Antradienį „Sodra“ pristatė 2025 m. I ketvirčio gyventojų pajamų apžvalgą, kurioje atsiskleidė nauja problema - ryškiai išaugęs nedarbo išmokų gavėjų skaičius jauniausiųjų rinkos dalyvių grupėje.
Duomenys rodo, kad 25-30 metų amžiaus asmenų grupėje yra daugiau nedarbo išmokos gavėjų nei vyresnio amžiaus žmonių gretose. Pavyzdžiui, 25-30 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų teko 14 nedarbo išmokos gavėjų. Tuo metu 41-50 amžiaus grupėje šimtui apdraustųjų teko 6 nedarbo išmokos, virš 60 metų - 7 nedarbo išmokos gavėjai tarp šimto dirbančiųjų.
Nedarbo išmokos gavėjų iki 25 m. skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 1,1 proc. didesnis lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tuo metu 25-30 metų asmenų, gaunančių nedarbo išmoką, šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 0,5 proc. daugiau, o 31-40 metų - 0,4 proc. daugiau nei pernai.
Kaip pastebėjo SEB ekonomistas Tadas Povilauskas, Lietuvoje susiduriama su keista situacija, nes net ir tada, kai darbo rinka jaunimui yra itin palanki, vis tiek fiksuojami aukšti nedarbo išmokų gavėjų skaičiai. „Tokio jauno amžiaus asmenims įsidarbinti yra kur kas mažiau iššūkių negu priešpensinio amžiaus asmenims. Ir, kai jaunimo sparčiai Lietuvoje mažėja, o darbdaviams jų trūksta, turime beveik 9 proc. išmokas gaunančių 25-30 metų amžiaus žmonių“, - pastebėjo specialistas.
Tiesa, T. Povilauskas atkreipė dėmesį, kad jaunimo nedarbo trukmė (vidutiniškai 4 mėn.) yra mažesnė negu priešpensinio amžiaus asmenų (vidutiniškai 5,9 mėn.). Pasak ekonomisto, tai yra natūralu, nes vyresnio amžiaus asmenims sunkiau susirasti darbą, o dažnai ir sveikata nebeleidžia.
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
„Panašu, kad dalis jaunimo naudojasi tuo, kad nedarbo išmokos yra dosnios - „Sodra“ ir savo skaidrėse patvirtina, kad pirmus tris mėnesius gali gauti 80 proc. buvusios algos, jeigu prieš nedarbą alga siekė vidutinį darbo užmokestį šalyje. Jeigu arčiau minimaliosios mėnesinės algos (MMA), pakeičiamumo norma - dar didesnė“, - stebėjosi T. Povilauskas.
„Sodros“ duomenys parodė, kad žmonės, kurie pirmąjį metų ketvirtį gavo nedarbo išmoką, anksčiau dirbo apgyvendinimo ir maitinimo veikloje, žemės ūkio veikloje, prekyboje, administracinėje ir aptarnavimo veikloje.
Ministerijos pozicija: išmokų atsisakymas sukeltų riziką
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) atkreipė dėmesį, kad dėl padidėjusio nedarbo išmoką gaunančio jaunimo kiekio sunerimti nereikėtų, kadangi „Sodros“ duomenys rodo, kad jaunimas nedarbo išmoką gauna trumpiau ir didelė tokio amžiaus asmenų dalis (80 proc.) po nedarbo išmokos gavimo vėl grįžta į darbo rinką.
Ji taip pat pabrėžė, kad tokie duomenys parodo lankstesnį jaunimo požiūrį į darbo rinką. „Stebima tendencija, kad jaunesni nei 25 m. asmenys dažniau keičia darbus. Tai gali būti susiję su tuo, kad jauni asmenys vis dar yra veiklos sferos paieškose arba jiems ne visada pavyksta darbą suderinti su studijomis“, - nurodė ministerija.
SADM pabrėžė, kad nedarbo draudimo išmoka yra socialinio draudimo įmokomis grįsta išmoka. Tai, kad netekę darbo asmenys gauna nedarbo socialinio draudimo išmokas, rodo, kad jie dirbo, mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, sukaupė reikiamą nedarbo draudimo stažą.
Taip pat skaitykite: Atsisakykite „Sodros“ kaupimo: instrukcija
Taip pat ministerija pridūrė, kad šios išmokos mažinimas ne tik nespręstų jokių problemų, bet ir sukeltų skurdo riziką jaunimo gretose. „Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nesvarsto galimybės mažinti ar atsisakyti nedarbo išmokų jaunimui. Nedarbo išmokos yra svarbi socialinės apsaugos dalis, užtikrinanti minimalias pajamas bedarbiams pereinamuoju laikotarpiu, kol susiras darbą. Nedarbo išmokų atsisakymas šioje amžiaus grupėje padidintų skurdo riziką“, - nurodė SADM.
Darbdavių nuomonė: nedarbas kyla iš struktūrinių ir psichologinių veiksnių
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė Aurelija Maldutytė pastebėjo, kad jaunimo nedarbo lygio augimas rodo, kad problema slypi ne darbo vietų stokoje, o kitur - struktūriniuose ir psichologiniuose veiksniuose.
