Nevaisingumas: socialinė problema, paveikianti tūkstančius šeimų Lietuvoje

Nevaisingumas - negalėjimas pastoti per vienerius metus gyvenant normalų lytinį gyvenimą ir nenaudojant kontraceptinių priemonių. Nevaisingumas įtrauktas į Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tarptautinių ligų klasifikatorių. Vaisingumo asociacija birželį skelbė socialinę akciją „En den du, - vaikų neturėsi tu!“.

Vaiko gimimas - natūralus ir įprastas reiškinys mūsų visuomenėje. Tradicinė šeima daugeliui neįsivaizduojama be vaikų. Tėvystė laikoma normaliu socialiniu reiškiniu ir tie žmonės, kurie negali susilaukti vaikų, išgyvena asmeninę tragediją. Poros jaudinasi, kad jų padėtis visuomenėje yra kitokia, jų draugai, turintys vaikų, skiriasi interesais ir kitokiu gyvenimo būdu.

Šiame straipsnyje nagrinėjami psichologiniai nevaisingumo aspektai, apimantys emocinius išgyvenimus, tarpasmeninius santykius, socialinę stigmą ir psichologines gydymo perspektyvas.

Kita vertus, šiuolaikinio gyvenimo ritmas, sveikatos būklė, socialinės problemos ir stresai lemia tai, kad nevaisingumo problema nepraranda savo aktualumo. Būtina iškart apsibrėžti, kas vadinama nevaisingumu, kada galima nustatyti šią diagnozę ir koks gydymas įmanomas.

Šįkart apie tėvystę, kuri užgimsta širdyje, tačiau vaikelis neskuba atsiliepti į šią meilę. Kaskart sužibusi viltis ir vėl lydinti nesėkmė - viduje tarsi kažkas tyliai sudūžta ir tampa labai tuščia.

Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija

Nevaisingumas

Statistika ir paplitimas

PSO duomenimis, apie 10-15 proc. visų šeimų yra nevaisingos. Vadinasi, jeigu Lietuvoje yra daugiau kaip 1 mln. šeimų, apie 100 tūkst. jų - nevaisingos. Jei jas visas surinktume į vieną miestą, gautųsi maždaug Klaipėdos dydžio miestas, kuriame gyventų vien nevaisingos šeimos.

Galima ir kitais skaičiavimais parodyti šią bauginančią PSO statistiką - 10-15 proc. nevaisingų porų reiškia, kad kas šešta šeima be medikų pagalbos neturi jokių galimybių susilaukti vaikų.

Epidemiologiniais skaičiavimais Lietuvoje yra apie 50 tūkst. nevaisingų šeimų. Kasmet jų padaugėja dviem tūkstančiais. Apie 15-20 proc. visų Lietuvos šeimų negali susilaukti vaikų. Pakartotinai pastoti negali 10-25 proc. šeimų, jau auginančių vaiką. Statistika rodo, kad nevaisingų šeimų skaičius katastrofiškai didėja.

Jungtinėse Amerikos Valstijose nuo 10 iki 20 proc. porų susiduria su vaisingumo problemomis. Besivystančiose šalyse, išskyrus Kiniją, net apie 25 proc. porų negali susilaukti vaikų.

Apie 40 proc. porų - nevaisingumo problemų turi vyras; apie 40 proc. porų - moteris; apie 20 proc.

Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu

Psichologinė pagalba vaisingumo gydymui

Nevaisingumo priežastys

Galima išskirti tris pagrindines nevaisingumo priežasčių grupes:

  • vyrų nevaisingumas;
  • moterų nevaisingumas dėl endokrininių priežasčių (ovuliacijos sutrikimai arba nevisavertė ovuliacija);
  • moterų lytinių organų patologijos (mažojo dubens, gimdos, kiaušintakių, kiaušidžių patologija dėl uždegiminių-mechaninių priežasčių, t.y. sąaugos, užakimai, endometriozė ir pan.).

Apie 80 proc. porų nevaisingumas yra medicininio/somatinio pobūdžio. Apie 20 proc. lieka neišaiškintas - neaiškios kilmės nevaisingumas. Nevaisingumas išsivysto dėl kiaušidžių ar kiaušintakių patologijos (pilvo chirurginės operacijos, apendikso trūkis, sukeliantis pilvaplėvės uždegimą, dėl kurio išsivysto sąaugos. Susiaurėję ar visiškai užakę kiaušintakiai. Nepraeinami kiaušintakiai (dubens uždegiminės ligos, pvz. Endometriozė - serga iki 10 proc. Neaiškios kilmės nevaisingumas.

