Nuolat besikeičianti šių dienų situacija kelia aukštus reikalavimus socialinio darbo profesijai ir tuo pačiu reikalauja iš socialinių darbuotojų aukštos profesinės kompetencijos. Tačiau iškyla klausimas, ką iš tikrųjų reikia mokėti ir žinoti socialiniam darbuotojui Lietuvoje, kurioje socialinis darbas palyginti jauna profesija.
Šiame straipsnyje aptariamos socialinio darbuotojo kompetencijos Lietuvoje, remiantis tyrimais ir analize. Nagrinėjami reikalavimai, keliami socialiniams darbuotojams, iššūkiai, su kuriais jie susiduria, ir galimos profesinės kompetencijos plėtros kryptys.
Reikalavimai socialinio darbuotojo kompetencijoms
Reikalavimai, kokių žinių ir gebėjimų reikia socialiniam darbuotojui, yra išdėstyti Socialinio darbo studijų krypties reglamente (2008), socialinio darbuotojo žinios, įgūdžiai ir vertybės apibrėžti Socialinių darbuotojų ir socialinių darbuotojų padėjėjų kvalifikaciniuose reikalavimuose (2006). Nepamirštami ir tarptautiniai dokumentai, kuriais remiantis sudaromos studijų programos.
Praktinis mokymas užima ne mažiau negu 70 proc. Programos paskirtis. Mokinio, išklausiusio visą mokymo programą, profesinį pasirengimą parodo kompetencijų vertinimo egzamino rezultatai, kurių metu įvertinamos programoje nurodytos kompetencijos, bendrieji gebėjimai. Asmuo, įgijęs kvalifikaciją, galės dirbti socialines paslaugas teikiančiose organizacijose.
Socialinio darbuotojo padėjėjo darbo priemonės: kompiuterinė ir programinė įranga, biuro įranga, susisiekimo priemonės dirbantiems bendruomenėse, asmens higienos priemonės, asmeninės apsaugos priemonės, slaugos priemonės ir medžiagos, techninės pagalbos priemonės, skalbinių priežiūros priemonės, maisto ruošimo buitinė technika ir inventorius, švaros priežiūros buitinė technika, buitinės valymo, plovimo ir dezinfekcijos priemonės ir kt.
Taip pat skaitykite: Kaip pasiruošti pensijai?
Socialinio darbuotojo padėjėjas dirba uždaroje patalpoje ir lankydamas klientus jų gyvenamojoje aplinkoje; galimas darbas naktį, pavojingas darbas su šeimomis ar socialinę riziką patiriančiais, psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis.
Tyrimo duomenys
Straipsnyje pristatomi tyrimo apie būsimų socialinių darbuotojų kompetencijų raišką profesinės veiklos praktikų refleksijose rezultatai ir jų interpretacijos. Rengiant būsimus socialinius darbuotojus darbui profesiniame lauke, aktualu atpažinti esamas ir ugdyti naujas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Profesinės veiklos patirtis suteikia studentui gebėjimą analizuoti esamą situaciją ir rasti tinkamiausius sprendimus, atitinkančius klientų interesus.
Tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad bendrąsias kompetencijas būsimiems socialiniams darbuotojams pasiekti ir pritaikyti profesinės veiklos praktikoje dažniausiai pavyksta. Plėtojant šias kompetencijas svarbios yra būsimo socialinio darbuotojo asmeninės savybės, vertybinės nuostatos ir gebėjimas prisitaikyti prie besikeičiančių aplinkos situacijų. Specialiosios kompetencijos geriau atsiskleidžia būsimiems socialiniams darbuotojams naudojant savo turimą gyvenimišką patirtį ir praktinę socialinio darbo išmintį, tam ypač svarbus įgytas pasitikėjimas savimi (kaip asmeniu bei profesionalu).
Vienas iš svarbiausių elementų profesinės veiklos praktikų metu buvo kūrybiškumas. Esant stipriai besikeičiančiomis aplinkybėmis (kaip COVID-19 pandemijos atveju), norint panaudoti tiek bendrąsias, tiek specialiąsias kompetencijas, reikia drąsos, pasitikėjimo savimi, palaikymo iš mentorių ir kūrybiško problemų sprendimo kelio.
15 kompetencijomis pagrįstų interviu klausimų ir atsakymų (įskaitant STAR metodą)
Socialinio darbo kompetencijų ugdymas studijų metu
Išanalizavus tyrimo dalyvių pasakojimus, paaiškėjo, kad įgyjant socialinio darbo kompetencijas studijų metu svarbus motyvuotas profesinis apsisprendimas bei dėstytojo kompetencija, kuri padeda formuoti socialinio darbuotojo identitetą. Socialinio darbo praktika ir supervizija studijų metu iškyla kaip kompetencijos pagrindas, kurių metu formuojasi būsimo socialinio darbuotojo įgūdžiai.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Iššūkiai ir kompetencijų plėtra
Baigus studijas ir integruojantis į profesinę veiklą socialiniams darbuotojams iškyla sunkumų plėtoti savo profesines kompetencijas įstaigose, kuriose nėra aiškaus socialinio darbo supratimo. Integracijos į profesinę veiklą laikotarpiu iškyla poreikis ne tik žinoti bendruosius socialinio darbo klausimus, bet ir veikti specifinėje socialinio darbo srityje bei įgyti kitų sričių žinių.
Socialiniam darbuotojui plėtojant profesinę kompetenciją reikalingi konfrontacijos, kritinio vertinimo ir naujų projektų kūrimo įgūdžiai, kurie įgalina pasipriešinti socialinei nelygybei ir skatina pokyčius.
Tyrimo tikslai ir metodai
Šio tyrimo klausimas - kokios yra subjektyviosios socialinio darbo kompetencijų prasmės susiejant socialinio darbo studijų ir profesinės veiklos patirtis? Tyrimo tikslas - atskleisti socialinio darbo kompetencijų subjektyvias prasmes, susiejant socialinio darbo studijų ir profesinės veiklos patirtis. Tyrimo objektas - socialinio darbo kompetencijų subjektyviosios prasmės.
Tyrimo uždaviniai:
- Atskleisti socialinių darbuotojų retrospektyvius studijų vertinimus, įgyjant socialinio darbo kompetencijas.
- Atskleisti socialinio darbo iššūkius kompetencijos plėtotei baigus studijas ir integruojantis į profesinę veiklą.
- Atskleisti socialinio darbuotojo perspektyviai projektuojamas profesinės kompetencijos plėtotės kryptis.
Rašant darbą pasirinkta interpretuojamoji - konstruktyvistinė ontologija ir subjektyvistinė - interpretuojamoji epistemologija, kuriomis remiantis atliktas kokybinis tyrimas. Duomenims rinkti panaudotas nestruktūruotas interviu. Duomenų analizės metodas - kokybinė turinio analizė. Tyrime dalyvavo 10 socialinių darbuotojų praktikų, įgijusių socialinio darbo magistro išsilavinimą Vytauto Didžiojo universitete.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
tags: #busima #socialine #darbuotoja