Vaikų nelaimingų atsitikimų prevencija namuose

Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, tačiau, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujančių ypatingo dėmesio. Sužalojimai yra pagrindinė 1-14 metų amžiaus vaikų mirties priežastis Europos Sąjungoje. Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose. Kiekvienais metais Europos Sąjungoje maždaug 10 mln. įvairaus amžiaus vaikų namuose patiria sužalojimus, dėl kurių reikalinga medikų pagalba. Apytiksliai 40 tūkst. atvejų baigiasi mirtimi, 1 mln.

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, Lietuvoje 2014 m. vaikai iš viso patyrė 8,5 tūkst. traumų, kurios buvo gydytos stacionare. Pasak SMLPC laikinai einančios Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pareigas Liudos Ciesiūnienės, dažniausia vaikų traumų priežastis visose amžiaus grupėse minėtais metais buvo nukritimai, kurie sudarė 43,4 proc. traumų priežasčių. Dažna vaikų iki 5 metų traumų priežastis - dūmų, karščio ar liepsnos poveikis (20,8 proc.). Transporto traumos buvo dažnesnė tarp 5-17 metų amžiaus vaikų (10,6 proc. atvejų). Nuo 10 metų tarp vaikų traumų priežasčių išryškėjo tyčiniai susižalojimai ir pasikėsinimai - 12,5 proc.

Sužalojimas - tai ūmus, stiprus mechaninis, cheminis, terminis, elektros ar jonizuojančios radiacijos poveikis žmogaus kūnui, kuris viršija žmogaus tolerancijos slenkstį. Ši sužalojimo sąvoka paremta fizinio traumos poveikio žmogaus kūnui pasekmėmis. PSO rekomenduoja terminą „nelaimingi atsitikimai“ keisti sąvoka „sužalojimai“, kadangi sąvoka „nelaimingi atsitikimai“ siejasi su neišvengiamumu.

Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 5000 žmonių, apie 400 vaikų ir paauglių. Tai kelis kartus viršija išsivysčiusių Europos šalių statistinius rodiklius. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70% sudaro buitinės traumos. Būtent todėl vaikų sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija - svarbus pedagogų, tėvų ir visuomenės uždavinys. Tarptautinė patirtis rodo, kad sužalojimų galima išvengti. Vaikų saugios gyvensenos programos ir projektai įgyvendinami įvairiose pasaulio šalyse: Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje… Bene didžiausią patirtį sukaupusi Švedija.

Kaip užtikrinti saugią aplinką namuose?

Norint užtikrinti saugią aplinką namuose, būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU

• Grindų danga turi būti neslidi. Vaikams saugesnė yra minkšta grindų danga.
• Vaikų kambariui patartina parinkti baldus su užapvalintais kampais, įtaisyti durų stabdžius (blokatorius), lėtinančius jų uždarymą, naudoti naujos konstrukcijos, be aštrių briaunų radiatorius ar apsaugines radiatorių groteles.
• Spinteles ir knygų lentynas būtina patikimai pritvirtinti prie sienos, kad nenuvirstų.
• Pirkti saugius žaislus atitinkančius vaiko amžių.
• Elektros lizdai, prailgintuvai turi būti su užblokuojamomis skylutėmis arba su apsauginiais dangteliais (apsauginiais kištukais).
• Negalima palikti atviro lango kambaryje, kuriame yra vieni vaikai. Patartina naudoti naujos konstrukcijos, į viršų atsidarančius langus arba prie lango įmontuoti lango pravėrimo reguliatorių (fiksatorių), kurie leistų atidaryti langą ne daugiau kaip 10 cm.
• Neleisti vaikams grupėje žaisti su kamuoliu.
• Tarpulaiptinės turi būti apsaugotos tvarkingomis grotelėmis. Atstumas tarp grotelių turi neviršyti 10 cm. Apsaugotos grotelių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 90 cm.
• Laiptų kampai ir briaunos turi būti užapvalinti ar padengti kilimine danga arba specialia guma. Laiptai negali būti slidūs. Įrengiant laiptus reikia pasirinkti dangą neslystančiu paviršiumi (pvz., parketinę). Patartina įmontuoti turėklą, skirtą vaikams, prie sienos pusės (kad vaikas eitų ties siena). Mažų vaikų apsaugai reikia užtverti laiptus apsaugine tvorele. Reikia neleisti vaikams bėgioti laiptais.
• Sūpynės turi būti saugios konstrukcijos, negalinčios atsikabinti. Sūpynių kėdutės turi būti pagamintos iš lengvų medžiagų. Po sūpynėmis, karstyklėmis turi būti minkštas pagrindas (speciali danga, smėlis, smulkus žvyras, pjuvenos).
• Tvorų ir vartų kraštai turi būti neaštrūs, patartina -užapvalinti. Kieme neturi būti avarinių, yrančių mūrinių sienų. Draudžiama vaikams laipioti į medžius. Kieme negali būti pilnų vandens griovių, duobių.

