio darbo personalo skaičius bei kvalifikacija priklauso nuo socialinio darbo programos sudėtingumo bei apimties, globos įstaigos dydžio, nuo jos gyventojų charakteristikos bei socialinių poreikių.

Medicininės/slaugos paslaugos

Kiekvienam globos namų gyventojui pagal poreikius turi būti teikiamos medicininės bei slaugos paslaugos. Medicininių paslaugų poreikį nustato gydantis gydytojas arba vyriausioji medicinos sesuo. Slaugos paslaugas teikia medicinos seserys, slaugės, vyriausiajai medicinos seseriai prižiūrint. Įvertinus globos namų gyventojo poreikius, sudaromi individualūs slaugos planai.

Senelių globos namuose turi būti teikiamos neintensyvios ir intensyvios slaugos paslaugos. Kiekvienuose senelių namuose turi būti skiriama ne mažiau kaip 3,0 - 6,0 valandos slaugos laiko per parą kiekvienam intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui. Vidutiniškai vienam intensyviai slaugomam asmeniui tenka 5,6 val. Atsižvelgdamas į gyventojo fizinę ir psichinę būseną, gydantis gydytojas gali nurodyti skirti ilgesnį slaugos laiką intensyviai slaugomam senelių namų gyventojui. Neintensyviai slaugomam tenka vidutiniškai 1,6 val. slaugos laiko per parą. Senelių namų administracija turi užtikrinti 24 valandų slaugos paslaugas.

Darbo terapijos paslaugos

Socialinių paslaugų įstaigos darbo terapijos organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą. Darbo terapijos paslaugas teikiančių darbuotojų skaičius priklauso nuo globos įstaigos dydžio bei gyventojų sudėties.

Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose

  • darbai pagal pomėgius (mezgimas, siuvimas, pynimas ir t.t.).

Kultūrinės paslaugos

Socialinių paslaugų įstaigų administracija organizuoja gyventojų laisvalaikį. Tuo tikslu yra teikiamos kultūrinės paslaugos. Kultūrinių paslaugų organizatorius gali atlikti ir kitas funkcijas bei užimti ne visą etatą. Skaičius darbuotojų, teikiančių kultūrines paslaugas socialinių paslaugų įstaigoje, priklauso nuo gyventojų skaičiaus, jų sudėties bei poreikių.

Religinės paslaugos

Globos įstaigos gyventojams pageidaujant, globos namuose turi būti teikiamos religinės paslaugos. Tam tikslui gali būti įrengta atskira patalpa, kuri gali tarnauti ir kaip šarvojimo salė, atliekant laidojimo paslaugas.

Sporto paslaugos

Socialinių paslaugų įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos sportuoti.

  • žaidimas šaškėmis, šachmatais ir kt.

Švietimo, ugdymo paslaugos

Socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos švietimo, ugdymo paslaugos. Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti teikiamos specialaus mokymo bei ugdymo paslaugos. Ugdymo tikslas - kiek tik įmanoma lavinti vaikų bei vaikų su negalia galimybes. Ugdymo paslaugos teikiamos vadovaujantis Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintomis mokymo bei specialaus ugdymo programomis. Įvertinus kiekvieno vaiko poreikius ir galimybes, sudaromos individualios ugdymo programos.

Buitinės paslaugos

Globos įstaigos gyventojams, pajėgiantiems ir norintiems individualiai atlikti smulkius buitinius darbus, turi būti sudarytos sąlygos tai atlikti. Vaikų socialinių paslaugų įstaigose turi būti įsteigti savarankiško gyvenimo skyriai ar savarankiškos vaikų bendruomenės.

Ambulatorinės socialinės paslaugos

Ambulatorinės institucinės socialinės paslaugos - paslaugos, teikiamos ambulatorinėse socialinės globos įstaigose: dienos centruose, bendruomenių centruose, darbo terapijos centruose, nakvynės namuose, reabilitacijos centruose ir pan., kuriose klientai yra globojami tam tikrą paros dalį.

Pagalba namuose

Pagalba namuose - tai pagalba (paslaugos), teikiama namuose seniems žmonėms, žmonėms su negalia, siekiant padėti jiems gyventi savarankišką gyvenimą.

