Nugaros skausmą įtakojantys veiksniai ir slaugos ypatumai

Dėl stuburo skausmų žmonės kentėjo visais laikais. Apie tai liudija rankraščiai, piešiniai, seni laidojimai. Tai labai dažna žmonių liga, kurią sukelia labai daug priežasčių. Norint išaiškinti nugaros skausmo atsiradimo priežastis svarbu gerai žinoti stuburo anatomiją ir fiziologiją, susipažinti su pačia problema, jos rizikos faktoriais.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas nuolat sukelia didelę psichinę ir fizinę įtampą. Organizmo nuovargis ir stresas pirmiausia paliečia judamąjį aparatą, tai yra kaulų - raumenų sistemą. Vis daugiau žmonių skundžiasi nugaros skausmu, kuris pastaraisiais metais tampa tiesiog epidemija: apie 80% suaugusių žmonių per savo gyvenimą bent kartą patiria vidutinio stiprumo nugaros skausmą. Daugumos žmonių raumenys silpni.

Stuburo sandara

Nugaros anatominė sandara

Žmogaus nugara yra tam tikras audinių kompleksas. Šie audiniai yra gerai aprūpinami krauju, o pagrindinė jų paskirtis - apsaugoti nugaros srityje esančią itin svarbią nervų sistemos dalį. Nugaros kaulai ir kremzlės sudaro tamprų stiebą, kurio konstrukcija palaiko ištisas raiščių, raumenų ir sausgyslių tinklas, o kartu ir didžiulį lankstumą.

Stuburas. Jis susideda iš 24 tarpusavyje sujungtų slankstelių, kryžmens ir uodegėlės. Žmogus turi septynis kaklo, dvylika krūtinės ir penkis juosmens slankstelius. Kryžkaulį sudaro penki suaugę slanksteliai, uodegėlę - keturi penki nedideli suaugę slanksteliai. Ji yra paslankesnė negu kryžkaulis. Krūtinės slanksteliai skiriasi nuo kitų tuo, kad jie susijungia su šonkauliais, sudarančiais kartu su krūtinkauliu krūtinės ląstą.

Taip pat skaitykite: Kaip sumažinti nugaros skausmą?

Slanksteliai išsidėstę netiesiogiai vienas virš kito, bet sudaro eilę charakteringų išlinkimų. Kaklo srityje stuburas paprastai išlinkęs į priekį (kaklo lordozė), krūtinės priešingai - išlinkęs atgal (krūtinės kifozė), juosmens sritis taip pat išlinkusi į priekį (juosmens lordozė).

Nugaros skausmo etiologija

Nugaros skausmą gali sukelti įvairios priežastys, įskaitant mechanines, nemechanines stuburo pažeidimus ir vidaus organų ligas.

