Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostatos įgyvendinant ankstyvosios pagalbos paslaugą asmeniui, turinčiam akivaizdžių negalios požymių, iki jam dar nenustatytas neįgalumo lygis ar dalyvumo lygis, ir (ar) jo šeimos nariams, nuo 2024 m. pradėta teikti ir išbandoma ankstyvosios pagalbos paslauga. Paslaugos teikiamos nemokamai, įgyvendinant Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros finansuojamus projektus, tačiau jos skirtos ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui vienam asmeniui ar jo šeimos nariams, teikiant pagal poreikį.
Tyrimai ir teisės pokyčiai suvienijami su konkrečiais mechanizmais: keičiasi negalios vertinimo modelis, didėja paslaugų ir pagalbos prieinamumas, operatyviau teikiama individualizuota pagalba. Darbingumo lygis bus prilygintas dalyvumo lygiui, o žmogaus, kuriam nustatyta negalia neterminuotai, atvejais dalyvumo lygis gali būti taikomas tokiai pačiai principinei logikai.
Pagalbos mechanizmai darbe ir teisės normos
Darbo kodeksas nustato, kad darbdaviai turi sudaryti tinkamas, saugias ir sveikatai nekenkiančias darbo sąlygas kiekvienam darbuotojui. Į tai įeina sudarytos sąlygos gauti darbą, dirbti, siekti karjeros arba mokytis, neleidžiant neproporcingai apsunkinti darbdavio pareigų. Taip pat darbdaviai turi įteisinti teisę dirbti ne visą darbo laiką ar nuotoliniu būdu, priklausomai nuo darbuotojo būklės ir sveikatos išvadų.
Įstatymo nuostatos teigia, kad asmenims su negalia turi būti sudarytos sąlygos dirbti ne visą darbo laiką ar nuotoliniu būdu, kai tai pagrįsta sveikatos būkle, ir šie procesai turi būti įgyvendinami be perteklinių pradinių kliūčių. Be to, sudaromos sąlygos grįžti į visą darbo laiką su įspėjimo terminais arba be jų, priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Taip pat yra aiškinama teisė į ilgesnes atostogas ir nemokamas laikinas atostogas dirbant su negale sergantiems asmenims, o darbdaviui tenka pareiga įrengti darbo vietas atsižvelgiant į darbuotojo fizines galimybes.
Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?
Teisinė pagalba ir jos taikymas
Pirminė teisinė pagalba teikiama nemokamai visiems asmenims, nepriklausomai nuo turto ar pajamų lygio, ir yra pirmasis žingsnis sprendžiant teisinius klausimus. Pirminės teisinės pagalbos specialistas padeda parengti dokumentus ir patarti, kaip kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas, o esant poreikiui - į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri gali paskirti advokatą antrinei teisinei pagalbai.
Antrinė teisinė pagalba teikiama žmonėms, turintiems sunkų neįgalumą, pripažintiems nedarbingais ar turintiems didelių specialiųjų poreikių lygį, kai reikia ginant globėjo teises ar interesus. Svarbu, kad reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį neįgalumo lygį, darbingumo lygį ar specialiųjų poreikių lygį.
Pernai pirminė teisinė pagalba Lietuvoje pasinaudojo daugiau nei 44 tūkst. žmonių, o antrinę teisinę pagalbą dažnai reikia įvairiems dokumentų rengimo atvejams, taip pat teisinei pagalbai užtikrinant išlaikymo ir žalos atlyginimo klausimus.
Žala ir išlaikymo klausimai
Antrinė teisinė pagalba gali būti skiriama asmenims, kurie patyrė žalą darbe ar dėl nusikaltimo, o nukentėjusiems gali būti teikiama advokato pagalba bylinėjantis teisme siekiant žalos atlyginimo. Taip pat yra aiškinama galimybė prisiteisti išlaikymą ir iš užsienyje gyvenančių vaikų ar giminaičių - tai įmanoma dėka ES teisės aktų reglamentų, Tokios tarptautinės priemonės apima reglamentą ir Hagos konvenciją, skirtas asmenų išlaikymų klausimams spręsti.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti taikoma ir įvairiais atvejais, kai asmuo siekia prisiteisti išlaikymą ar ginti savo teises teisme, o tarnyba skiria advokatą, kuris padeda nukentėjusiam bylinėtis.
Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus
Konkrečios gairės dėl ankstyvosios pagalbos programos
Nuo 2024 m. pradžios įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naujai redakcijai - Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymui - keičiasi negalios vertinimo modelis, stiprinamas paslaugų prieinamumas, operatyviai teikiama individualizuota pagalba ir paslaugos. Darbo ir socialinio integracijos sritys susilieja, kai žmonėms bus nustatomas dalyvumo lygis, o neterminuotai neįgaliesiems bus prilygintas jų darbingumo lygis prie dalyvumo lygio. Pavyzdžiui, 25 proc. darbingumo lygis gali būti prilygintas 25 proc. dalyvumo lygiui.
Šie pokyčiai taip pat apima Darbo teisės srities nuostatas: specialiųjų poreikių žmonėms bus garantuota teisė į tinkamas darbo sąlygas ir galimybes dirbti, mokytis ar siekti karjeros, įskaitant darbo teises ir saugias darbo sąlygas.
Be to, reglamentuojami įgyvendinimo procesai, verčiami iššūkiai, kaip pasitelkti nevyriausybines organizacijas siekiant užtikrinti paslaugų prieinamumą, ypač ankstyvosios pagalbos srityje. Forumose, kuriuose dalyvavo Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovai, vienas iš pagrindinių klausimų buvo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tema, kurią pristatė Tarnyba.
Tarptautiniai mechanizmai, kaip ES reglamentas ir Hagos konvencija, suteikia galimybę prisiteisti išlaikymą iš emigravusių vaikų ar giminaičių. Tarnyba veikia kaip centrine institucija Lietuvoje, padedanti mūsų piliečiams įgyvendinti išlaikymo prievolių teisines iniciatyvas ir paslaugas.
Aiškindamasi teises, antrinėje teisinėje pagalboje gali būti paskirtas advokatas, kuris padeda žmogui prisiteisti žalos atlyginimą ar laikytis teisių gynyboje, ypač kai asmuo yra sunkiai neįgalus arba ilgalaikėje situacijoje. Taip pat svarbu, kad asmenys, turintys sunkų neįgalumą ar didelius specialiuosius poreikius, galėtų gauti teisinę pagalbą nepriklausomai nuo jų pajamų ar turto.
Taip pat skaitykite: Pagalba Lietuvoje