Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigalioja nauja tvarka, kuri panaikina neapmokestinamąsias kompensacijas už darbą lauke arba veiklą, susijusią su važiavimu. Šie pokyčiai motyvuojami siekiu didinti darbuotojų socialines garantijas, mažinti piktnaudžiavimą ir mokesčių vengimą, kai kurioms įmonėms įsigudrinant dalį atlyginimo mokėti kompensacijomis.
Ekspertai prognozuoja, kad dėl pakeitimų gali augti prekių ir paslaugų kainos, nes dalyje sektorių išaugs sąnaudos. Tad kokie pokyčiai suplanuoti ir kaip jie paveiks darbuotojus bei darbdavius?
Prašymo FR0512 formos pildymas vedlio principu pageidaujantiems skirti pajamų mokesčio dalį paramai
Esminiai pokyčiai nuo birželio 1 dienos
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad nuo šių metų birželio 1 dienos Darbo kodekse (DK) panaikinama nuostata, reglamentavusi išlaidų kompensavimą darbuotojams, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba atliekamas lauko sąlygomis, arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu.
Svarbu pažymėti, kad aptariami pakeitimai palies visus darbuotojus, kurie dirba tokio pobūdžio darbą, tai yra, ne tik vairuotojus. Dėl kompensacijos šalys paprastai susitardavo rašytiniu susitarimu arba tokia nuostata buvo įvardinta darbo sutartyje.
VDI teigia, kad pasikeitus reglamentavimui darbo sutarties šalys galėtų abipusiu susitarimu pakeisti darbo sutarties sąlygas, numatydamos, jog kompensacija už tokio pobūdžio darbą nebus mokama.
Taip pat skaitykite: Kaip pildyti 9-SD formą?
Kartu darbdavys, vadovaudamasis sąžiningumo bei šalių bendradarbiavimo principais, galėtų pasiūlyti darbuotojams didesnį darbo užmokestį, pakeičiant darbo sutartį DK 45 str. 1 dalies tvarka, tai yra, pateikus rašytinį pasiūlymą pakeisti darbuotojo būtinąją darbo sutarties sąlygą - darbo užmokestį bei darbuotojui išreiškus savo sutikimą.
Vis dėl to, darbo sutarties šalims nepriėjus prie abipusio susitarimo dėl kompensacijos, darbdavys, gerindamas darbuotojų padėtį, esą galėtų mokėti kompensaciją už padidėjusias išlaidas dirbant tokio pobūdžio darbą, tačiau ji būtų apmokestinama. Nepakeitus apibusiu sutarimu sąlygos dėl kompensacijos už padidėjusias išlaidas dirbant tokio pobūdžio darbą, ši kompensacija turėtų būti laikoma darbo užmokesčio dalimi bei apmokestinama priklausančiais mokesčiais.
Aptariami pokyčiai reiškia, kad nuo vasaros Darbo kodekse apskritai nebelieka neapmokestinamų kompensacijų darbuotojams, nors dar išlieka komandiruotės metu mokami dienpinigiai, kurie nėra apmokestinami.
Primename, kad nuo 2022 metų lapkričio 1 dienos tebegalioja pereinamasis laikotarpis, kai neapmokestinamoji kompensacija yra ne didesnė nei 30 procentų bazinio (tarifinio) darbo užmokesčio dydžio. Iki tol galiojo tvarka, kad kompensacija gali siekti iki 50 proc. bazinio atlyginimo. Nuo birželio, kaip minėta, kompensacijų nelieka.
Kaip pasiruošti naujai tvarkai?
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo, kad 2022 metais apie 6,8 tūkst. įmonių 113 tūkst. darbuotojų išmokėjo daugiau kaip 218 mln. eurų lauko priedų už kilnojamojo pobūdžio arba susijusį su kelionėms, važiavimu darbą. Daugiausiai (50,0 proc.) jų išmokėta statybų sektoriuje (51,1 tūkst. darbuotojų išmokėta 109,2 mln. eurų), antroje vietoje (13,3 proc.) - transporto sektorius (14,5 tūkst. darbuotojų išmokėta 29,1 mln. eurų).
