Nelaimingi atsitikimai darbe ir profesinės ligos kasmet pareikalauja gyvybių ir sukelia didelę socialinę bei ekonominę žalą. Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, mūsų šalyje nelaimingą atsitikimą darbe kasmet patiria per 4 000 žmonių, iš jų apie pusantro šimto itin sunkiai ar mirtinai susižaloja. Daugiausia nelaimingų atsitikimų įvyksta statybos, transporto, apdirbamosios pramonės, žemės ūkio sektoriuose.
Profesinių ligų valstybės registro duomenimis, kasmet apie 200 asmenų diagnozuojamos profesinės ligos. Dažniausios profesinių ligų priežastys - fizikiniai (vibracija, triukšmas) ir ergonominiai (krovinių kėlimas, nuolat pasikartojantys judesiai) veiksniai.
Kada įvykis pripažįstamas draudžiamuoju ir ką tai reiškia?
Darbuotojo teisė gauti kompensacijas ir išmokas įvykus nelaimingam atsitikimui darbe egzistuoja tada, kai nelaimingas atsitikimas pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu. Draudžiamuoju įvykiu laikomas atvejis, kai nelaimingas atsitikimas įvyko darbo dieną, darbo vietoje arba pakeliui į darbą ar iš darbo. Nedraudžiamasis įvykis nustatomas tada, kai darbuotojas pats pažeidė taisykles, pavyzdžiui, buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar nesilaikė saugos reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys, kad ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos išmoka žmogui gali būti skiriama, jeigu jis buvo draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, o jam nustatyta profesinė liga ar įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu, dėl kurio jis tapo laikinai nedarbingas ir jam išduotas nedarbingumo pažymėjimas.
Teisė į ligos išmoką: kas ir nuo kada?
Pasak LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, apdraustieji įgyja teisę į ligos išmoką, neatsižvelgiant į turimą socialinio draudimo stažą. Tai reiškia, kad pirmą darbo dieną įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ir jį pripažinus draudžiamuoju įvykiu, žmogus galės gauti jam priklausančias išmokas ir kompensacijas.
Taip pat skaitykite: Kaip apsaugoti vaikus namuose
Jeigu dėl nelaimingo atsitikimo darbe tampi laikinai nedarbingas, Tau priklauso ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo darbe. Ši išmoka mokama nuo pirmos nedarbingumo dienos ir gali siekti apie 77,58 proc. kompensuojamojo uždarbio. „Nelaimingą atsitikimą darbe ar pakeliui į darbą pripažinus draudžiamuoju įvykiu, mokama 77,58 proc. žmogaus kompensuojamojo užmokesčio (darbo užmokesčio ant popieriaus) dydžio ligos išmoka. Ligos išmoka iš „Sodros“ lėšų mokama už visą nedarbingumo laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, tai yra, nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo“, - teigia M. Kozič.
Palyginti, tapus laikinai nedarbingam dėl ligos ar traumos, mokama 62,06 proc. kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoka. „Paprastą“ ligos išmoką „Sodra“ moka nuo trečios nedarbingumo dienos - pirmąsias dvi dienas ligos išmoką moka darbdavys, sako atstovė. Svarbu! Kol nelaimingas atsitikimas darbe bus ištirtas, ligos išmoka nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos mokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka.
Išmokų rūšys: vienkartinės ir periodinės kompensacijos
Apdraustieji asmenys gali gauti ir netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją. Ji skiriama, kai dėl nelaimės darbe ar kai susergama profesine liga, darbuotojas netenka mažiau kaip 30 proc. darbingumo. Jeigu nelaimingas atsitikimas darbe turėjo ilgalaikių pasekmių, gali būti skiriama netekto darbingumo vienkartinė kompensacija. Ji mokama vieną kartą ir priklauso nuo nustatyto darbingumo lygio. Kuo didesnis darbingumo netekimas, tuo didesnė išmoka.
LPS „Sandrauga“ informuoja, kad darbuotojui gali būti skiriama netekto darbingumo periodinė kompensacija. Ją galima gauti tuomet, kai dėl nelaimės darbe ar dėl profesinės ligos netenkama 30 (imtinai) ir daugiau procentų darbingumo. Ši kompensacija mokama kas mėnesį, o termino pabaigą nustato Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba.
Jei žmogus dėl draudžiamojo įvykio metu patirtos traumos neteko dalies dalyvumo ir jam nustatomi dalyvumo netekimo procentai, skiriama netekto dalyvumo vienkartinė ar periodinė kompensacija.
