Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas.
Ką parodo skaičiuoklė ir kaip vertinti rezultatus
Skaičiuoklėje pateikiamą būsimos pensijos dydį reikėtų suprasti, kaip pensiją, kurią galėtumėte gauti šiandien ir prekes įsigytumėte šios dienos kainomis, kadangi rezultatai pateikiami realiomis vertėmis. Šiame straipsnyje publikuojama pensijos skaičiuoklė parodo, kokios pensijos galima tikėtis dabartine pinigų verte pagal dabar galiojančius dydžius ir pensijos skyrimo tvarką.
Senatvės pensijos skaičiuoklė parengta LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, „Sodros“, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų bei Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos parengta skaičiuokle. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį.
Senatvės pensijos sudėtis: dvi pagrindinės dalys
Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys: bazinė pensijos dalis (fiksuota) ir individualioji pensijos dalis (kintama). Senatvės pensija susideda iš bendrosios ir individualiosios dalių.
Bazinė (bendroji) pensijos dalis
Bendroji apskaičiuojama konkretaus žmogaus sukauptą stažą dalijant iš būtinojo stažo ir dauginant iš bazinės pensijos dydžio. Kai žmogus turi įgijęs minimalų, bet neturi būtinojo stažo senatvės pensijai, jo bendroji pensijos dalis yra lygi bazinės pensijos dydžiui. Jei žmogus įgijo didesnį nei būtinąjį stažą, bendroji pensijos dalis bus proporcingai didesnė. Ji apskaičiuojama žmogaus turimą stažą padalijant iš jo išėjimo į pensiją metais galiojusio būtinojo stažo, ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio.
Taip pat skaitykite: Išsamus vadovas apie „Sodrą“
Svarbu - žmonėms, kurie sulaukė senatvės pensijos amžiaus iki 2018 metų, bendroji dalis apskaičiuojama jų įgytą stažą padalijant iš 30 metų stažo ir gautą skaičių padauginant iš bazinės pensijos dydžio. Bendroji pensijos dalies dydis priklauso nuo įgyto stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
Individualioji pensijos dalis
Individualioji pensijos dalis gaunama žmogaus sukauptus apskaitos vienetus (AV) padauginus iš jų vertės (taško vertės). Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Apskaičiuojant individualią pensijos dalį sukauptų taškų skaičius dauginamas iš taško vertės.
Jeigu žmogus uždirba vidutinį atlyginimą, tuomet per vienus darbo metus sukaupia 1 AV. Įstatymu apribota, kad per metus gyventojas negali sukaupti daugiau kaip 5 AV. Tai reiškia, kad, uždirbdamas daugiau nei 5 vidutinius atlyginimus per mėnesį, daugiau apskaitos vienetų ir didesnės pensijos individualios dalies jis negaus.
Keturi svarbūs rodikliai apskaičiuojant pensiją
- žmogaus sukauptas stažas;
- senatvės pensija;
- jo įgyti apskaitos taškai;
- galiojantis bazinės pensijos dydis ir apskaitos taško vertė.
Taigi, norint paskaičiuoti, kiek buvo padidinta pensija šiais metais, reikia žinoti savo sukauptą stažą, apskaitos taškų skaičių, o taip pat prisiminti, kelintais metais išėjote į pensiją. Šią informaciją galima pasitikrinti prisijungus prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui.
Pensijos priklausomybė nuo stažo ir uždarbio - svarbios išvados
Tik iš dalies teisingas yra įsitikinimas, kad senatvės pensijos dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus legaliai dirba ir kiek uždirba. Pagal dabar galiojančią tvarką, palyginti su gaunama alga, trumpiau dirbančių ir mažiau uždirbančių pensijos bus santykinai didesnės nei tų, kurie uždirba daugiau ir dirba ilgiau. Tad pirmieji gali tikėtis, kad būsima pensija sudarys daugiau kaip pusę būsimos algos, o pastariesiems teks tenkintis vos trečdaliu buvusių pajamų.
Taip pat skaitykite: Ką žinoti apie pensiją?
Taigi, kuo daugiau žmogus dirba ir uždirba, tuo jo senatvės pensija, palyginti su buvusia alga, bus mažesnė už pensiją tų, kurie dirbo trumpiau ir uždirbo mažiau.
Konkrečių pavyzdžių skaičiavimai
Pavyzdžiui, jeigu žmogus 15 metų dirba už minimalią 1038 eurų algą (tai būtų 777 eurai į rankas), jo senatvės pensija būtų 351,31 euro. Prie šios sumos dar būtų pridedama 43,54 euro dydžio priemoka. Taigi išėjęs į pensiją toks žmogus gautų iš viso 394,85 euro per mėnesį. Tokia suma sudarytų kiek daugiau nei 50 proc. buvusios algos į rankas.
Jeigu žmogus dirbtų 34 metus už vidutinę 2108,88 euro algą (1320 eurų į rankas), jam būtų skirta 541,89 euro senatvės pensija. Tai sudarytų 41 proc. buvusios algos. Dvi vidutines algas, t. y. 4217,76 euro popieriuje arba 2552 eurus į rankas, per mėnesį uždirbantis ir 34 metus išdirbęs žmogus gautų 785,36 euro pensiją. Ji sudarytų 31 proc. buvusios algos į rankas.