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) mano, kad įmonėms reikės įspėti darbuotojus, jog yra naikinamos kompensacijos darbui lauke, kilnojamam darbui. Net jei darbuotojas nesutinka su kompensacijos sumažinimu, darbdavys gali šią kompensaciją sumažinti iki 0 eurų vienašališkai, sudarant darbo sutarties pakeitimą, kuriame nebenumatomas kompensacijos mokėjimas ir yra pateikta informacija apie tai, kad nuo birželio 1 dienos darbuotojaiturės teikti prašymus ir rinkti dokumentus, jei norės, kad jiems būtų kompensuojamos patirtos išlaidos.
Keisdamas sutarties sąlygas darbdavys gali apeliuoti į reglamentavimo pasikeitimą (57-ą DK straipsnį). Jei darbuotojas nori gauti kompensaciją dėl papildomų išlaidų, susijusių su kilnojamu darbu, jam reikės rinkti dokumentus, pateikti jų sąrašą, bei prašymą kompensuoti patirtas išlaidas. Įmonė gali nusistatyti vidinę tvarką dėl tokių išlaidų kompensavimo, joje pateikdama detalius paaiškinimus, kokios sąnaudos yra tinkamos ir kaip yra vykdomas atsiskaitymas su darbuotoju dėl jo patirtų išlaidų.
Jei įmonė norės mokėti dienpinigius už komandiruotes, bus reikalingi įsakymai ir dienpinigių skaičiavimai. Dėl šio dalyko padidės biurokratinės sąnaudos, kurios irgi didins paslaugų bei prekių savikainą. Buhalteriams išnyks vienas skaičiavimas dėl kompensacijų ir atsiras daugiau resursų reikalaujanti dienpinigių, komandiruočių bei kitų papildomų kompensuojamų išlaidų apskaita. Darbo padaugės, kas, ko gero, padidins mėnesines paslaugų kainas tais atvejais, kai kaina priklauso nuo išaugusių darbo apimčių.
Jei bus panaikintos kompensacijos ir nebus galimybių kaip kitaip be algos išmokėti darbuotojui priedą, darbuotojai gaus mažesnes algas. Galimas kitas variantas, kad darbdavys pakels darbo užmokestį arba kompensuos nuotolinio/kilnojamo darbo papildomos išlaidas pagal pateiktus dokumentus (kuro kvitai, transporto išlaidos, dienpinigiai, apgyvendinimo išlaidos ir pan.).
Advokatų kontoros „ILAW LEXTAL“ partneris, advokatas Mantas Mikalopas rekomenduoja darbdaviams tinkamai pasiruošti pokyčiams. Anot jo, jeigu iki birželio 1 dienos kompensacijos už aukščiau nurodyto pobūdžio darbą galėjo būti mokamos ir nebuvo apmokestinamos, tai po birželio 1 dienos kompensacijų suma turėtų būti apmokestinama kaip su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios darbuotojo pajamos.
Taip pat skaitykite: Draudžiamųjų laikotarpių pažymos gavimas
Darbdavys atsidurs situacijoje, kai vienašališkai pakeisti darbo sutarties negali, tačiau, tęsdamas iki tol buvusią praktiką mokėti kompensacijas, nuo jų turės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčius kaip nuo darbo užmokesčio. Tai, be abejo, išaugins sąnaudas. Žinoma, verta paminėti, kad DK pakeitimai gali būti pagrindas siūlyti darbuotojui keisti darbo sutarties sąlygas (atsisakant kompensacijų), o pastarajam nesutikus, svarstyti apie darbuotojo atleidimą su įspėjimu ir išeitine išmoka (DK 57 str. 1 d. 3 p.).
Darbo kodekso 45 straipsnyje numatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu. Vis dėlto darbuotojo atsisakymas dirbti pasiūlytomis pakeistomis sąlygomis gali būti laikomas priežastimi nutraukti darbo santykius darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (kodekso 57 straipsnyje nustatyta tvarka). Darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį. Atkreipiame dėmesį į kitas aplinkybes, kurias reikia turėti omenyje: įspėjimo terminus, išeitines išmokas, auginamus mažus vaikus.
