Socialinė politika yra mokslas, nagrinėjantis socialinę gerovę, jos ryšį su politika ir visuomene. Socialinės politikos reikšmė ir aktualumas ypač akivaizdus šiandieninėse sąlygose. Socialinė politika apima platų visuomenės interesų ratą, ji ypač susitelkia ties socialinėmis paslaugomis ir gerovės valstybe.
Kas yra socialinė politika ir socialinė apsauga
Socialinė politika- tai visuma priemonių bei politinių veiksmų, kuriais siekiama socialinės gerovės; ji apima socialinę apsaugą bei priemones taikomas užimtumo, mokymo ir aprūpinimo būstu srityse. Sąvoka „politika“ žodynuose apibūdinama kaip valstybės valdymo menas. Vadinasi, socialinė politika - tai socialinių procesų valdymas. O valdymas turi prasmę tik tada, kai aiškiai apibrėžtas jo (valdymo) tikslas. Taigi, kalbant apie socialinę politiką, pirmiausia būtina žinoti Vyriausybės, kaip aukščiausio valdymo subjekto, veiklos tikslą, t.y. labai aiškiai įsivaizduoti, ko mes siekiame. Kitaip sakant - kokią visuomenę ir pagal kokį socialinį ekonominį modelį norime sukurti.
Socialinė apsauga yra socialinės politikos sritis, kurios pagrindinis prioritetas yra gerinti žmonių gyvenimo kokybę, saugoti juos nuo patekimo į socialinės rizikos grupes bei padėti jiems ten patekus. Šiai problemai spręsti yra socialinis draudimas ir socialinė parama. Kartais bandoma apibrėžti, kad socialinė apsauga yra “politikos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti asmenis esant įvairioms gyvenimo situacijoms ir sąlygoms, kuriose iškyla asmens pragyvenimo pavojus”.
Valstybės socialinė politika ir jos funkcijos
Valstybės socialinė politika - tai piniginių išmokų ir paslaugų paskirstymas atsižvelgiant į gaunamų pajamų dydį ar jų praradimą arba nemokamų socialinių paslaugų teikimas nepakankamai aprūpintiems piliečiams. Valstybės vaidmuo yra svarbiausias priimant įstatymus ir disponuojant dideliais finansais bei materialiniais ištekliais. Moderni valstybė yra ta, kurios priedermė - pasirūpinti tais, kuriems reikia pagalbos.
Socialinės apsaugos išmokoms reikia gana nemažai pinigų, o dauguma socialinių draudimo sistemų yra bent iš dalies finansuojamos iš įmokų. Valstybė dalinai kompensuoja darbdaviams mokesčių išrinkimą į biudžetą kitais būdais. Privalomas valstybinis socialinis draudimas nėra draudimas tikrąja ta žodžio prasme, nes dalis nemokėjusių įmokas išmokas vis dėl to gauna (vadinamasis draudimas valstybės lėšomis) be to sistemoje yra didžiulis perskirstymas: mažas įmokas mokantys gauna santykinai daug, o dideles įmokas mokantys - mažai.
Taip pat skaitykite: Gyvūnų globos teisės aktai
Solidarumas ir socialinės apsaugos tikslai
Socialinei apsaugai taikomomis priemonėmis sukuriamas solidarumas tarp žmonių, netekusių darbo pajamų arba susidūrusių su įpatingomis išlaidomis. Solidarumas galimas vienos kartos mastu (tarp sveikų ir ligotų arba tarp dirbančiųjų ir bedarbių). Pavojus socialiniu laikytinas dėl dviejų priežasčių: pirma, visuomenė jį pripažįsta reikšmingu, antra, asmuo ar šeima savarankiškai be visuomenės pagalbos su tuo pavojumi negali susidoroti.
Principai, kuriais grindžiama socialinė parama
Socialinės Apsaugos Principai: Nuopelnų principas. Kategorinis principas reiškia, kad remiami asmenys, priklausantys tam tikrai iš anksto numatytai kategirijai (seni žmonės, vaikus auginančios šeimos ir pan.). Kategorijos nustatomos atsižvelgiant į tai, ar joms gali grėsti pragyvenimo sunkumai ir skurdas. Stokos, arba skurdo principas. Pagal jį remiami tik tie, kurių pragyvenimo šaltiniai yra nepakankami. Tai ištiriama kiekvienu atskiru atveju prieš nusprendžiant suteikti socialinę paramą.
Socialinės politikos sritys ir kryptys Lietuvoje
Socialinė politika apima tokias sritis kaip švietimas, užimtumo didinimas ir nedarbo mažinimas. Darbo politika apima platesnį problemų ratą negu užimtumo politika. Socialinė politika, orientuota į užimtumo didinimą ir nedarbo mažinimą, darbo užmokesčio ir gyventojų pajamų augimą, yra vienas svarbiausių ekonomikos augimą lemiančių veiksnių.
Pagrindinės Socialinės Politikos Kryptys Lietuvoje: Gyventojų pajamų dinamika, Valstybinio socialinio draudimo ir pensinio aprūpinimo politikos strategija, Valstybinė parama šeimai, Vaikų teisių apsauga, Būsto politikos socialiniai aspektai, Neįgaliųjų integracija ir socialinės paslaugos, Nacionalinė užimtumo politikos strategija, Repatriacijos ir užsieniečių integracijos socialiniai klausimai, Darbo santykiai, Darbo sauga, Tarptautinė pagalba tobulinant socialinės politikos formavimą ir administravimą.