Šiame straipsnyje publikuojama skaičiuoklė skiriasi nuo „Sodros“ prognozuojamos pensijos skaičiuoklės. Pastaroji aktualesnė tiems, kurie į pensiją išeina netrukus. Mat vertindama būsimos pensijos dydį „Sodra“ naudoja neatskleidžiamas prognozes apie galimą įvairių dydžių indeksavimą ir infliaciją būsima pinigų verte. Dėl to „Sodros“ skaičiuoklėje rodomas būsimos pensijos dydis gali būti netgi didesnis už dabar gaunamą darbo užmokestį.
Pensijų indeksavimas ir pavyzdžiai
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys: bendroji pensijos dalis ir individualioji pensijos dalis. Kai pensijos kasmet indeksuojamos, tai yra didinamos, kiekviena pensijos dalis padidinama atskirai. Bendroji pensijos dalis didėja dėl to, kad yra padidinamas bazinės pensijos dydis. Individualioji pensijos dalis didėja dėl to, kad padidinama pensijų apskaitos taško vertė.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia Sodros pensija
Pavyzdžiui, taško vertė 2024 metais buvo 6,38 eur. Jei žmogus turėjo sukaupęs 20 apskaitos taškų, jo individuali dalis buvo skaičiuojama taip: 20 x 6,38 = 127,60 Eur. 2025 m. taško vertė padidėjo iki 7,16 euro. Nuo šiol 20 apskaitos taškų turinčio žmogaus individuali pensijos dalis skaičiuojama taip: 20 x 7,16 = 143,20 Eur.
Pensijų indeksavimo pavyzdžiai yra iliustratyvaus pobūdžio ir rodo bendrus skaičiavimo principus. Žmogaus pensijos dydis gali skirtis priklausomai nuo įvairių aplinkybių. Pavyzdžiui, jei žmogus anksčiau gavo išankstinę pensiją, jo indeksuotoji pensija bus sumažinta, ir priešingai, jei žmogus anksčiau atidėjo pensijos mokėjimą, jo indeksuotoji pensija bus dar padidinta. Jei žmogus gaunantis senatvės pensiją vis dar dirba, kiekvienais metais jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius padidėja. Dėl to papildomai didinama ir pensija.
Panašūs praktiniai scenarijai
1 situacija: Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 29 metus stažo ir sukaupė 20 taškų. 2024 metais būtinasis stažas buvo 33,5 metų. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. Bazinės pensijos dydis 2024 metais: 269,77 euro, vieno apskaitos taško vertė: 6,38 euro. 2024 metais šio žmogaus pensijos dydis, sudėjus bendrąją ir individualią pensijos dalis, buvo: 269,77 + 127,60 (20 x 6,38) = 397,37 Eur. 2025 metais bazinės pensijos dydis padidėjo iki 298,45 euro, o vieno apskaitos taško vertė iki 7,16 euro. 2025 metais šio žmogaus pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 143,20 (20 x 7,16) = 441,65 Eur.
2 situacija: Žmogus, išėjęs į pensiją 2024 metais, turi 42 metus stažo ir 40 apskaitos taškų. Priminkime, kad bazinės pensijos dydis 2024 metais buvo 269,77 euro. Kadangi 42 metai - daugiau, nei 2024 m. galiojęs būtinasis stažas, bendroji pensijos dalis 2024 metais buvo apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 269,77 = 338,21 Eur. Taško vertė 2024 metais siekė 6,38 euro, todėl individuali šio žmogaus pensijos dalis 2024 metais buvo: 40 x 6,38 = 255,2 Eur. Sudėjus bendrąją ir individualią dalis, pensijos dydis 2024 metais buvo: 338,21 + 255,2 = 593,41 Eur. 2025 metais, bazinės pensijos dydžiui padidėjus iki 298,45 euro, bendroji pensijos dalis apskaičiuojama taip: 42/33,5 x 298,45 = 374,17 Eur. 2025 metais taško vertė išaugo iki 7,16 euro, todėl individuali pensijos dalis 2025 metais apskaičiuojama taip: 40 x 7,16 = 286,4 Eur. Sudėjus bendrą ir individualią dalį, pensijos dydis 2025 metais yra: 374,17 + 286,4 = 660,57 Eur.
3 situacija: Žmogus, išėjęs į pensiją 2019 metais, turi 30 metų stažo ir 65 apskaitos vienetus. 2019 metais būtinasis stažas buvo 31 metai. Kadangi žmogus įgijo mažiau nei būtinąjį stažą, jo bendroji pensijos dalis lygi bazinės pensijos dydžiui. 2024 metais bazinės pensijos dydis: 269,77 euro, apskaitos vieneto vertė: 6,38 euro. 2024 metais šio žmogaus pensija buvo apskaičiuojama taip: 269,77 + 414,7 (65 x 6,38) = 684,47. 2025 metais bazinės pensijos dydis: 298,45 euro, apskaitos vieneto vertė: 7,16 euro. 2025 metais pensija apskaičiuojama taip: 298,45 + 465,4 (65 x 7,16) = 763,85.
