Neįgalumo apibrėžimas ir teisinė samprata

Neįgalumas, arba negalia - asmens įgimta ar pablogėjusi fizinė arba protinė būklė, trukdanti ar ribojanti savarankiškai visiškai ar iš dalies patenkinti normalaus asmeninio ir (ar) socialinio gyvenimo poreikius. Pagal savo pobūdį neįgalumas gali būti laikinasis arba nuolatinis.

Istorinė ir terminologinė raida

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo suvokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį. Tiesa, vienas iš jų, bene mažiausiai įžeidžiantis (tarp kitų), buvo invalido terminas, kuris vis dar tebėra Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne. 1999 m. Socialinės apsaugos terminų žodyne buvo oficialiai panaudotas negalios terminas, apibrėžiant ją kaip „ribotą žmogaus pajėgumą atlikti įprastus ir normalius kiekvienam sveikam asmeniui veiksmus“.

Lietuvoje žodis negalia labai prigijo oficialioje ir praktinėje vartosenoje. Jis laikomas iš esmės tinkamu ir pakankamai pagarbiu vienokių ar kitokių sutrikimų turinčiam asmeniui pavadinti. Tačiau ar iš tiesų įvyko esminis perėjimas nuo žeminančio prie pagarbaus negalią turinčio asmens įvardijimo? Pakeisdami invalidą neįgaliu nepakeitėme esmės.

Neįgalumo sąvokos problemą lemia kelios priežastys. Pirma, dėl pažodinio vertimo iš anglų kalbos. Jei disabled versime paraidžiui, gausime neįgalus. Tačiau tiksli angliškojo žodžio reikšmė kyla iš socialinio negalios modelio, kuris reiškia, kad žmogus yra socialinių aplinkų nugalintas arba išgalintas. Taigi fizinio prieinamumo nebuvimas uždaro kelius fizinę negalią turintiems asmenims.

Jungtinių Tautų konvencija ir žmogaus teisių požiūris

Nuo 2006 m. žmogaus teisių standartas negalios srityje yra Jungtinių Tautų konvencija, kuri buvo inicijuota pačių neįgaliųjų, todėl ji yra laikoma autentišku ir patikimu instrumentu su negalia susijusiai politikai ir praktikai kurti. Konvencijoje naudojama asmens su negalia, arba negalią turinčio asmens sąvoka (angl. person with disability).

Taip pat skaitykite: Kas yra agresyvus asmuo?

Ši negalios samprata yra paremta esminiu žmogaus teisių principu - asmens orumu, asmens dimensiją laikant pagrindine. Negalia, arba sutrikimas, yra antrinis. Būtent tai ir nusako JT Neįgaliųjų teisių konvencija, kuria šalys narės įsipareigoja skatinti, apsaugoti ir užtikrinti visų negalią turinčių asmenų visapusišką ir lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui. Lietuva Konvenciją ratifikavo 2010 metais, taigi, įsipareigojo įgyvendinti žmogaus teisėmis grįstą negalios sampratą.

Teisinė tvarka Lietuvoje

Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (1991, nauja redakcija 2005) vietoj termino invalidas įteisintas naujas - neįgalusis, nustatytos neįgaliųjų lygios teisės ir galimybės visuomenėje. Įstatymu panaikintos buvusios 3 invalidumo grupės. Siekiant išsaugoti asmenų teises, nustatytas pereinamasis laikotarpis (iki 2007 06 30), kai turėta I invalidumo grupė prilyginama 20 % (asmuo laikomas nedarbingu), II - 35 %, III - 50 % darbingumo lygiui.

Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį pagal patvirtintus kriterijus ir tvarką nustato sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų konsultacinės komisijos (GKK) ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai.

Darbingumo lygio nustatymo kriterijai

• Medicininiai kriterijai: ligos, sužalojimai ar įgimti defektai.
• Funkciniai kriterijai: asmens galėjimas atlikti įprastą veiklą, savarankiškai pasirūpinti savimi, dalyvauti visuomenės gyvenime.

