Yra situacijų, kai asmuo dėl psichinių sutrikimų ar priklausomybių nebegali atlikti kai kurių funkcijų, pasirūpinti savimi arba elgiasi neadekvačiai, taip sukeldamas pavojų (tiek finansinį, tiek ir fizinį) ne tik sau, bet ir savo artimiesiems. Tokiu atveju galima imtis veiksmų, kad asmens veiksnumas būtų apribotas.
Koks Asmuo Yra Laikomas Neveiksniu?
Net jei asmuo turi akivaizdžiai matomų psichinių sutrikimų, dėl kurių negali priimti sprendimų, jis negali būti traktuojamas kaip neveiksnus. Asmens neveiksnumą gali nustatyti ir pripažinti tik teismas, atlikęs ekspertizę.
Dėl neveiksnumo nustatyto į teismą gali kreiptis tik asmens šeimos nariai (sutuoktinis, tėvai, vaikai, jei jie yra sulaukę pilnametystės), globos bei rūpybos skyriaus atstovai arba prokuroras. Žinoma, pasitaiko situacijų kai asmens neveiksnumą gali įtarti ir giminiškais ryšiais nesusiję aplinkiniai, pavyzdžiui kaimynai, tačiau tiesiai į teismą kreiptis jie negali, net jei ir bendrautų itin artimai. Tokiu atveju tokie asmenys gali tiesiog kreiptis į artimiausią globos arba rūpybos įstaigą, kad būtų imtasi atitinkamų priemonių.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 2.5 straipsnyje yra įtvirtinta veiksnumo sąvoka. Veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą.
Tačiau gyvenime neretai pasitaiko atvejų, kai dėl psichikos ar elgesio sutrikimo asmuo nebegali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokiu atveju atsiranda galimybė taikyti neveiksnumo arba riboto veiksnumo institutus, kuriais yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus tam tikroje srityje asmens teises.
Taip pat skaitykite: Turto administravimas
LR CK 2.10 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Tuo tarpu LR CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo tik iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje.
Kai asmuo yra pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, jam yra nustatoma globa ir paskiriamas globėjas, kuris visais atvejais sprendžia, kaip globotiniui geriau tvarkytis. Tiek neveiksnumas, tiek ribotas veiksnumas yra nustatomi teismo civilinio proceso tvarka, o bylos dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau - LR CPK) numatyta, jog pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, gyvenamosios vietos apylinkės teismui.
Prie pareiškimo būtina pridėti ne tik medicininius dokumentus apie asmens sveikatos būklę, bet ir savivaldybės socialinių darbuotojų atliktą Asmens gebėjimų vertinimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus išvadą (toliau - Išvada), kurioje nurodomos pagrindinės rekomenduojamos asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritys (turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių).
Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog prašymą pripažinti asmenį neveiksniu teismui turi teisę paduoti tik to asmens šeimos nariai, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis - asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu (LR CPK 466 straipsnis, 467 straipsnio 4 dalis), ir juridinis - psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Taip pat skaitykite: Neveiksnaus asmens turtas Lietuvoje
Pažymėtina, jog asmens pripažinimas neveiksniu ar ribotai veiksniu nereiškia jo pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu visose srityse. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtintame Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus nustatymo tvarkos apraše įvardytos konkrečios turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių sritys, kuriose gali būti nustatomas asmens neveiksnumas arba ribotas veiksnumas.
Todėl ir teismas priimdamas sprendimą nurodo konkretų baigtinį sričių, kuriose fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą. Pripažinęs asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikrose srityse, teismas sprendžia klausimą dėl globos ar rūpybos tose srityse nustatymo, globėjo ar rūpintojo paskyrimo.
Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes.
Taigi parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą.
Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr.
Taip pat skaitykite: Kaip tvarkomos neveiksnaus asmens lėšos?
Globėjo Teisės ir Pareigos
Kai asmuo yra jau teismo pripažintas neveiksniu, jam paskiriamas globėjas, kuris gintų jo interesus bei užtikrintų gerovę. Globėju skiriamas gali būti tiek giminaitis, tiek giminystės ryšiais nesusijęs asmuo, kuris už grobą gautų darbo užmokestį.
Visus sandorius, kurie sudaromi neveiksnaus asmens naudai, tvirtina globėjas. Tačiau svarbu užtikrinti, kad kiekvienas sudaromas sandėris neštų naudą būtent tam asmeniui, o ne pačiam globėjui. Vis dėlto, jei kokiu nors būdu sandėrį sudaro pats asmuo, kuris paskelbtas neveiksniu ir tas sandėris yra jam naudingas, teismas išimties tvarka gali jį paskelbti teisėtu ir galiojančiu.