Galimas kainų kilimas
D. Čibirienė prognozuoja, kad sprendimų iš verslo pusės gali būti įvairių: dalis darbdavių nedidins algų arba padidins tik ta suma, kuri buvo skiriama kilnojamo darbo kompensavimui, ir tokiu atveju darbuotojas į rankas gaus 39,5-42,5 proc. mažiau. Turėtų kilti kainos paslaugų ir darbų, kurių savikainoje buvo ir kilnojamo darbo kompensacijos. Nes bus siekiama išlaikyti tokią pačią algos į rankas sumą, kai darbuotojams per sudėtinga rinkti patirtas sąnaudas pagrindžiančius dokumentus.
Dažniausiai tokie priedai yra mokami transporto (krovinių ir keleivių pervežimas), komunalininkų, statybų, elektros, dujų, vandentiekio ir kt. inžinerinės įrangos remonto, žemės ūkio, lauko darbų srityje dirbantiems darbuotojams. Tai darbai, kurie tikrai sudėtingi, kenksmingi, pavojingi sveikatai, o darbuojasi juose - gyventojai, kurių algos nėra prie didžiausių. Darbuotojo darbo užmokesčio priedas, mokamas vietoje kompensacijos, turėtų būti 65,29 proc. didesnis nei buvo kompensacija tam, kad darbuotojas gautų tokią pačią pinigų sumą į rankas.
Pavyzdžiui, 2023 metų balandį kompensacija yra 1000 eurų ir darbuotojas gaudavo į rankas 1000 eurų (nes neapmokestinama). 2023 metų birželį esą jau turėtų būti 1652,90 priedas, kad darbuotojas į rankas gautų 1000 eurų: D. Čibirienė skaičiuoja su GPM ir „Sodros“ mokesčiais: 1652,90-1652,9x0,2-1652,90x0,195=1000 (kai netaikomas NPD). Taikant NPD ar turint papildomą kaupimą, procentas keisis ir atitinkamai keisis priedo suma, jei būtų siekiama išlaikyti tokią pačią pinigų sumą mokama darbuotojui į rankas .
Toks pokytis, jei bus elgiamasi kaip tikėjosi jo rengėjai, - o tikėjosi, kad kompensacija pavirs į 65 proc. didesnį darbo užmokesčio priedą, - padidins paslaugų ir prekių savikainą ir sukels vidinę šalies infliaciją (didėja algos nedidėjant darbo efektyvumui). Bus sukuriama ta pati vertė, bet jos sukūrimui bus patirtos ženkliai didesnės sąnaudos. Perkamoji galia mažės. Gali pabrangti komunalinės paslaugos, kurjerių, pristatymo, kelio remonto, remonto ir statybų darbai.
Kodėl daromi pakeitimai?
VDI aiškina, kad iki šiol galiojančios tvarkos tikslas buvo kompensuoti darbuotojų padidėjusias išlaidas, tačiau pastebima, jog kompensacijos yra mokamos ne tik darbuotojams, kurie dirba lauke ar važiuoja, tačiau ir kitiems. Pavyzdžiui, kompensacija mokama personalo specialistams, buhalteriams ir kitiems, kurių darbo funkcijos paprastai neatitinka DK nurodytų kriterijų.
Toks kompensacijos mokėjimas, neatsižvelgiant į darbuotojo darbo pobūdį, atliekamas funkcijas ir jų atlikimo vietą, galimai susijęs siekiu išvengti mokesčių mokėjimo, kurie būtų mokami, jeigu išmokama suma būtų ne kompensacinio pobūdžio, o viena iš darbo užmokesčio dalių, nurodytų DK 139 str. 2 d.