Remiantis šiais kriterijais, nustatomas asmens darbingumo lygis procentais. Kuo mažesnis procentas, tuo didesnis nedarbingumas. Jei asmeniui nustatoma 0-25 % darbingumo, jis laikomas nedarbingu, 30-55 % darbingumo - iš dalies darbingu, nustačius 60-100 % darbingumo asmuo laikomas darbingu.

Darbingumo lygis gali būti nustatomas terminuotam laikui (nuo 6 mėnesių iki 2 metų) arba neterminuotai dėl tam tikrų priežasčių, pavyzdžiui, nelaimingo atsitikimo (suluošinimo) darbe, profesinės ligos. Asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, nenustatomas darbingumo lygis. Jiems gyvenamosios vietos savivaldybės sprendimu nustatomi specialieji poreikiai ir specialiųjų poreikių lygis.

Taip pat skaitykite: Kaip reikalauti, jei esate neįgalus

Vertinimo procedūros ir naujovės

2024 m. asmeniui, nustatant dalyvumo lygį, neįgalumo lygį ar individualios pagalbos teikimo, lengvojo automobilio ar jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijų poreikį (IPTIK), pildomas individualios pagalbos poreikio klausimynas (Klausimynas). Teisės aktuose numatytas pakeitimas, kad tais atvejais, kai atliekamas senatvės pensijos amžiaus sukakusio asmens negalios vertinimas, kuris yra laikinai nedarbingas bei turi nedarbingumo pažymėjimą, Agentūros teritorinis skyrius sprendimą dėl dalyvumo lygio priima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas.

Numatyta, kad paprastesnis negalios vertinimo procesas galės būti taikomas žmonėms, sergantiems itin sunkiomis ligomis, t. y. 5 stadijos lėtine inkstų liga, tais atvejais, kai žmogui taikomos dializės, taip pat asmenims, esantiems pirmi metai po inksto transplantacijos arba kai nustatytas transplantuoto inksto funkcijos nepakankamumas. Esant šioms sunkioms būklėms, negalia bus nustatoma įvertinus tik medicininius kriterijus ir nustatomas 15 procentų dalyvumo lygis, privalomai netaikant individualios pagalbos klausimyno pildymo ir surinktų balų vertinimo.

Patikslinti šizofrenija sergančių asmenų bazinio dalyvumo vertinimo kriterijai (nežymus ar lengvas, vidutinis, didelis ar sunkus) ir jų vertinimas balais, taip pat - afektinių sutrikimų kriterijų vertinimas balais.

Gydytojų specialistų ir Fondo administravimo įstaigų vaidmuo

Fondo administravimo įstaigos atliekama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar dalyvumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo priežiūra asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmokas. Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių gydytojus specialistus klausimams pagal jų kompetenciją spręsti.

Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo, kurį asmens sveikatos priežiūros įstaiga privalo atlikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Nurodymas asmeniui, dalyvauti papildomame sveikatos tyrime yra privalomas ir neskundžiamas.

Taip pat skaitykite: Pagalba Lietuvoje

Gavusi gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą dėl naujo sprendimo priėmimo. Gydytojų specialistų išvada Agentūrai ir Fondo administravimo įstaigoms yra privaloma.

Socialinės kontrolės ir patikros mechanizmai

Seime svarstant socialinio draudimo biudžetą įtraukta nuostata, kad „Sodra“ turės teisę tikrinti gydytojų priimtus sprendimus dėl neįgalumo grupės nustatymo. Seimas iš esmės linkęs spręsti problemą dėl neįgalumo nustatymo - nuo kitų metų „Sodra“ iš savo biudžeto finansuotų ir organizuotų gydytojų sprendimų patikrinimą įtartiniausiais atvejais. „Reikalinga Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos kontrolė, kad būtų nustatyta, ar išmokų gavėjai iš tikrųjų serga tam tikromis ligomis.

