Neveiksnaus asmens lėšų tvarkymas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami neveiksnaus asmens lėšų tvarkymo klausimai Lietuvoje, remiantis teisės aktais ir teismų praktika. Straipsnyje nagrinėjami įgaliojimai, išankstiniai nurodymai, veiksnumo apribojimas ir neveiksnumo nustatymas. Tai teisinės priemonės, galinčios padėti užtikrinti asmens teises, kai jo galimybės priimti su sveikata, turtu ir santykiais susijusius sprendimus pasikeičia dėl ligos.

Lietuvos žemėlapis

Fizinio asmens civilinis teisnumas ir veiksnumas

Fizinio asmens civilinis teisnumas atsiranda asmens gimimo momentu. Gimimo ir mirties momento konstatavimo kriterijus ir tvarką nustato specialūs įstatymai. Fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. šis amžius yra aštuoniolika metų. Veiksnumas (skirtingai nei teisnumas) - tai asmens valinis ir intelektinis gebėjimas.

Ribojimai ir išimtys

  • Sandoriai, valstybės ar savivaldybės institucijų ir pareigūnų aktai, kuriais apribojamas civilinis teisnumas ar veiksnumas, negalioja, išskyrus atvejus, kai tokius sandorius ar aktus leidžia įstatymai.
  • Iki aštuoniolikos metų asmuo gali įgyti visišką civilinį veiksnumą nuo santuokos sudarymo momento.
  • Nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, teismo tvarka gali būti pripažintas visiškai veiksniu (emancipuotas), jeigu yra pakankamas pagrindas leisti jam savarankiškai įgyvendinti visas civilines teises ar vykdyti pareigas.

Asmens pripažinimas neveiksniu

Fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Neveiksniam asmeniui yra nustatoma globa. Pripažinto neveiksniu asmens vardu sandorius sudaro jo globėjas. Jeigu pripažintas neveiksniu asmuo pasveiksta arba jo sveikata labai pagerėja, teismas pripažįsta jį veiksniu.

Svarbu pažymėti, kad šis LR CK 2.10 str. 4d. numatytas asmenų sąrašas yra baigtinis, todėl dėl asmens pripažinimo neveiksniu ir globos nustatymo negali kreiptis pavyzdžiui sesuo, brolis, vaikaičiai ir pan. Tokiu atveju reikėtų rašyti prašymą globos ir rūpybos institucijai, kad ši kreiptųsi į teismą dėl asmens pripažinimo neveiksniu.

Bylos dėl asmens pripažinimo neveiksniu sprendžiamos ypatingąja teisena, jų sprendimo ypatumus reglamentuoja LR CPK 462 - 469 str. Pareiškime dėl asmens pripažinimo neveiksniu, be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, turi būti išdėstytos aplinkybės, rodančios fizinio asmens psichikos sutrikimą, dėl kurio tas asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat turi būti pateikta gydytojo pažyma bei kiti įrodymai apie asmens psichinę būklę. Pareiškimas paduodamas asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu , gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

Taip pat skaitykite: Turto administravimas

Teismo procesas

Pripažinus asmenį neveiksniu, pradedamas procesas dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo.

  1. Globos ir rūpybos institucija pateikia teismui duomenis apie neveiksnų asmenį ir globėjo kandidatūrą.
  2. Byla dėl globos nustatymo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia kitaip.
  3. Teismo posėdyje dalyvauja globos ir rūpybos institucija bei kandidatas į globėjus.

Globėjo funkcijos ir atsakomybė

Globėjas atstovauja neveiksnaus asmens interesams ir tvarko jo turtą. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimasis giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai. Kitais atvejais globėjas turi teisę į savo patirtų būtinų išlaidų, susijusių su globėjo pareigomis, atlyginimą iš neveiksnaus asmens turto.

Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Turto administratorius

Pagal teisės aktus juo gali būti paskiriamas oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo. Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo. Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu. Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. O jeigu paskiriamas kitas asmuo - jam turi būti skiriamas tam tikras atlygis už turto administravimą.