Globėjui pavedama tvarkyti visus reikalus susijusiu su neveiksnaus asmens finansais, pajamomis ir turtu. Tačiau globėjas turi užtikrinti, kad visas turtas ir pajamos yra naudojamos būtent to asmens gerovei užtikrinti. Taip pat svarbu paminėti kad globėjas nepaveldės jokio neveiksnaus asmens turto.
Asmens Veiksnumo Ribotumas
Egzistuoja ir tarpinis variantas, tarp asmens veiksnumo ir visiško neveiksnumo - tai veiksnumo apribojimas. Tokiu atveju asmeniui taip pat yra paskiriamas rūpintojas, bet pats asmuo jau turi daugiau teisių priimti įvairius sprendimus, nors dažniausiai vis tiek yra reikalingas rūpintojo patvirtinimas.
Dažniausiai veiksnumo ribotumas pripažįstamas tais atvejais, kai asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis arba toksinėmis medžiagomis.
Asmens Veiksnumo Apribojimų Panaikinimas
Dėl asmens veiksmų apribojimų panaikinimo taip pat būtina kreiptis į teismą, kad būtų atliekama nauja ekspertizė. Į teismą kreiptis gali neveiksniu paskelbto asmens tėvai, sutuoktinis, pilnamečiai vaikai arba pats neveiksniu pripažintas asmuo. Jei asmuo pripažįstamas pasveikusiu ir gebančiu pasirūpinti savimi, neveiksnumas yra panaikinamas ir asmens globa atšaukiama.
Paveldėjimo Ypatumai
Įstatymas suteikia galimybę asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tai įgyvendinama per testamentą arba paveldėjimą pagal įstatymą, jei testamentas nesudarytas.
Testamentas ir Veiksnumas
Testamentą gali sudaryti tik pats palikėjas, t. y. tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 str.). Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę.
Notaro ar kito įstatymo įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji; po testatoriaus mirties jų pagrindu testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. įgyja teisę disponuoti palikėjo turtu.
Asmeniniai testamentai, surašyti testatoriaus ranka, atitinka oficialiuosius testamentus tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduoti saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 str.). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 str.).
Privalomoji Palikimo Dalis
Tačiau įstatymas tam tikriems asmenims numato teisę paveldėti, nepaisant to, jog testatorius testamentu turto jiems nėra palikęs ar palikęs mažiau nei yra privalomoji palikimo dalis. Teisę į privalomąją palikimo dalį mirusiojo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK.
Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.
Testamento Nuginčijimas
Įstatymas nustato atvejus, kuriems esant testamentas yra negaliojantis (CK. Testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (nuginčytas) ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais (pvz. Neišlikęs testamentas neturi galios.
Kai testamentą sudarė asmuo, kuris negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. dėl veiksnumo stokos. Taigi asmeniui, šiuo pagrindu (CK 1.89 str. pagrindu) pateikusiam ieškinį dėl testamento negaliojimo, tenka pareiga įrodyti, kad testamento sudarymo metu testatorius buvo tokios būsenos, kuri neleido jam adekvačiai įvertinti situacijos ir priimti jo valią atitinkančio sprendimo dėl paliekamo turto.
CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Kasacinis Teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas - testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią.
Įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Mirusiojo testamente išreikšta valia turi būti ypač gerbtina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valią reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Testamentą galima siekti nuginčyti ir CK 1.91 str.
Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų. Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.
Globėjo Veiksmai ir Teismo Leidimas
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius.
Teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo skirti globėją (gali būti skirta ir institucinė globa) bei turto administratorių. Pažymėtina, kad teisės aktai neriboja neveiksnaus asmens teisės priimti palikimą. Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas. Atsisakyti priimti palikimą ar priimti palikimą neveiksnaus asmens vardu reikalingas išankstinis teismo leidimas.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismas praktiką, Civilinis kodeksas tiesiogiai neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra fiziniai asmenys, dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės pripažinti neveiksniais, ir nenustato, kad globėjai neturi teisės faktiniu valdymu priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad yra galimos situacijos, kai globėjas gali priimti globotinio vardu palikimą faktiškai pradėdamas valdyti palikėjo turtą, jeigu globėjas atlieka aktyvius veiksmus, kurie patvirtina jo valią veikti globotinio interesais ir paveldimą turtą įgyti globotinio nuosavybėn.