Anksčiau buvo manoma, kad apie trečdalis šeimos nevaisingumo priežasčių glūdi moters organizme, trečdalis - vyrų (nenormali sėkla arba ejakuliacijos sutrikimai) ir likęs trečdalis - kai pakitimų aptinkama ir vyro, ir moters organizme. Tačiau gydytojos akušerės-ginekologės Odetos Gabrėnaitės-Kazlauskienės pastebėjimu, pastaruoju metu itin didėja vyrų nevaisingumas, galima teigti, jog jis sudaro apie 50 proc. visų nevaisingumo atvejų.

Tiriant vyrus gali būti atliekama spermograma, urologinis ir endokrininis tyrimai, taip pat tyrimas nustatant urogenitalines infekcijas. Viena pagrindinių vyrų nevaisingumo priežasčių -spermatogenezės sutrikimai, veikiantys spermos kokybę ar kiekį. Tačiau vyrų nevaisingumo priežastimi gali tapti ir anatominės kliūtys ar kiti veiksniai, tokie kaip imunologiniai sutrikimai, kliudantys spermos judėjimui moterų lytiniuose takuose. Tiesa, beveik pusei vyrų nevaisingumo priežasties nustatyti nepavyksta. Svarbiausias tyrimas, pasakantis apie vyro vaisingumą, - spermos tyrimas.

Normalūs šio tyrimo rodikliai patvirtina vyro vaisingumą, bet spermatozoidų skaičiaus, judrumo, formos pakitimai rodo tik sumažėjusį savaiminio pastojimo šansą. Ypač tai svarbu suprasti šeimoms, kurios jau turi vieną ar daugiau vaikų, bet moteris, nevengdama nėštumo, negali vėl pastoti (antrinis nevaisingumas). Vyro tyrimas būtinas ir šiais atvejais, vaikų turėjimas dar neįrodo, jog vyro vaisingumas nepakitęs.

Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą

Rizikos veiksniai

Pasak gydytojos O. Gabrėnaitės-Kazlauskienės, įtaką vyrų nevaisingumui daro nuolat patiriamas stresas, pervargimas, beprotiškas darboholizmas. „Visa tai atsiliepia sveikatai. O kaip mes atsipalaiduojame? Pirtyje, vartodami šiek tiek alkoholio. Be to, daugelis vyrų rūko. Tai irgi sveikatos neprideda“, - pažymi medikė.

Sėklos gamybos procesas yra labai sudėtinga biologinė procedūra, kuri vyksta 72 dienas ir kuriai labai lengva pakenkti. Spermatogenezės metu žmogaus kūnui reikia tam tikrų medžiagų, būtinų įvairiems vystymosi etapams - amino rūgščių, mikroelementų, vitaminų ir įvairių kitų medžiagų. Spartus gyvenimo ritmas, stresas, poilsio stoka kenkia ne tik visam spermatogenezės procesui, bet ir individualių spermatozoidų judrumui bei skaičiui.

Priežastys

Ar galima išvengti nevaisingumo?

Kaip jau minėta, vyrų nevaisingumo priežastimi gali tapti persirgtos vaikystėje ligos, anatomijos pokyčiai, todėl ypač svarbu tinkamai auginti ir prižiūrėti berniukus. Jei pediatrai ir berniukų mamos ir tėčiai atkreiptų dėmesį, ar jų abi sėklidės yra kapšelyje (tai ypač patogu padaryti maudant), laiku būtų diagnozuojamas ir gydomas kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės). Visuotinai skiepijant nuo epideminio parotito (kiaulytės), šios vyrų nevaisingumo priežasties Lietuvoje turėtų nebelikti.

Taigi, jei tiek medikai, tiek tėvai laiku pastebėtų sėklidžių pakitimus, tinkamai gydant infekcines šlapimo ir lytinių takų bei kitas ligas nevaisingumo bent dėl šių priežasčių ateityje būtų galima išvengti. Vyrų galimybės pagerinti pagrindinį vaisingumo veiksnį - spermos kokybę - palyginti su moterimis, kurios gali rinktis įvairią terapiją, labai ribotos.

Svarbu neuždelsti

Paskaičiuota, kad, gyvenant normalų lytinį gyvenimą, per pirmus metus turi pastoti apie 84 proc., per dvejus metus - 92 proc. porų. Jeigu taip neatsitinka, reikia kreiptis į gydytoją.

Tačiau gydytojų pastebėjimu, gana dažnai poros labai vėlai kreipiasi dėl nevaisingumo problemos. Vyrai dažnai gėdijasi atlikti spermos tyrimą, neretai laiku neparagina kreiptis į specialistą ir šeimos gydytojai. „Tai yra viso civilizuoto pasaulio bėda ir apie tai reikia kalbėti, šviesti visuomenę, aiškinti, kad tai gali ištikti kiekvieną“, - pabrėžia gydytoja O. Gabrėnaitė-Kazlauskienė. Kaip ir bet kuri liga, nevaisingumas nepaiso žmogaus socialinės padėties, proto ar išsilavinimo.