Socialinės pagalbos tarnyba gali būti organizuota kaip pagalbos namuose padalinys socialinės globos skyriuje, atskira pagalbos namuose tarnyba, tarnyba prie visuomeninių invalidų ir kitų socialinę paramą teikiančių organizacijų. Pagalbos namuose tarnybos vadovas - asmuo, kuris atsakingas už socialinės pagalbos namuose organizavimą, socialinių paslaugų namuose teikimo pirminę kontrolę.

Kiekviena savivaldybė sudaro detalų pagalbos namuose gavėjų registrą. Siekiant numatyti paslaugų namuose teikimo pirmumą, gali būti išskirtos pagalbos namuose pakopos. Pagalbos namuose pakopos išskiriamos pagal poreikio paslaugoms namuose būtinumo laipsnį atskiroms asmenų kategorijoms.

  • kitos socialiai remtinos šeimos, patekusios į sunkią būklę.

Pagalbos namuose (socialinės paslaugos namuose) paslaugos skirstomos į pagrindines ir papildomas. Papildomos paslaugos - paslaugos, kurios nėra gyvybiškai būtinos konkrečioje situacijoje, bet gali būti teikiamos asmeniui pageidaujant, susitarus su paslaugų teikėju. Kiekviena savivaldybė pati rengia pagrindinių ir papildomų paslaugų sąrašą, prisilaikydama pagrindinio jų išskyrimo principo.

Dalinė pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant tik kai kurias paslaugas. Visiška pagalba namuose - aptarnavimas, teikiant visas pagrindines paslaugų rūšis tuo tikslu, kad asmuo galėtų likti gyventi savo namuose.

Socialinės pagalbos teikimo namuose sutartis - tai rašytinis susitarimas tarp asmens, kuris teiks socialines paslaugas namuose, ir savivaldybės socialinės globos skyriaus vadovo, kuriame nurodoma, kam bus teikiamos paslaugos, teikimo dažnumas, kitos paslaugų teikimo sąlygos, pridedamas paslaugų sąrašas, nurodomas apmokėjimas už paslaugas.

Informacijos teikimas ir konsultavimas

Informacijos teikimas, konsultavimas - paslauga, skirta suteikti reikalingą pagalbos organizavimui informaciją ar ilgesnį laiką konsultuoti klientą dėl jo problemos sprendimo.

Informacijos teikimas - tai socialinės globos ir rūpybos skyriuose (centruose) arba savarankiškų atskirų tarnybų renkama bei sisteminama informacija apie socialinę paramą, socialines paslaugas, socialinių paslaugų įstaigas, įstatymus bei kitus normatyvinius aktus, jų aiškinimas. Turi būti sudaryta galimybė iš anksto užsirašyti pas socialinį darbuotoją. Socialinis darbuotojas teikia informaciją bei konsultuoja klientą, kaip elgtis probleminėje situacijoje. Konsultavimas yra daugiau ar mažiau ilgalaikis procesas.

Dienos centrai

Dienos centras - įstaiga, skirta asmenims, kurie gyvena savo namuose, bet dienos metu jiems teikiama reikalinga globa, maitinami, tenkinami higieniniai poreikiai, bendraujama. Pagyvenusių žmonių klubas - įstaiga, skirta suteikti dienos globą pagyvenusiems žmonėms, kurie tik iš dalies gali savimi pasirūpinti ir kuriems reikia socialinės bei psichologinės pagalbos. Konkrečios įstaigos personalo struktūra priklauso nuo įstaigos profilio ir klientų skaičiaus bei sudėties.

Bendruomenės centrai

Bendruomenės centro veikloje gali dalyvauti visi bendruomenės gyventojai.

  • stiprina piliečių, kaip laisvos ir demokratiškos visuomenės narių, vaidmenį ir atsakomybę.

Bendruomenės centro darbą organizuoja maža profesionalų grupė (dažnai tik vienas profesionalas - samdomas darbuotojas). Bendruomenės centras gali būti išlaikomas iš savivaldybės biudžeto lėšų, skirtų visuomeninių organizacijų programoms remti, labdaros, paramos, mokesčio už paslaugas ar iš pelno, gauto už paslaugas bei kitą veiklą.