Vaiko gerovė ir institucijų vaidmuo
LR Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, Civilinis kodeksas, Konsultacinė vaikų reikalų taryba prie Respublikos Prezidento, Vaiko globos įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja vaiko gerovės politiką Lietuvoje. Vaiko gerovės valstybės politikos strategija siekiama sukurti prielaidas visų Lietuvos Respublikoje gyvenančių vaikų gerovei, tam numatant valstybės ilgalaikes vaiko gerovės valstybės politikos strategines priemones ir lėšas šių priemonių įgyvendinimui.
Taip pat skaitykite: Kompensacija už servitutą
Kalbant apie vaiko gerovės politiką, aktualios problemos Lietuvoje yra: sąlygų vaiko intelektualiniam ir fiziniam vystymuisi sudarymas, beglobių vaikų priežiūra, apsauga nuo išnaudojimo ir parama vaikams, pozityvaus vaikų laisvalaikio plėtojimas. Nevyriausybinių organizacijų įsteigti vaikų dienos centrai suteikia galimybę socialinės rizikos vaikus įtraukti į naudingą, prasmingą veiklą, padeda jiems keisti vertybines orientacijas, plėsti akiratį, adaptuotis visuomenėje, atitraukti nuo kenksmingo gatvės poveikio.
Šiuo metu rengiama programa prieš vaikų prievartą, kurios paskirtis - numatyti kompleksinius ir koordinuotus veiksmus bei priemones (prevencines, intervencines, postvencines) prievartai su visomis jos apraiškomis šalinti. Programa skiriama vaikui, nukentėjusiam nuo prievartos, jo šeimai, nepilnamečiams smurtautojams. Programą planuojama pradėti įgyvendinti šiais metais. Taip pat šiuo metu rengiama Nacionalinė vaikų dienos centrų 2005 - 2007 m. tęstinumą. Programa siekiama sudaryti sąlygas socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams gauti socialines, ugdymo paslaugas, siekiant sudaryti galimybes vaikams augti šeimoje ir nebūti atskirtiems nuo tėvų steigiant globą.
Socialinės politikos iššūkiai ir poreikiai
Efektyvi socialinė politika šiandien yra vienas svarbiausių nacionalinio saugumo ramsčių. Neretai susidaro įspūdis, kad socialinė politika priklauso nuo politinių vėjų - skirtingi veikėjai siūlo skirtingus sprendimus, tačiau pokyčiai vyksta lėtai. Be to, socialinės problemos retai būna vienalytės - jos persipina tarpusavyje: skurdas susijęs su švietimu, sveikata, būstu, užimtumu. Todėl tikri sprendimai reikalauja tarpsektorinių pastangų, ilgalaikės vizijos ir politinės valios - ko dažnai trūksta.
Šiuo metu Lietuvoje labai trūksta socialinės politikos specialistų, todėl šios srities klausimais dažnai užsiima kitų profesijų atstovai - ekonomistai, vadybininkai, politologai, net lituanistai, chemikai ar inžinieriai. Socialinė politika, kaip kryptinga valstybės veikla, pradėjo formuotis 19 a. pab. - 20 a. pr. Pasak prof. B. Gruževskio, pirmąkart šią sąvoką 1854 m. pavartojo vokiečių mokslininkas W. H. Riehlas, o jau 1872 m. Vokietijoje veikė Socialinės politikos asociacija, vienijusi istorikus ir ekonomistus.
Socialinės politikos reikšmė ateičiai ir nauji iššūkiai
Socialinės politika lemia, ar žmonės valstybėje jaučiasi saugūs, girdimi ir matomi. Nuo gimimo iki senatvės ji tyliai veikia šalia, spręsdama švietimo, sveikatos, užimtumo, būsto ir kitus klausimus. Į kasdienį gyvenimą socialinė politika įsilieja kur kas plačiau, nei dažnai manoma. Socialinės politikos reikšmė šiandien tampa būtina sprendžiant net ir aplinkosauginius iššūkius. Klimato krizė dažniausiai labiausiai paveikia tuos, kurie prie jos mažiausiai prisidėjo. Būtent tokie klausimai paskatino doktorantę kurti naują Europos Sąjungos ekosocialinės politikos kursą, kuris šį pavasarį startavo Vilniaus universitete.
Taip pat skaitykite: Kompensacijos ir atleidimai 2021
Trumpa lentelė: pagrindinės socialinės politikos sritys Lietuvoje
| Sritis | Pagrindinis tikslas |
|---|---|
| Socialinė apsauga | Gyventojų apsauga nuo socialinių rizikų, išmokos ir paslaugos |
| Užimtumas | Nedarbo mažinimas, darbo vietų kūrimas |
| Vaikų ir šeimos politika | Vaiko teisės, parama šeimai, apsauga nuo prievartos |
| Būsto politika | Prieinamumas ir socialinis būstas |
| Neįgalieji | Integracija ir socialinės paslaugos |
Apibendrinant, socialinė politika Lietuvoje yra sudėtinga, daugiasluoksnė sritis, apimanti tiek teisinius reglamentus, tiek praktines priemones ir institucijas. Ji reikalauja nuoseklios strategijos, tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir pakankamų žmogiškųjų bei finansinių išteklių, kad būtų užtikrinta tikroji socialinė parama tiems, kam jos labiausiai reikia.
tags: #nutarimas #del #socialines #paramos #koncepcijos