Valstybinė pensija ir papildomas kaupimas (II pakopa, anuitetai, IŽD)
Pasinaudojus skaičiuokle, galima lengviau apsispręsti dėl papildomo kaupimo, pensijos planavimo ar net vėlesnio išėjimo į pensiją. Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde - papildoma pensija mokama atskirai.
Išeinama į pensiją sulaukus pensinio amžiaus (neatidedama ir neankstinama); naudotas įstatymuose numatytas senatvės pensijos amžius, kuris 2026 m. tampa 65 m. Norėdami tiksliai sužinoti, kada galite tikėtis išeiti į pensiją pagal gimimo datą, galite pasinaudoti „Sodros“ senatvės pensijos amžiaus skaičiuokle.
Klientas už investiciniame gyvybės draudime sukauptą sumą įsigyja pensijų anuitetą. Pensijų anuitetas - tai dalyviui iki mirties mokama periodinė pensinė išmoka, kurios visa išmokėjimo rizika tenka išmokų mokėtojui - gyvybės draudimo įmonei. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai pensijų fondo dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio.
Pensijų anuiteto dydis skaičiuoklėje apskaičiuojamas remiantis Europos Komisijos prognozuojama Lietuvos gyventojų tikėtina gyvenimo trukme. Naudojama anuiteto palūkanų norma priklauso nuo pasirinkto pensijų fondo ir jo grąžos: Pensija 1: 0.5 %, Pensija 2-5: 1%. Vienkartinio atskaitymo, skirto padengti anuiteto įsigijimo ir administravimo išlaidas dydis lygus 5 % nuo pensijų fonde sukauptų lėšų vertės.
„Saugus pensijos fondas“ tai investicinio gyvybės draudimo paslauga, kai investavimo rizika tenka draudėjui. Draudikas negarantuoja investicijų pajamingumo ir sukauptos investicinės vertės. „Saugus pensijos fondas“ skaičiavimuose naudojami tokie nominalūs metiniai investicijų pajamingumai: Pasaulio akcijų investavimo krypčiai 7%, Vidutinio laikotarpio obligacijų investavimo krypčiai 4%, Trumpo laikotarpio obligacijų investavimo krypčiai 2%.
Šioje paslaugoje kaupiamų lėšų paskirstymas tarp akcijų ir obligacijų atliekamas palaipsniui, priklausomai nuo kaupimo laikotarpio. Sutarties laikotarpio pradžioje daugiau investuojama į akcijas, siekiant uždirbti didesnę grąžą, o sutarties pabaigoje didinama obligacijų dalis, siekiant užtikrinti stabilią grąžą ir išsaugoti sukauptą sumą. „Saugus pensijos fondas“ sutartyje draudimo išmokai sutarties galiojimo termino pabaigoje suteikiama garantija. Pasibaigus sutarties galiojimo terminui, jeigu investicinė grąža būtų neigiama, jūs atgautumėte ne mažiau nei sumokėjote draudimo įmokų iš jų, atėmus sutarties mokesčius. Nutraukus sutartį anksčiau termino ar kitaip jai pasibaigus (mirties atveju), garantija sukauptai sumai nėra taikoma.
Papildomai pensijai pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį „Saugus pensijos fondas“ sukaupta suma perskaičiuojama šios dienos verte naudojant 4 % diskonto normą. Pensijų anuiteto dydis skaičiuoklėje apskaičiuojamas remiantis tais pačiai principais, kaip ir pensijų anuitetas sumai sukauptai Swedbank pensijų fonde tik investicinio gyvybės draudimo atveju yra naudojama 1% palūkanų norma.
Ar verta dirbti ilgiau arba mokėti papildomas įmokas?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Ar mano papildomos įmokos turės įtakos išmokos dydžiui? Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį.
Pasitikrink ar nesi skolingas PSD įmokų
Kur sužinoti savo duomenis ir apskaičiavimus
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Taigi, norint apskaičiuoti savo pensiją ar sužinoti duomenis, reikia prisijungti prie asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui. Kiekvieno žmogaus pensijos padidėjimas yra individualus ir gali būti įvairių aplinkybių, dėl kurių žmogaus pensija padidėja ne tiek, kiek nurodoma viešai skelbiamoje informacijoje.
Praktiniai patarimai
- Pasitikrinkite sukauptą stažą ir apskaitos taškus per SODRA paskyrą.
- Apsvarstykite papildomą kaupimą II pakopoje arba investicinį gyvybės draudimą.
- Skaičiuokite galimus scenarijus: dirbti ilgiau, mokėti papildomas įmokas, atidėti pensiją.
- Atkreipkite dėmesį į bazinės pensijos ir taško vertės pokyčius - jie tiesiogiai veikia pensijos dydį.
Tavo pensija - tavo įmokų atspindys. Planuok atsakingai, skaičiuok iš anksto ir užsitikrink finansinę ramybę ateityje.