Inspekcija priduria, kad kompensacijos mokėjimo paskirtis - kompensuoti darbuotojui padidėjusias išlaidas. Tačiau darbuotojui iš esmės atsilyginant kompensacijos būdu, jo padėtis pabloginama. Nukenčia darbuotojai, kadangi visa kompensacinė suma nėra laikoma draudžiamosiomis pajamomis, tad nuo tos sumos darbuotojams nesikaupia ir stažas senatvės pensijai gauti, ir darbuotojui susirgus nedarbingumo išmoka bus mažesnė, tai yra, netraukiant į skaičiavimą kompensacijos. O taip pat ir atostogų atveju - darbuotojo atostoginiai būtų skaičiuojami netraukiant kompensacijos.
Mokesčių inspekcija yra skelbusi, kad, pavyzdžiui, patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, jog ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai apskaičiuoti, deklaruoti bei sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.
Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gavo už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, - tai yra, dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, - mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokėtinų mokesčių.
Įstatymo pakeitimo aiškinamajame rašte teigiama, jog minėtos kompensacijos dažniausiai mokamos statybos, karjerų sektoriuose ir lauko sąlygomis atliekamuose darbuose. Tam, kad šie sektoriai prisitaikytų prie kompensacijų panaikinimo, ir buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis.
Pažeidimai, kuriuos nustatė VMI
VMI Kontrolės departamento vyresnioji patarėja Kristina Jakštienė teigia pastebinti dažnesnius atvejus, kai įmonės, siekdamos išvengti mokesčių į valstybės biudžetą, neapmokestinamomis kompensacijomis išmoka dalį darbuotojų darbo užmokesčio. Nors taip būti neturėtų, bet kompensacijos mokamos net ir biuro darbuotojams, pavyzdžiui, personalo vadovėms, buhalterėms, sekretorėms ar valytojoms - tai yra darbuotojams, kurie neturi nieko bendra nei su kilnojamo pobūdžio darbu, nei su darbu lauko sąlygomis.
Taip nukenčia ne tik valstybės biudžetas, bet ir patys darbuotojai, mat kompensacijomis išmokama suma nelaikoma draudžiamomis pajamomis - nesikaupia darbo stažas senatvės pensijai gauti, susirgus mokama mažesnė darbo išmoka, atostoginiai skaičiuojami netraukiant kompensacijos. Pavyzdžiui, VMI patikrinus vieną transporto paslaugas teikiančią įmonę, nustatyta, kad ji 49 proc. atlyginimo siekiančius priedus mokėjo transporto vadybininkams, direktoriams, filialų, procesų vadovams ir kitiems administracijos darbuotojams, nors jų darbas nebuvo kilnojamojo pobūdžio ir niekaip nesusijęs su darbu lauko sąlygomis. Įmonei teko išmokas priskirti apmokestinamoms darbo pajamoms ir papildomai sumokėti beveik 99 tūkst. eurų mokesčių.
Kita įmonė, kuri apie 20 proc. pajamų gauna už pagamintus ir parduotus PVC ir medinius gaminius, tai yra dalis jos pajamų yra už darbus, kurie atliekami ne lauko sąlygomis, mokėjo kompensacijas administracijos ir gamybos cecho darbuotojams. Dėl šių pažeidimų jai taip pat papildomai priskaičiuota beveik 20,4 tūkst. eurų mokesčių. Dar viena bendrovė, kuri VMI akiratin pakliuvo dėl pernelyg mažo darbo užmokesčio, teigė darbuotojams mokanti apie 1 tūkst. eurų siekiančius atlyginimus, tačiau darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai rodė visai ką kita. Iš tiesų pasirodė, kad darbuotojams mokėtas minimalus darbo užmokestis, o kita dalis - 50 proc. atlyginimo dydžio kompensacijomis.
Pasitaiko ir tokių atvejų, kai įmonės darbuotojams už tą patį laikotarpį apskaičiuoja ir kompensacijas, ir dienpinigius už komandiruotes, nors to daryti negalima, o kai kurios nepagrįstai išmoka net didesnes nei 50 proc. bazinio darbo užmokesčio sumas.