Saugus elgesys ikimokyklinėse įstaigose

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį formuojant vaikų saugaus elgesio įgūdžius. Šiose įstaigose saugaus vaiko ugdymas yra viena iš prioritetinių veiklos krypčių, kurią koordinuoja įstaigos vadovai ir vykdo pedagogų komanda.

Saugus vaiko ugdymas yra efektyvus tik tada, kai vaikai supranta, ko jie mokosi. Mažieji eismo dalyviai iš „Paukštelių“, „Žiogelių“ ir „Boružiukų“ grupių pažįsta ir moka „sukurti“ šviesoforą. Vyresnieji „Kiškučių“, „Bitučių“, „Katinėlių“ grupių vaikai jau patys kuria užduotėles, kaip turi elgtis kiekvienas eismo dalyvis, saugiai elgtis moko mažuosius savo draugus. Iškilusias idėjas įgyvendina ir žaisdami lauke. Priešmokyklinukų patirtis atsiskleidžia dailės darbeliuose. „Kiškučių“ ir „Ežiukų“ grupės vaikams pati įdomiausia veikla - žaidimai su interaktyviomis ir išmaniosiomis priemonėmis.

Renginiai ir akcijos

Ikimokyklinio ugdymo įstaigose nuolat organizuojami įvairūs renginiai ir akcijos, skirtos vaikų saugaus elgesio įgūdžiams ugdyti. Tai gali būti:

• Žaidimų dienos
• Viktorinos
• Teatralizuoti vaidinimai
• Akcijos

Žaisdami, vaidindami, kurdami vaikai vertina savo žinias ir įgūdžius apie saugų elgesį ir nuolat įgyja vis naujesnės patirties. Netradicinių, muzikinių žaidimų, žaidimų prie magnetinių lentų, interaktyvios lentos metu vaikai „pasitikrina“ saugaus eismo taisykles, patiria, kad neatsargiai žaidžiant gali susižeisti pats arba užgauti kitą. Žaidybinių ir vaidybinių situacijų metu mokinasi, kaip išvengti nelaimės ir kaip elgtis, kilus pavojui, kokiais pagalbos telefonais skambinti atsitikus nelaimei.

Taip pat tradicija tapo ir kasmet organizuojami projekto „Šiam pasauly - iš tiesų, kaip gerai, kad aš esu“ renginiai, skirti Tarptautinei vaikų gynimo dienai paminėti. Vaikai susitinka su tų profesijų atstovais, kurie rūpinasi žmonių saugumu: bendrauja su policininkais, priešgaisrinės saugos pareigūnais, kinologais, eismo priežiūros darbuotojais. Renginių simbolis - Šuo Amsius. Akcijas „Kelio kalba“ organizuojame Lietuvos saugaus eismo dienai paminėti.

Taip pat skaitykite: Rizikos grupės vaikai ir socialiniai įgūdžiai

Pavojai buitinėje aplinkoje

Tam tikros vietos kieme vaikams gali būti pavojingos. Pavojai gali būti susiję su mašinomis, nereikalingais daiktais kieme. Dažniausiai nelaimės įvyksta, kai vaikai žaidžia ne su jiems skirtais žaislais, bet su daiktais, su kuriais gali susižeisti. Traumos dažnai priklauso ir nuo mūsų, ir nuo vaikų elgesio: kiek vaikai turi žinių, ar yra drausmingi, kaip moka saugiai žaisti.