Taip pat skaitykite: Lietuvos nelaimingų atsitikimų įstatymas
Kada išmoka nepriklauso?
Tiesa, yra apibrėžti atvejai, kuomet nelaimingi atsitikimai darbe arba profesinės ligos nėra pripažįstamos draudžiamaisiais įvykiais ir teisė į minėtas išmokas ar kompensacijas prarandama. Draudžiamaisiais įvykiais nepripažįstama tuomet, kai apdraustasis asmuo nukentėjo dėl savo veikos, kurioje teisėsauga nustatė nusikalstamos veikos požymių arba kad ši veika susijusi su administracinių nusižengimu.
Taip pat nepripažįstama, kai apdraustasis sirgo liga, kuri nėra susijusi su darbu, kai savavališkai (be darbdavio žinios) dirbo sau ir kai apdraustasis asmuo tyčia siekė, kad įvyktų nelaimingas atsitikimas. Išmoka priklauso tik tada, kai įvykis yra draudžiamasis.
Trauma pakeliui į darbą
„Sodra“ aiškina, kokiomis aplinkybėmis priklauso išmoka, patyrus traumą pakeliui į darbą. „Darbuotojas, laikinai nedarbingu tapęs dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ir dėl to prarandantis darbo pajamas, iš „Sodros“ gali gauti ligos išmoką, kuri tokiais atvejais yra didesnė“, - komentuoja „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
„Jei patyrėte traumą darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo, atvykę į gydymo įstaigą informuokite gydytoją, kad traumą patyrėte darbe ar pakeliui į darbą arba iš darbo. Gydytojas, išduodamas elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, nurodys, kad jūs esate nedarbingas dėl traumos, patirtos darbe ar pakeliui į darbą“, - sako „Sodros“ atstovė.
„Dėl nelaimingo atsitikimo turi būti atliktas tyrimas. Jei trauma lengva arba nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą, tyrimą atliks darbdavio sudaryta komisija. Jei trauma sunki ar mirtina, tyrimą atliks Valstybinė darbo inspekcija“, - teigia „Sodra“.
Taip pat skaitykite: informacija apie nelaimingų atsitikimų darbe draudimo tarifus
Darbdavio atsakomybė ir draudimas
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Aleksandra Lezgovko sako, kad šioje istorijoje svarbios tokios aplinkybės: kur iš tiesų įvyko incidentas, kas atsakingas už takų valymą, darbdavio turimos draudimo rūšys. „Klausimas, ar darbdavys turi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų - standartinį, klasikinį. Jeigu turi, tada draudikas moka, jeigu neturi - nemoka. Darbdaviai kartais draudžia darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų, kaip mūsų atveju, tai tas žmogus turi pasidomėti savo darbdavio, ar turi“, - aiškina ekspertė.
Ji patikslino, kad tai nėra tas pats, kas darbdavių suteikiamas papildomas sveikatos draudimas. „Privatus sveikatos draudimas dengia medicinines išlaidas arba ambulatorinį gydymą. Šiuo atveju, sulaužyta ranka - tai yra draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, visai kita“, - sako ji.
Kitas dalykas, ką reikia išsiaiškinti: kas teritorijoje atsakingas už takų valymą. „Antras dalykas: kur paslydo žmogus? Jeigu visai šalia namo, tai už takų valymą atsako pastato administratorius. Jeigu jis turi civilinę atsakomybę (civilinės atsakomybės draudimą - red.), tada moka draudikas, jeigu neturi, tada - teismas ir vis tiek moka administratorius už tai, kad laiku nenuvalė takų“, - sako A. Lezgovko.
Taigi, nukentėjusi moteris turėtų kreiptis į pastato administratorių ir tuomet vertinti. Jeigu draudimo nėra, tada reikia kreiptis į teisininkus. „Tada žmogus turi kreiptis į teisininką, advokatą, arba pasinaudoti (reikia žinoti žmogaus pajamas) pirmine teisine pagalba, - turi kreiptis ten, surašyti prašymą ir paduoti pastato administratorių į teismą“, - teigia ekspertė.
Teisinis reglamentavimas ir atlyginimas už žalą
Valstybinė darbo inspekcija atsakė, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims. Žala atlyginama pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą.
11 straipsnis. 1. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos visiškai ar iš dalies kompensuoja apdraustiesiems asmenims, o jų mirties atveju - jų šeimos nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastas pajamas. 2. Šiame straipsnyje nustatytos išmokos apskaičiuojamos ir mokamos Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Apdraustajam asmeniui mirus dėl draudžiamojo įvykio, jo šeimos nariams lygiomis dalimis mokama periodinė draudimo išmoka šio įstatymo 26 straipsnyje nustatyta tvarka.