2020 metais beveik 5 tūkst. Lietuvoje registruotų įmonių už kilnojamojo pobūdžio darbą išmokėjo 134,8 mln. eurų kompensacijų apie 90,6 tūkst. darbuotojų. Vien statybų sektoriuje pernai apie 1,9 tūkst. įmonių išmokėjo daugiau nei 71,6 mln. eurų kompensacijų beveik 43 tūkstančiams darbuotojų. Tai sudarė apie 53 proc. visų įmonių išmokėtų kompensacijų.
2019 metais kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą mokėjo beveik 3,8 tūkst. įmonių 85,5 tūkstančiams darbuotojų. Išmokėta suma siekė daugiau nei 112,3 mln. eurų. Statybų sektoriuje tais metais kompensacijas mokėjo 1,7 tūkst. įmonių, jos pasiekė apie 41,3 tūkst. darbuotojų, o išmokėta suma sudarė daugiau nei 59 mln. eurų.
Skaičiuojama, kad statybų sektoriuje per penkerius metus įmonių kompensacijos darbuotojams už kilnojamo pobūdžio ar darbą lauko sąlygomis išaugo 3,25 karto, tai yra nuo 22 mln. eurų 2016 metais iki 71,6 mln. eurų 2020 metais.
Darbo inspekcija siūlo atsisakyti nuostatos
Lietuvos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius, VDI vadovas J. Gricius esamą sistemą, kai dalį darbo užmokesčio leidžiama išmokėti per neapmokestinamas kompensacijas, vadina netiesiogine valstybės parama verslui. Jis siūlo tokią nuostatą iš viso panaikinti, o darbo užmokestį darbuotojams mokėti įprasta tvarka.
Kam reikalingi neapmokestinami priedai? Galima tiesiog susitarti dėl didesnio ar mažesnio darbo užmokesčio. Tokių kompensacijų egzistavimas yra netiesioginė verslo rėmimo forma. Be to, tai iškraipo ir konkurencinę aplinką, sumažina darbuotojų socialines garantijas, nes ta dalimi, kiek mokama per kompensacijas, sumažėja asmens socialinio draudimo įmokos, vadinasi, ir išmokos.
Paprastai darbuotojai retai skundžiasi dėl dalies darbo užmokesčio mokėjimo per neapmokestinamas kompensacijas, nes paprasčiausiai nemano, kad dėl to nukenčia. Skundai paprastai pateikiami tik tais atvejais, kai darbuotojui nesumokama tiek, kiek buvo žadėta. Darbuotojai skundžiasi tik tuo atveju, jeigu jiems nesumokama. Bet tokiais atvejais tenka įrodinėti, kad tikrai buvo dirbama, kokiomis sąlygomis ir panašiai.
Alternatyvos: ką pasirinks ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija sako problemą žinanti ir ketinanti siūlyti keisti Darbo kodeksą. Vienas galimas variantas, kad kompensacijos už kilnojamojo pobūdžio darbą arba darbą lauke būtų naikinamos apskritai, o kitu siūlymu būtų siekiama sumažinti išmokamų kompensacijų mastą ribojant jų dydį iki 30 proc. nuo darbo užmokesčio.
Mes jau pateikėme socialiniams partneriams svarstyti Darbo kodekso pakeitimų alternatyvas, kuriomis siūlome atsisakyti tokio pobūdžio kompensacijų arba bent jau pradžiai mažinti galimą procentą nuo darbo užmokesčio. Mes esame už tokių kompensacijų atsisakymą, tačiau dar norėsime išgirsti socialinių partnerių nuomonę.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pripažįsta, kad darbdaviai neapmokestinamas kompensacijas arba dienpinigius pradėjo naudoti kaip darbo užmokesčio pakaitalą tam, kad išvengtų mokesčių. Tačiau ji siūlo ne naikinti kompensacijas už kilnojamojo pobūdžio darbą ar darbą lauko sąlygomis, o jas apriboti ir apmokestinti taip pat, kaip ir įprastą darbo užmokestį. Problemą reikia spręsti iš esmės, bet Vyriausybė kažkodėl to nesiūlo.
tags: #sodros #neapmokestinamos #pajamos #lauko #priedas