Gydytoja Regina Žukauskienė:

Kai kuriems vyrams nevaisingumo problemas gali padėti išspręsti specialios medicininės paskirties dietinis maisto produktas Profertil. Tai unikalios patentuotos sudėties preparatas, sukurtas specialiai spermos kokybei gerinti.

Į jo sudėtį įeina L-karnitinas, L-argininas, kofermentas Q10, folio rūgštis, cinkas, vitaminas E, glutationas, selenas, t.y. būtinos medžiagos normaliai ir sveikai spermatogenezei. Tuo tarpu šių medžiagų trūkumo vyras negali nei pajusti, nei pastebėti.

Kad nėštumą planuojantį moteris turi papildomai vartoti tam tikrų preparatų, abejonių niekam nekelia. Tačiau kad tą patį turėtų daryti ir vyras, dar nuskamba keistokai. Taigi ir vyrui būtina reguliariai gauti pakankamus minėtų maistingų medžiagų kiekius, kurie užtikrintų spermos kokybę.

Įrodyta, kad Profertil apie 21 proc. padidina spermos kiekį, daugiau kaip 60 proc. pagerina jos koncentraciją, t.y. padidina spermatozoidų skaičių. Ir, kas svarbiausia, turi įtakos vaisingumui, -šis papildas daugiau kaip 111 proc. pagerina spermatozoidų judrumą.

Profertil rekomenduojama vartoti po 2 kapsules per dieną ne mažiau kaip 3 mėn. Tęsti galima ilgai - Profertil teigiamai veikia visą vyro sveikatą.

Psichologiniai nevaisingumo aspektai

PSO duomenimis, šiandien jau yra atrastos 22 moterų nevaisingumo priežastys ir 16 - vyrų. 93 proc. moterų ir 99 proc. vyrų, kuriems nustatomas nevaisingumas, patiria psichinį, socialinį diskomfortą, mažėja jų socialinė adaptacija, profesinis aktyvumas.

Nevaisingumo tema - pavyzdys tų psichologinių temų, kuriose slypi labai daug nemalonių emocijų bei jausmų, tačiau apie kuriuos mažai kas kalba. Nevaisingumas - labai uždara, intymi ir sunki tema, todėl nevaisingos poros dažniausiai vengia atvirai ja kalbėti. Tai suprantama. Kas gi norės diskutuoti apie savo problemą ar diagnozę? Tačiau toks temos uždarumas sukelia nemažai padarinių. Vienas jų - aplinkinių žmonių nejautrumas nevaisingumo temai, ne vietoj dalijami tušti patarimai: „Jums tiesiog reikia atsipalaiduoti“, ar žeidžiantys komentarai iš serijos: „Tau jau 35, gal jau laikas pagalvot apie vaikus, juk laikrodis tiksi“.

Nevaisingumas gali būti įtemptų vedybinių santykių priežastimi. Besivystančiose šalyse vyrai labiau linkę laikyti savo žmonas atsakingas už nevaisingumą, todėl daugelis moterų dėl problemos apkaltina save. Yra tyrimų, pagrindžiančių, kad santykiai šeimoje tik sutvirtėja, bendra nelaimė verčia susitelkti. Dažnai intymus gyvenimas transformuojasi į „privalomą darbą”, tampa tik pastojimo priemone. Nuolatinis lytinių santykių planavimas porai sukelia papildomą stresą, atima spontaniškumą ir paverčia seksą į namų ruošą, o ne kažką malonaus.

Poros dažniausiai jaudinasi dėl pasikeitusios socialinės padėties, nes dauguma aplinkinių, draugų jau turi susilaukę vaikų. Juos skiria skirtingi interesai, gyvenimo būdas. Normų neatitikimas sukelia neigiamus pokyčius: mažėja savigarba, lydi intensyvūs neigiami jausmai ir graužatis, kaltė.

Daugeliui pagalbiniai apvaisinimo būdai yra vienintelė galimybė susilaukti savo kūdikio. Ilgas gydymas reikalauja ne tik daug fizinių, emocinių, bet ir finansinių jėgų. Poras, atliekančias medicinines intervencijas, lydi emocijų kaita, o po ilgesnio gydymo - chroniškos reakcijos. Didžiausia emocinė įtampa, pacientų teigimu, lydi gydymo metu prieš pat nėštumo testo atlikimą ir esant neigiamam jo atsakymui. Po nesėkmės ciklo lydi aštri depresija, susierzinimas trunka daug savaičių, o pilnai atsigauti pavyksta po pusmečio. Emocionalūs atsakai nevaisingumui ir jo gydymui yra depresija, pyktis, kaltė, nusivylimas ir liūdesys. Abu šeimos asmenis lydi psichologinis sielvartas ir bejėgiškumas.

Finansinės problemos susijusios su gydymo procedūromis, kurios yra labai brangios, valstybės nekompensuojamos.

Šeima

tags: #nevaisingumas #kaip #socialine #problema