„Sodra“ teigia, kad atrinkti asmenys būtų tikrinami tam tikroje komisijoje, ir ši priemonė būtų skirta prevenciškai atgrasyti gydytojus nuo neteisėtų sprendimų. „Jei reikia, magnetinio rezonanso tyrimas, rentgenas ar kt., tam kad būtų gauta teisinga objektyvi išvada.“

Diskriminacijos draudimas ir prieinamumas

Diskriminacijos draudimas gali būti pažeistas, kai asmeniui atsisakoma suteikti galimybę pasinaudoti tam tikromis teisėmis ar asmuo vertinamas skirtingai dėl savo negalios. Diskriminacija grindžiama negalia yra draudžiama, sudarant kliūtis naudotis viešosiomis ir privačiomis prekėmis bei paslaugomis. Turėtų būti užtikrintas tinkamas prieinamumas prie viešųjų paslaugų.

Pedagoginių metodų, skirtų mokyti įvairius vaikus drauge, stoka į edukacinę atskirtį išstumia regos, klausos, intelekto sutrikimų turinčius arba autistiškus ir kitus vaikus. Gestų kalbos, subtitrų, Brailio rašto, lengvai suprantamos kalbos ar kitų alternatyvių informacijos ir komunikacijos būdų menkas visuotinumas socialiai izoliuoja neregius, kurčiuosius, intelekto negalią turinčius asmenis. Negalių turintys žmonės vis dar susiduria su begale kliūčių savo aplinkose, įskaitant netikėjimą jų gebėjimais, darbo sąlygų atviroje darbo rinkoje nesudarymą, bendrojo ugdymo neprieinamumą, aplinkos visiems, arba universalaus dizaino, menką taikymą, komunikacijos formų įvairovės trūkumą.

Apibrėžimai ir sąvokos pagal teisės aktus

• Aprūpintojas - fizinis asmuo, paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam asmeniui su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.
• Asmeninė pagalba - asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
• Būsto pritaikymas asmeniui su negalia - būsto ir (ar) jo aplinkos pertvarkymas, kai patalpos arba jų dalys keičiamos sumontuojant (panaudojant) specialią įrangą ir (ar) atliekant remontą pagal individualiuosius asmens su negalia poreikius.
• Šuo pagalbininkas - šuo, kuris yra specialiai apmokytas vykdyti užduotis ir teikti pagalbą asmeniui su negalia pagal jo individualiuosius pagalbos poreikius, kad padidintų asmens su negalia savarankiškumą, saugumą ir (ar) mobilumą.

Statistinė apžvalga

Rodiklis	Skaičius (2022 pabaiga)
Iš viso registruotų asmenų su negalia	~223 000
Pensinio amžiaus asmenys su specialiais poreikiais	60 000
Darbingo amžiaus asmenys	146 700
Neįgalūs vaikai	16 000

Dažniausiai darbingo amžiaus asmenys pripažįstami neįgaliais dėl piktybinių navikų, kraujotakos sistemos, jungiamojo audinio ir skeleto bei raumenų sistemos ligų; vaikai - dėl nervų sistemos ir jutimo organų ligų. Sunkiausią negalią dažniausiai lemia navikai, kraujotakos sistemos ligos ir psichikos bei elgesio sutrikimai.

Problemos ir iššūkiai

Negalią ir negalią turintį asmenį nusakančios terminologijos klausimas nėra iki galo išspręstas, nes negalios sampratos pasikeitė santykinai neseniai. Net Konvencijos preambulėje pripažįstama, kad neįgalumo sąvoka yra vis dar tebeplėtojama. Terminai yra istoriškai nulemtos realybės ir kolektyvinės sąmonės atspindys.

Neįgalumas dažnai nusakomas diskriminacinėmis invalido reikšmėmis, pabrėžiant asmens nepajėgumą, o ne aplinkų pritaikymo ir įvairovės stoką. Todėl būtina, kad politika ir praktika būtų grindžiamos žmogaus teisėmis, o vertinimo tvarkos būtų skaidrios, objektyvios ir orientuotos į asmens orumą bei galimybes.

tags: #neigalus #asmuo #apibrezimas