Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje.
Kada ir kas gauna ligos išmoką
Ligos išmokos skiriamos tik tuomet, kai prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą, išskyrus nustatytus atvejus.
Ligos išmokos dydis ir mokėjimo tvarka:
- Už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku, išmoką moka darbdavys - dydis nėra tiesiogiai susijęs su stažu.
- Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
- Esant ekstremaliajai situacijai ar karantinui, išmoka siekia 77,58 % uždarbio nuo trečios dienos.
- Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka neviršija 2998,37 EUR.
- Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Preliminarų ligos išmokos dydį galima pasitikrinti iš ankstesnių mėnesių ir darbo užmokesčio duomenų.
Kada išmokama ligos išmoka
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais Sodros skyriuje gavimo dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Nedarbo išmoka užsieniečiams ir trumpas susijimas su ligos išmokomis
Užsieniečiai, dirbę Lietuvoje ir netekę darbo, gali pretenduoti į nedarbo išmoką. Teisė į šią išmoką priklauso nuo turimo stažo, leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios buvo išduotas leidimas. Pavyzdžiui, turintys Mėlynąją kortelę ar leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu gali pretenduoti į išmoką, tačiau laikinas leidimas gyventi, išduotas darbo pagrindu, gali būti panaikintas praradus darbą. Dėl konkretaus atvejo rekomenduojama kreiptis į Sodrą arba teisininką.
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą;
- registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas;
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje. Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo išmokos dydis
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu. 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR. Išmokama iki 9 mėnesių. Preliminarų dydį galima pasiskaičiuoti čia.
Taip pat skaitykite: F93.2 vaikystės sutrikimas
Pagalba žmonėms su negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis ar specialiųjų poreikių lygis. Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos: šalpos neįgalumo pensija ir socialinio draudimo negalios pensija.
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija.
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.
Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką. Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodra. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Taikomos teisės nuostatos įtrauktos į Lietuvos įstatymus (įvairių pakeitimų, įskaitant 2018, 2020-2023 m. metų papildymus). Kai ligos išmokos gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.
Turintiems darbo ar tarnybos santykius apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems dėl tam tikrų atvejų, ligos išmoką moka darbdavys pirmąsias 2 nedarbingumo dienas, o nuo trečios dienos - Sodros lėšomis, laikantis įstatymo nuostatų.
Taip pat skaitykite: Įstatymo 14 straipsnis