• Netaisyklinga laikysena. Bet kuri kūno padėtis, trikdanti fiziologinius stuburo linkius ir nugaros raumenų balansą, sukelia stuburo raiščių įsitempimą, vėliau - nuovargį. Nusilpę raumenys nesugeba išlaikyti stuburo taisyklingoje padėtyje, todėl stuburo slankstelių sąnariai nuolat perkrauti.
• Didelė fizinė įtampa. Dažnai nekreipiamas dėmesys į nedidelį stuburo skausmą, atsiradusį ką nors sunkiai stumiant ar ilgai sėdint vienoje padėtyje. Tačiau būtent jis yra pirmas ženklas, jog reikia mažinti stuburo apkrovą ar priešingai, kiek pasimankštinti.
• Trauminiai sužalojimai. Dažniausiai kyla autoavarijų, gamybinių traumų ar intensyvaus sporto metu. Net ir sugijus slankstelio lūžiui, nugaros skausmas gali išlikti visą gyvenimą.
• Stuburo degeneracija (“senėjimas”). Skausmas atsiranda dėl tarpslankstelinių diskų, sąnarių ar raumenų pokyčių. Dažniausiai skauda apatinę stuburo dalį, nes šios struktūros apkraunamos labiausiai. Skausmas gali plisti į sėdmenis, šlaunį, tačiau retai nusileidžia žemiau kelių. Stuburo degeneracijos metu kartais formuojasi stuburo kanalo stenozė (susiarėjimas). Stuburo nervai, esantys kanalo viduje, spaudžiami, todėl negali tinkamai funkcionuoti. Tuomet gali atsirasti tirpimas, silpnumas, sunkumo jausmas kojose ir greitas nuovargis, kuris išryškėja einant ir palengvėja sėdint, pasilenkus į priekį (tokioje padėtyje praplatėja stuburo kanalas).
• Tarpslankstelinio disko ligos. Skausmas esant tarpslankstelinio disko išvaržai būna dėl nervinių šaknelių spaudimo ir dirginimo. koją. Todėl dirginant nervines šakneles skausmas plinta į blauzdą, pėdą, būna jutimo bei refleksų sutrikimų.
• Stuburo struktūros pokyčiai. Nugaros skausmą sukelia stuburo iškrypimas, spondilitas (ankilozinis ar psoriazinis), Reiterio sindromas, osteochondrozė, įgimta stuburo patologija (pvz., spina bifida). Dažniausiai ši patologija nustatoma rentgenologiniu tyrimu.
• Emocinė įtampa. Stresas sukelia raumenų įtampą. Esant nuolatiniam raumenų įtempimui sutrinka kraujotaka ir mityba, atsiranda raumenų atrofija ir skausmas.
• Slankstelių lūžis dėl osteoporozės. Pagrindinis lūžio rizikos veiksnys - maža kaulinė masė tai yra ta kūno svorio dalis, kurią sudaro kaulai - svoris. Kaulų audinys keičiasi visą gyvenimą. Todėl kaulų masės stiprinimu reikia rūpintis nuo jaunystės: maiste turi būti pakankamas kalcio keikis; gera hormonų veikla (pvz., jei kiaušidės pašalintos iki 45 metų amžiaus); pakankamas fizinis aktyvumas.
• Kitos priežastys. Tačiau dažniausiai (net 70% atvejų) nugaros skausmų priežastis lieka neaiški. Dažniau stuburą skauda žmonėms, kurie nutukę, mažai juda, nesportuoja, dirba nepatogioje priverstinėje padėtyje, yra netaisyklingos laikysenos, nuolat būna psichinėje įtampoje. Dažnai nugaros skausmai neigiamai veikia sergančiojo psichiką, sukelia nuolatinę įtampą, slegia, o tai savo ruožtu skatina sprando, nugaros, juosmens raumenų įsitempimą, kuris dar labiau didina skausmą.

Nugaros skausmo patogenezė

Audinių pakenkimo atveju specialūs pakenkimo receptoriai (nociceptoriai) generuoja impulsus, kurie per nervus keliauja į nugaros smegenis. Ten vyksta pirminis šių impulsų apdorojimas. Priklausomai nuo aplinkybių, šie impulsai gali būti koduojami kaip “skausmas” ir perduodami į galvos smegenis, o gali būti nuslopinti ir sustabdyti nugaros smegenyse. Pvz., krepšininkas gali būti traumuotas rungtynių metu, bet nejausti jokio skausmo, nes žaidimo įkarštyje ši informacija apie pakenkimą laikoma “nesvarbi”. Iš kitos pusės, nugaros smegenis gali stiprinti ir transformuoti pakenkimo signalus. Taip atsitinka žmonėms, ilgą laiką kenčiantiems nuo skausmų. Tuomet jau nėra tiesioginio ryšio tarp pakenkimo apimties ir skausmo stiprumo. Kartais “skausminiai” signalai gali būti generuojami nugaros smegenyse be jokios matomos priežasties.

Kalbant apie nugaros skausmus negalima nepaminėti, kad skausmo kaip reiškinio supratimas pasikeitė. Pastaraisiais metais ypatingas dėmesys skiriamas neuropatinio skausmo tyrinėjimui. Dėl jo fiziologijos neurotransmisijos ypatumų gydymui naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai preparatai ir opiatai nėra labai veiksmingi. Todėl ieškoma kitų vaistų, kurie padėtų efektyviau gydyti neuropatinį skausmą.

Dažniausiai ūmaus nugaros skausmo priežastis ir svarbus nugaros lėtinio skausmo etiologinis faktorius yra degeneracinė stuburo patologija. Nauji vizualizaciniai, biocheminiai, imunologiniai bei klinikiniai tyrimai leido geriau suprasti degeneracinės stuburo patologijos mechanizmus. Jei seniau buvo manoma, kad skausmui (ir refleksiniam, ir kompresiniam) atsirasti itin svarbūs mechaniniai faktoriai, tai dabar pripažįstamas ir biocheminių - uždegiminių faktorių vaidmuo (interleukinas - 6, prostaglandinas E2, azoto oksidas, metalo proteinazės).