Globėjas kaip artimas šeimos narys kasdien rūpindamasis neveiksniu asmeniu gali neturėti tam tikrų žinių arba įgūdžių administruoti nekilnojamąjį turtą arba, pavyzdžiui, neveiksniam asmeniui iki ligos priklausiusią įmonę. Tai gali atlikti asmuo, kuris yra anksčiau dirbęs arba dabar dirba vadovu. Jam būtų daug paprasčiau atlikti tokį darbą. Paprastai turto administratorių paskiria teismas, skirdamas neveiksnaus asmens globėją. Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi.

Taip pat skaitykite: Neveiksnaus asmens turtas Lietuvoje

Visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės.

Įgaliojimas

Įgaliojimas yra rašytinis dokumentas, fizinio asmens (įgaliotojo) duodamas kitam fiziniam asmeniui (įgaliotiniui), atstovauti jam (įgaliotojui), vykdant jo konkrečius su sveikata, finansais, turtu susijusius pavedimus. Įgaliojimą patvirtina notaras.

Įgaliotojas gali bet kada panaikinti kitam asmeniui duotą įgaliojimą. Jei įgaliotojas pripažįstamas neveiksniu toje srityje, kurioje duotas įgaliojimas, įgaliojimas pasibaigia.

Įgaliojimas

Išankstinis nurodymas

Išankstinis nurodymas yra rašytinis dokumentas, kuriuo asmuo nurodo, kaip turėtų būti sprendžiami klausimai dėl jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir pareigų įgyvendinimo ateityje, kai jis dėl ligos ateityje bus pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Išankstinį nurodymą tvirtina notaras.

Asmens veiksnumo apribojimas

Asmens veiksnumas apribojamas tuomet, kai asmuo dėl savo būklės negali suvokti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės, negali valdyti ar planuoti savo veiksmų ar pasirūpinti savimi tam tikrais atvejais. Tuomet asmeniui skiriamas globėjas-rūpintojas padėti būtent toje srityje, kurioje sergančiojo veiksnumas yra apribotas.

Taip pat skaitykite: Ypatumai paveldint neveiksnumui

Sritys, kuriose asmuo gali būti pripažintas ribotai veiksniu ar neveiksniu

Turtinių santykių sritys:

  • Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais.
  • Asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojamojo kredito sutarčių sudarymu ir pan.
  • Kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo.
  • Nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo.
  • Paveldėjimo teisiniai santykiai.

Asmeninių neturtinių santykių sritys:

  • Savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra, asmeninė higiena ir savipriežiūra, aprangos, avalynės priežiūra ir pan.).
  • Maitinimosi sritis (maisto ruoša, pašildymas, pavalgymas, indų plovimas ir pan.).
  • Sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas, vaistų vartojimas tinkamu laiku ir pan.).
  • Socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas ir pasirinkimas ir pan.).

Kaip elgtis priimant sprendimus dėl neveiksnaus žmogaus turto

Ar artimojo globėju tapęs asmuo gali valdyti globotinio banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, ar gali parduoti globotiniui iki ligos priklausiusią įmonę, butą, sodo sklypą ar garažą. Pagal teisės aktus juo gali būti paskiriamas oficialus globėjas (globos institucija) arba kitas asmuo. Vadinasi, nebūtinai globėjas ir turto administratorius yra vienas ir tas pats asmuo. Juo gali tapti šeimos narys, advokatas arba kitas asmuo, keliantis pasitikėjimą visuomenei, globos institucijai ir teismui įsitikinus jo patikimumu. Skirtumas vienas - jeigu turto administratoriumi paskiriamas sergančiojo šeimos narys, jam atlyginimas nenustatomas. O jeigu paskiriamas kitas asmuo - jam turi būti skiriamas tam tikras atlygis už turto administravimą.

Globėjas kaip artimas šeimos narys kasdien rūpindamasis neveiksniu asmeniu gali neturėti tam tikrų žinių arba įgūdžių administruoti nekilnojamąjį turtą arba, pavyzdžiui, neveiksniam asmeniui iki ligos priklausiusią įmonę. Tai gali atlikti asmuo, kuris yra anksčiau dirbęs arba dabar dirba vadovu. Jam būtų daug paprasčiau atlikti tokį darbą. Paprastai turto administratorių paskiria teismas, skirdamas neveiksnaus asmens globėją. Teismų praktika rodo, kad daugeliu atvejų globėjas paskiriamas ir turto administratoriumi.

tags: #disponuoti #neveiksnaus #asmens #lesomis