Taigi, mūsų nuomone, paveldėjimo priėmimą tuo pagrindu, kad palikimą priėmė neveiksnus asmuo, nuginčyti nėra galimybės, nebent palikimą neveiksnus asmuo būtų priėmęs be globėjo arba palikimas būtų priimtas neveiksnaus asmens vardu be teismo leidimo, jei palikimo priėmimo sandoris pastarajam būtų nenaudingas (pavyzdžiui, palikimą sudarytų skolos).
Palikimo Priėmimo Tvarka
Pagal Civilinio kodekso 5 knygos nuostatas paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu.
Jei sūnus paveldėjo pagal testamentą, testamentas gali būti nuginčytas tuo atveju, jei jį sudariusi mama buvo neveiksni arba jos veiksnumas buvo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotikais narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, taip pat jei testamentas buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo.
Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo.
Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises.
Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. priimti ar atsisakyti palikimo.
Asmens valia priimti palikimą turi būti išreikšta aktyviais veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti.
Svarbiausi aspektai
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Veiksnumas | Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo. |
| Privalomoji dalis | Neįgalūs vaikai turi teisę į privalomąją palikimo dalį, nepaisant testamento. |
| Globėjas | Palikimą neveiksnaus asmens vardu priima globėjas su teismo leidimu. |
| Teismo leidimas | Reikalingas norint priimti ar atsisakyti palikimo neveiksnaus asmens vardu. |
| Terminas | Palikimą reikia priimti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. |
Teisinė Pagalba
Dažnai gaunu klientų užklausas, ką daryti, jeigu notaras atsisako išduoti įgaliojimą veikti artimojo vardu, nes mano, jog asmuo yra neveiksnus. Ką daryti? Kaip artimojo vardu atsiimti pensiją? Kaip disponuoti jo gaunamomis socialinėmis išmokomis? Deja notaras, manydamas, jog asmuo galimai yra neveiksnus (nesupranta savo veiksmų reikšmės), negali išduoti įgaliojimo kitiems asmenims veikti šio žmogaus interesais.
Šiame magistro darbe buvo tyrinėjamas Lietuvos neveiksnaus asmens institutas ir šio instituto teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo galimybės. Tikslas - nustatyti, ar Lietuvoje neveiksnaus asmens institutas, neapriboja LR Konstitucijoje nustatytos asmens teisės kreiptis į teismą. Pagrindinė problema yra tai, jog Lietuvos teisinė sistema neatitinka tarptautinių teisės aktų, neveiksnaus asmens instituto atžvilgiu.
Moksliniam tyrimui atlikti buvo panaudoti penki metodai: istorinis, analitinis, lyginamasis, loginės analizės ir kritinės analizės. Trečioje dalyje nuodugniai aprašytas psichinę negalią turinčių asmenų teisės kreiptis į teismą problemiškumas, lyginamosios analizės būdu, tyrinėjant Lietuvos teisinę sistemą bei EŽTT jurisprudenciją.
Pabrėžiamas teisės kreiptis į teismą absoliutumo skirtumas ir požiūris į neveiksnaus asmens institutą. Tam, kad praplėsti žinias buvo atliktos dvi apklausos: socialinės globos institucijų ir visuomeninė. Visuomeninės apklausos analizė parodė visuomenės požiūrį į psichinę negalią sergančius asmenis ir buvo nustatyta, kad geriausias būdas pagerinti neveiksnių asmenų teisių gynybą - galiojančių teisės aktų keitimas.
Lietuvoje neveiksnaus asmens intitutą suformavo istorinės bei religinės aplinkybės. Tačiau nusitovėjusi santvarka, neleidžia neveiksniam asmeniui kreiptis į teismą. Nors Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nustatęs, jog teisė kreiptis į teismą yra absoliuti ir negali būti apsunkinta, suvaržyta ar skirstoma asmenims pagal teisinį statusą.
EŽTT doktrina yra nustačiusi, jog teisė kreiptis į teismą dėl neveiksnumo statuso peržiūrėjimo yra viena iš svarbiausių teisių neveiksnumo instituto procedūroje, todėl šie asmenys turi teisę tiesiogiai kreiptis į teismą. Konstatuotina, kad Lietuva riboja tokių asmenų teises. Tai patvirtina EŽTT sprendimas byloje D. D.
tags: #neveiksnaus #asmens #teises