Praktiniai veiksmai įvykus nelaimingam atsitikimui darbe
- Pasirūpink savo sveikata. Nutrauk darbą ir kreipkis į medikus.
- Pranešk darbdaviui apie įvykį.
- Užfiksuok aplinkybes. Jei gali, pasižymėk, kas įvyko, kurioje vietoje, kokiu metu ir, kas tai matė.
- Aprašyk nelaimingą atsitikimą. Patikrink, ar užpildytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas N-1.
- Dalyvauk tyrime. Po įvykio pradedamas nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas.
- Kreipkis į „Sodrą“ dėl išmokų.
- Jei reikia, kreipkis dėl papildomos žalos atlyginimo (pvz., civilinės atsakomybės atveju ar dėl moralinės žalos).
Politinė kova už išlikimą? Audris Narbutas
Draudimo produktai ir papildoma apsauga
Socialinio draudimo sistema Lietuvoje užtikrina pagrindines išmokas. Papildomas nelaimingų atsitikimų draudimas suteikia daugiau saugumo. Jis gali būti sudarytas savarankiškai arba per darbdavį. Civilinės atsakomybės draudimas susijęs su darbdavio atsakomybe. Jei nelaimingas atsitikimas darbe įvyko dėl darbdavio kaltės, jis privalo atlyginti žalą. Darbdavys privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas.
Draudimo bendrovės teikia ne vieną draudimo paslaugą, susijusią su žmonių sveikata. Skirtingi draudimo produktai vadinasi skirtingai ir veikia skirtingai. Draudimo išmoka mokama po traumos, t. y. kai Jūsų sveikatai pakenkia prieš Jūsų valią iš išorės veikiančios fizinės jėgos, cheminis, terminis, nuodingųjų dujų ar kitoks fizinis poveikis. Draudimo išmoka nemokama dėl ligų ar jų pasekmių (pvz., draudimo išmoka nemokama dėl ūmaus apendicito, pooperacinio rando, išvaržos ar alergijos į vabzdžio įkandimą).
Pagrindinis dokumentas, kuriuo remiantis nustatome, ar įvykis yra draudžiamasis ir kokio dydžio draudimo išmoka Jums priklauso, yra gydytojo medicininė pažyma, kurioje nurodyta diagnozė, gydymo pobūdis ir trukmė.
Keli praktiniai pastebėjimai darbuotojams ir darbdaviams
- Neužmirškite pranešti gydytojui, kad trauma patirta darbe arba pakeliui į darbą - tai lemiamas momentas elektroninio nedarbingumo pažymėjimo formavime.
- Jeigu darbdavys turi draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, kreipkitės į draudiką - draudikas moka pagal sutarties sąlygas.
- Patikrinkite, kas atsakingas už teritorijos (pvz., takų) priežiūrą - tai gali lemti civilinę atsakomybę ir galimybę gauti papildomas išmokas.
- Darbdaviai privalo užtikrinti saugias darbo sąlygas ir elgtis atsakingai tyrimo metu.
Standartinė išmokų lentelė (santrauka)
| Išmoka | Kada mokama | Dydis / pastabos |
|---|---|---|
| Ligos išmoka dėl nelaimingo atsitikimo | Nuo pirmos nedarbingumo dienos | 77,58 % kompensuojamojo uždarbio |
| Paprastoji ligos išmoka | Nuo 3-ios dienos (1-2 d. moka darbdavys) | 62,06 % kompensuojamojo uždarbio |
| Netekto darbingumo vienkartinė kompensacija | Po nustatymo (mažiau kaip 30 %) | Mokama vienkartinė išmoka |
| Netekto darbingumo periodinė kompensacija | Po nustatymo (30 % ir daugiau) | Mokama kas mėnesį, termino pabaigą nustato Neįgalumo tarnyba |
Nelaimė darbe gali atsitikti visiems - tiek dirbantiems biure, tiek pramonės sferose. Lietuvoje kasmet patiria nelaimingą atsitikimą darbe maždaug 4 tūkst. žmonių. Deja, kai kurie iš jų sunkiai susižeidžia ar net mirtinai susižaloja. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas padeda nustatyti, kas įvyko, kieno kaltė ir, kas yra atsakingas.
tags: #nelaimingu #atsitikimu #darbe #socialinis #draudimas