Socialinės reabilitacijos centrai

Socialinės reabilitacijos centras - įstaiga, skirta žmonių su negalia integracijai į visuomenę. Vaikų ugdymo grupė, centras - socialinių paslaugų įstaiga, skirta užimtumui dienos metu, ugdymui, socialinei reabilitacijai.

  • fizinės reabilitacijos: kineziterapija, įvairios gydomosios mankštos ir masažo rūšys; refleksoterapija, manualinė terapija; hidroterapija, purvo, parafino, elektros ir kt.
  • socialinės reabilitacijos: buitinių, bendravimo, darbinės veiklos ir pan. įgūdžių lavinimas.

Darbo terapijos centrai

Darbo terapijos centras yra įstaiga, skirta žmonių su negalia įtraukimui į darbinę veikla, o per tai - integracijai į visuomenės gyvenimą.

  • užsiimti tam tikra darbine veikla, siekiant pilnesnės jų socialinės integracijos.

Pagrindiniai jų klientai - ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai.

Socialinių paslaugų įstaigų personalas ir patalpos

Stacionarių globos įstaigų personalą sudaro vadovų, specialistų, tarnautojų bei darbininkų kolektyvas tiesioginiam darbui su klientais ir bendram aptarnavimo darbui atlikti.

Personalo skaičius ir struktūra priklauso nuo globos įstaigų gyventojų skaičiaus bei struktūros. Personalo skaičius ir struktūra stacionarių socialinių paslaugų įstaigoje turi būti pagrįstas čia gyvenančių klientų poreikių struktūra, orientuotas į kuo geresnį klientų aptarnavimą. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas personalo tiesioginiam darbui su klientais formavimui.

Socialinių paslaugų įstaigos turi būti įsteigtos specialiai šiam tikslui pastatytuose, rekonstruotuose ar pritaikytuose pastatuose. Patalpos turi atitikti techninius, sanitarinius, higieninius, saugos darbe ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.

Socialinių paslaugų įstaigų veikla

Globos įstaigos naudoja savo veikloje maitinimo, minkšto inventoriaus, medikamentų ir kt.

Kiekvienas socialinių paslaugų įstaigoje gyvenantysis (jeigu jis veiksnus) gali būti gyventojų tarybos nariu. Asmuo gali būti pašalinamas iš socialinių paslaugų įstaigos vadovaujantis bendrosiomis vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose numatyta ir pašalinimo tvarka.

Apgyvendinimo socialinėse globos įstaigose tvarka - taisyklės, pagal kurias įforminamas kliento priėmimas į globos įstaigą. Jos tvirtinamos ar keičiamos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Apgyvendinimo globos namuose sąlygos - reikalavimai, kuriais remiantis seni žmonės priimami gyventi į šiuos namus arba nustatomas apgyvendinimo namuose eiliškumas.

Dokumentacija, aprašant globotinio turtą (senelių globos namuose), - priimamo asmens turtas (jeigu jį turi) yra aprašomas pagal globos namuose parengtą turto aprašymo formą, jeigu klientas pateikia tokią informaciją.

Sutartis tarp gyventojo ir globos įstaigos administracijos - tarp kliento ir administracijos pasirašoma sutartis apie abipusius įsipareigojimus gyvenant globos namuose.

Sutartis tarp vaiką atstovaujančios institucijos, asmens ir globos įstaigos administracijos - apgyvendinant vaiką globos namuose tarp jį atstovaujančiojo ir globos įstaigos administracijos pasirašoma sutartis apie abipuses teises ir pareigas gyvenant globos namuose.

Socialinis darbas Lietuvoje

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atlikta apklausa parodė, kad penktadalis šalies gyventojų vienaip ar kitaip yra susidūrę su socialiniu darbuotoju, aštuoni iš dešimties apklaustųjų socialinio darbuotojo darbą laiko vertingu. Tai didžiulis pripažinimas ir įvertinimas žmonėms, kurie kasdien nuoširdžiai padeda tiems, kuriems labiausiai to reikia.

tags: #socialinis #darbas #ir #socialiniu #paslaugu #teikejai