Taip pat skaitykite: Nugaros skausmo prevencija

Pagrindinės stuburo patologinės būklės, sukeliančios nugaros skausmus, yra tarpslankstelinio disko degeneracinė patologija, facetinių sąnarių patologija bei stuburo kanalo stenozė. Mūsų šalyje ilgą laiką pagrindinis dėmesys buvo skiriamas diskogeniniai patologijai, tuo tarpu vakarų šalyse netgi dažnesne nugaros skausmų priežastimi buvo laikomi facetinių sąnarių pakitimai. Šiuo metu nuomonės dėl šių stuburo degeneracinės patologijos rūšių tarpusavio santykio yra kontraversiškos. Vienų autorių duomenimis, koreliacija tarp disko ir facetinių sąnarių patologijos nepatikima. Kiti tvirtino, kad disko degeneracija vis dėlto išsivysto anksčiau nei facetinių sąnarių, kad izoliuota facetinių sąnarių degeneracija yra reta, ir facetinių sąnarių pažeidimas vystosi dėl mechaninio perkrovimo degeneravus diskui.

Nugaros skausmo diagnostika

Pirminės sveikatos priežiūros centre šeimos gydytojas nustato tik pirminę diagnozę. Kad atmesti prielaidą, kad ligonis gali sirgti kokia nors pašaline liga, atliekami bendrieji tyrimai (kraujo, šlapimo), vidaus organų echoskopija, ginekologinis tyrimas bei kiti tyrimai galimoms nugaros skausmų priežastims išaiškinti. Jei gydymas nepadeda, reikia tolesnio nugaros skausmo tyrimo ir gydymo. Tai atlieka tam tikros srities specialistas, dažniausiai, tai neurologas, reumatologas ar chirurgas - ortopedas.

Tyrimo metodai:

• Rentgeno nuotrauka. Šis tyrimo metodas retai padeda diagnozuoti nugaros skausmo priežastį, nes raumenų, raiščių ar diskų pažeidimai nesimato ar matosi blankiai. Todėl toks sutrikimas kaip išsiveržęs diskas rentgeno nuotraukoje gali likti nepastebėtas.
• Mielografija. Šio tyrimo tikslas pamatyti rentgeno nuotraukoje kietąjį dangalą, dengiantį ir apsaugantį nugaros smegenis.
• Diskografija. Tai yra į mielografiją panaši procedūra, kurios tikslas padaryti, jog diskas matytųsi rentgeno nuotraukoje. Kontrastinė medžiaga įšvirkščiama į įtariamo išsiveržusio disko centrą. Jei diskas sveikas, ši medžiaga lieka jo centre, tačiau jei jis yra įtrūkęs, rentgeno nuotraukoje bus matoma, kaip kontrastinė medžiaga išplinta. Taip galima nustatyti disko išvaržos dydį.
• Kompiuterinė tomografija. Moderniausių technologijų mielografijos alternatyva. Rentgeno nuotraukos daromos įvairiais kampais.
• Kompiuterinė magnetinio rezonanso tomografija. Tai moderniausių technologijų neinvazinis mielografijos būdas. Žmogus paguldomas į cilindro formos aparatą, kurio viduje yra galingas elektromagnetinis laukas. Radijo bangomis aparatas žmogų skenuoja ir pateikia aukštos kokybės kūno, jo vidaus organų ir struktūrų skersinio pjūvio vaizdus.
• Ultragarsas. Tai neinvazinė procedūra, kurios pagalba galima apžiūrėti stuburą. Zondu, kuris skleidžia ypač aukštas ultragarsines bangas, traukiama per nugarą.

Nugaros skausmo gydymas

Akivaizdžiai matydami, kad nugaros skausmas tampa opia trečiojo tūkstantmečio problema, bendrai susitarę medikai turi šiuolaikiškai spręsti nugaros skausmo diagnostikos, gydymo, reabilitacijos ir slaugos klausimus. Pagrindinis nugaros skausmo medicininių problemų sprendimo tikslas - greitas ir efektyvus skausmo malšinimas, padėsiantis ligoniui ne tik atgauti jėgas, bet ir pasitikėjimą savimi. Daugiau nei 85% atvejų skausmas praeina per kelias dienas ir nereikalauja intensyvaus gydymo.