Atminkime, kad jie yra smalsūs, ir pastebės mažiausią smulkmeną, kurią tikrai norės patyrinėti, patys išbandyti. Darželinukas turi žinoti, kodėl elektra kartais sužeidžia ir kaip reikia elgtis su elektriniais prietaisais. Ugnis sukelia gaisrą. Daugelį gaisrų vaikai sukelia žaisdami su degtukais. Todėl su ugnimi reikia elgtis labai atsargiai ir su ja nežaisti.

Vaikai norėjo išgirsti atsakymus į daugelį klausimų: kaip elgtis namuose vienam, kaip elgtis sutikus nepažįstamą žmogų, kaip paprašyti pagalbos pasiklydus. Vaikai mėgsta viską ragauti, tačiau vaistai - ne saldainiai. Savarankiškai imti vaistų nevalia. Vaikai noriai bendravo, atsakinėjo į klausimus, aptarėme kur gali slypėti pavojai ir kaip apsisaugoti.

Dažniausios traumos ir pirmoji pagalba

Gyvybės draudimo įmonės „SB draudimas“ duomenimis, dažniausiai patiriamos traumos vaikų tarpe yra kaulų lūžiai ir minkštųjų audinių sužalojimai. Šeimos gydytoja Justė Zeidotaitė pasakoja, kaip išvengti ir tinkamai pasirūpinti vaikų traumomis.

Kaip elgtis patyrus traumą? Šeimos gydytoja pabrėžia, kad kartais vaikų traumomis tėvai gali pasirūpinti ir namuose, tačiau kai kuriais atvejais specialistų apžiūra - būtina.

Taip pat skaitykite: Kaip užkirsti kelią savižudybėms vaikų namuose

„Visada reikėtų atsižvelgti į traumos pobūdį: ar buvo pažeisti audiniai, ar yra kraujavimas, ar jis gausus, o gal lengvai sustabdomas? Jeigu kraujavimo sustabdyti neišeina, būtina važiuoti į skubios pagalbos skyrių. Taip pat, jeigu matoma aiški galūnės deformacija po sunkios traumos, ar prarandama sąmonė - taip pat reikėtų ten vykti. Tarkime, įvykus tokiai gąsdinančiai traumai, kaip užspringimas, tik akivaizdžios gairės gali padėti vaikui. Tokiu atveju būtina greita tėvų reakcija. Susidūrus su kitais sužeidimais, galioja keli esminiai pirmosios pagalbos principai.

„Nusideginus ant žaizdos negalima tepti jokių preparatų, nuo nudegusios vietos taip pat nereikėtų nuimti drabužių, tiesiog palikti taip, kaip yra. Nudegimą reikėtų pakišti po kambario temperatūros vandens srove ir kviesti greitąją pagalbą arba važiuoti į skubios pagalbos skyrių, priklausomai nuo to, kokio lygio nudegimas. Įsipjovus, daug kas priklauso nuo žaizdos gylio. Jeigu žaizda švari, įsipjauta namie - galima nuplauti paprastu arba distiliuotu vandeniu ir užklijuoti pleistrą arba aprišti bintu. Jeigu kraujavimas nesustoja, gali reikėti siūti, tad būtina važiuoti į ligoninę arba kviestis pagalbą“, - sako medikė.

Užspringimas

Tai mechaninė kvėpavimo takų obstrukcija dėl maisto ar kito objekto įkvėpimo ar nurijimo. Dažniau springsta kūdikiai ir maži vaikai, nes jų kvėpavimo takai siauresni ir tyrinėdami aplinką jie mėgsta viską dėti į burną. Didesnė rizika užspringti vaikams iki 3 metų susijusi su krūminių dantų neišdygimu, dėl ko maisto produktai nėra tinkamai sukramtomi. Nors vaikai dažniausiai užspringsta maistu, tačiau pasitaiko ir springimo smulkiomis detalėmis, karoliukais, sagomis, monetomis ir kt. Pirmieji simptomai, leidžiantys įtarti springimą, yra kosulys, švokštimas, negalėjimas įkvėpti, būklei užsitęsus išsivysto cianozė, vaikas praranda sąmonę.