Gydymo būdai:

Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmokos dėl nugaros skausmo

• Gydymas šiluma ir šalčiu. Tai seniai žinomas skausmus malšinantis būdas. Karšta vonia, dušas ar pirtis - tai tik keletas kūną šildančių būdų. Ant skaudamos vietos galima uždėti karštą rankšluostį arba šildyklę. Daugelis procedūrinių kabinetų aparatų, pvz., trumpabangiai arba aukšto dažnio, naudojami atitinkamoms vietoms šildyti. Šiluma atpalaiduoja įsitempusius raumenis, mažina skausmą, gerina kraujotaką. Esant aštriems atvejams geriau veikia šaltis, pvz., atšaldytas rankšluostis arba ledo gabalėliai. Šaltis pasižymi nuskausminančiu veikimu.
• Poilsis. Gulimas rėžimas rekomenduojamas 2-3 dienas. Papildomai galima naudoti kaklo ar juosmens linkius atitinkančias pagalves.
• Korsetas. Jis naudojamas apkrovoms sumažinti ir palaikyti stuburą ramybės būsenoje, o taip pat riboti skausmą sukeliančius judesius. Esant aštriems skausmams nepatartina juosėti korsetą daugiau kaip 1-2 savaites, nes silpnėja raumenys. Esant chroniškiems susirgimams jis leistinas tik ypatingais atvejais.
• Dinaminis stuburo tempimas. Tai gydomoji procedūra, taikoma esant chroniškiems stuburo skausmams. Ant specialaus stalo stuburas gali būti tempiamas įvairiu lygiu. Tempiant atstatoma taisyklinga stuburo sąnarių padėtis, o dėl to mažėja paravertebralinių raumenų spazmas, pagerėja jų kraujotaka. Taip pat nebeapkraunamas stuburas, praplatėja tarpslankstelinės angos, todėl atpalaiduojamos nervinės šaknelės ir sumažėja jų dirginimas.
• Fizioterapija. Tai vertikalios, purvo vonios, povandeninių srovių poveikis, nugaros raumenų masažas. Nepatartina nugaros raumenis masažuoti ūminio skausmo metu (trunkančio iki vienos savaitės). Masažas pagyvina veninę, arterinę bei limfinę apytaką, greičiau pasišalina medžiagų apykaitos produktai ir raumenys geriau aprūpinami šviežiu krauju. Raumuo tampa minkštesnis ir elastingesnis. Masažuojant dirginami nerviniai receptoriai, kuriais impulsas sklinda į gretimus ir giliau esančius audinius bei organus, stimuliuoja jų veiklą. Masažas veikia ir centrinę nervų sistemą, turi atpalaiduojamąjį - raminamąjį poveikį.
• Gydomoji mankšta. Gydomosios fizkultūros užsiėmimai turi tapti įpročiu. Esant chroniškai ligos formai treniruotis reikia kasdien, o aštriai - kai skausmai sumažėja. Gydomoji mankšta stiprina nugaros, dubens ir pilvo raumenis. Sustiprėję raumenys fiksuoja stuburą, jį palaiko teisingoje padėtyje, neleidžia tarpslanksteliniams diskams išsprūsti, susidaryti išvaržai.
• Operacinis gydymas. Įvykus dideliai disko išvaržai, kuri sukelia vaistais nenumaldomus skausmus, raumenų paralyžių, išmatų ar šlapimo nelaikymą, stuburą reikia operuoti. Prieš kiekvieną operaciją turi būti atliekama keletas tyrimų: mielografija, kompiuterinė tomografija ar branduolinis magnetinis rezonansas. Šie tyrimai išryškina stuburo kanalą, nurodo kurioje vietoje yra susiaurėjimas ar tarpslankstelinio disko išvarža. Operacijos tikslas - nervinių šaknelių išlaisvinimas ir dėl uždegimo sustorėjusių stuburo raiščių pašalinimas. Kartais norint išvengti stuburo skausmo reikia sumažinti judesius tarp dviejų slankstelių.
• Medikamentinis gydymas. Ūmus nugaros skausmas (trunkantis iki šešių savaičių) gydomas kompleksiškai: pacientui patariama išsaugoti aktyvumą; skiriami raumenis atpalaiduojantys vaistai.

Pratimai nugarai

tags: #nugaros #skausma #itakojantys #veiksniai #bei #slaugos