Užspringus vaikas pradeda kosėti. Reikia įvertinti kosulio efektyvumą. Jei vaikas kosėja efektyviai (garsiai kosėja, verkia, atsako į klausimus, gali įkvėpti prieš kosulį, yra sąmoningas), būtina skatinti kosulį, stebėti, ar būklė neblogėja, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei vaikas nustoja kosėti arba kosulys nuo pat pradžių nėra efektyvus (negali kalbėti, kvėpuoti, kosulys tylus, ryškėja cianozė), tačiau vaikas sąmoningas, kviečiama greitoji medicinos pagalba ir suduodami 5 staigūs smūgiai tarp menčių ir 5 krūtinės spustelėjimai vaikams iki 1 metų arba 5 pilvo spustelėjimai vyresniems nei 1 metų vaikams. Jei vaikas nesąmoningas, atveriami kvėpavimo takai, atliekami 5 įpūtimai ir pradedamas pradinis vaiko gaivinimas [17].

Užspringęs kūdikis guldomas ant priklaupusio ar atsisėdusio suaugusiojo kelio pilvu į apačią, galva žemyn, kūdikio galva prilaikoma už abiejų apatinio žandikaulio kampų, stengiantis nesuspausti minkštųjų audinių po žandikauliu. Delno pakyla suduodami 5 staigūs smūgiai į nugaros vidurį tarp menčių (2 pav.). Jei vaikas vyresnis ir neišeina jo paguldyti ant kelių, tuomet vaikas kiek įmanoma palenkiamas į priekį ir suduodami 5 staigūs smūgiai į tarpumentę. Jei šis veiksmas nepadeda pašalinti svetimkūnio, o vaikas dar neprarado sąmonės, tuomet kūdikiams atliekami krūtinės ląstos paspaudimai, o vyresniems vaikams - Heimlicho manevras. Kūdikis guldomas ant nugaros galva žemyn ir atliekami 5 staigūs krūtinės ląstos paspaudimai apatinėje krūtinkaulio dalyje, per vieną pirštą aukščiau kardinės krūtinkaulio ataugos (3 pav.). Jei vaikas vyresnis nei 1 metų, atsistojama vaikui už nugaros, apkabinamas jo liemuo, sugniaužtas kumštis dedamas tarp bambos ir krūtinkaulio kardinės ataugos, kita ranka kumštis apglėbiamas ir staigiu judesiu 5 kartus spaudžiama gilyn ir i viršų (4 pav.). Veiksmai kartojami tol, kol svetimkūnis pašalinamas, atvyksta greitoji medicinos pagalba arba kol vaikas praranda sąmonę. Jei vaikas praranda sąmonę arba nuo pat pradžių yra nesąmoningas, tuomet jis guldomas ant kieto ir lygaus paviršiaus, kviečiama greitoji medicinos pagalba. Atveriami kvėpavimo takai, jei matomas svetimkūnis, pabandoma jį pašalinti vienu piršto judesiu. Jei svetimkūnio nematome, nebandome aklai jo pašalinti, nes galime jį nustumti giliau. Atlošiama galva, pakeliamas smakras ir atliekami 5 įpūtimai. Svarbu įvertinti įpūtimo efektyvumą. Jei įpūtus krūtinės ląsta nepakyla, tuomet bandyti pataisyti galvą ir bandyti dar kartą įpūsti. Jei atlikus 5 įpūtimus vaikas nereaguoja, pradedami krūtinės ląstos paspaudimai. Kaskart atvėrus kvėpavimo takus įpūtimams, būtina pažiūrėti, ar nesimato svetimkūnio, jei matosi - pabandyti pašalinti. Pradinis gaivinimas tęsiamos tol, kol atvyksta greitoji medicinos pagalba arba kol pavyksta pašalinti svetimkūnį ir vaikas pradeda kvėpuoti (1 pav.) [17].

Pavojus	Prevencijos priemonės
Kritimai	Neslidžios grindys, turėklai, apsauginės tvorelės
Nudegimai	Karšto vandens temperatūros ribojimas, saugus maisto gaminimas
Užspringimas	Maisto smulkinimas, saugus žaislų pasirinkimas
Apsinuodijimas	Vaistų ir cheminių medžiagų laikymas vaikams nepasiekiamoje vietoje

tags: #vaiku #nelaimingu #atsitikimu #namuose #priezastys