„Keičiasi jaunų žmonių požiūris į darbą. Jie nebesiekia tiesiog „turėti darbą“ - daugeliui svarbu, kad jis būtų prasmingas, lanksčiai organizuojamas ir palankus emocinei sveikatai. Jei darbo sąlygos to neatitinka, jaunimas neretai pasirenka palaukti, gyvendami iš santaupų, šeimos paramos ar socialinių išmokų“, - dalijosi LDK prezidentė.
A. Maldutytė atkreipė dėmesį, kad nemažą įtaką daro ir spartūs darbo rinkos pokyčiai, prie kurių laiku nespėja prisitaikyti net ir jauniausi jos dalyviai. „Darbo rinkos pokyčiai didina atotrūkį tarp jaunuolių turimų ir darbdavių ieškomų įgūdžių. Skaitmeninės kompetencijos, praktiniai gebėjimai, bendradarbiavimas ir savarankiškumas - tai reikalavimai, kuriems ne visus jaunuolius paruošia švietimo sistema, kuri kartais per lėtai persiorientuoja pagal darbo rinkos poreikius“, - nurodė LDK prezidentė.
Kitas iššūkis, išryškėjantis jaunimo įsidarbinimo procese - darbo užmokesčio lūkesčiai, kurie dažnai prasilenkia su darbdavių požiūriu ir galimybėmis. „Dažnai jaunimo lūkesčiai dėl darbo užmokesčio yra gerokai didesni nei jų turimos kompetencijos ar patirtis. Jauni žmonės nori darbo, kuris iš karto užtikrintų aukštas pajamas ir karjeros augimą, tačiau darbdaviams atrodo tai neadekvatu. Šis lūkesčių ir realybės neatitikimas tampa kliūtimi įsidarbinimui“, - pabrėžė A. Maldutytė.
Taip pat skaitykite: Kaip II pakopa įtakoja jūsų pensiją iš „Sodros“?
LDK prezidentė paantrino ministerijai, kad draudimo išmokos mokamos tik tiems, kas turi reikalaujamą darbo stažą išmokai gauti, todėl jos mažinimas ar naikinimas būtų netinkama priemonė jaunimo darbo skatinimui. Pasak jos, svarbiausia - stebėti duomenis, ar išmokų sistema nesudaro prielaidų piktnaudžiauti, ir taisyti teisės aktus taip, kad piktnaudžiavimo būtų išvengta.
Formuojamasis vertinimas šiuolaikinio priešmokyklinio ugdymo kontekste
Profesinių sąjungų atstovas: patys pastatome jaunimą į tokią situaciją
Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas įsitikinęs, kad jauni žmonės išmokomis nepiktnaudžiauja, o jomis pasinaudoja todėl, kad neranda gerai apmokamo darbo. „Jaunimas ne dirbt nenori, o nori uždirbti, taip yra teisingiau žiūrėti į šią situaciją. Žmonės emigruoja į užsienį, kad užsidirbtų, ir niekas niekada nesiskundžia, kad lietuviai būtų tinginiai ar negerai dirbtų. Kai yra mokama tiek, kad užtenka tik nuo algos iki algos pragyventi, jaunimas nemato perspektyvų. Juk jaunas žmogus nori papramogauti ir kitų įvairių poreikių turi“, - atkreipė dėmesį vyras.
A. Dambrauskas pabrėžia, kad jauniems žmonėms pinigų reikia labiausiai, kadangi jie dar tik pradeda įsitvirtinti, kurti šeimas, įsigyti būstus. „Jaunam žmogui - daug spaudimo: reikia galvoti, kaip įsigyti mašiną, būstą ir sukurtą šeimą išlaikyti. Iš tokių atlyginimų, kuriuos siūlo jauniems žmonėms, nelabai nei namą, nei mašiną įsigysi, o ką dar kalbėti apie šeimos išlaikymą. Kartais siūlomi tokie atlyginimai, kad net paskolos bankas neduotų. Taigi kam žmogui dirbti tokiam darbe? Daugelis tiesiog laukia geresnio pasiūlymo ar varianto, todėl ir nedirba“, - nurodė profesinės sąjungos pirmininkas.
Be to, jis kategoriškai nepritaria minčiai, kad išmokų mažinimas ar naikinimas padėtų spręsti problemą. Pasak A. Dambrausko, norint paskatinti jaunimą dirbti gali padėti tik geresnių galimybių kūrimas. „Negirdėjau nei vieno politiko, kuris sakytų, kad jo tikslas sugrąžinti jaunus žmones į Lietuvą. Žmonės užsienyje dirba nekvalifikuotą darbą ir gauna geresnes algas negu čia, todėl reikia suteikti geras galimybes ir taip kurti tą gerovę Lietuvoje. Visi tik skundžiasi, kad jaunimas nedirba. O ar sąlygas jiems palankias kažkas sudarė?“ - pasakojo pirmininkas.
Taip pat vyras pabrėžė, kad pradėjus dirbti padidėja ir išlaidos, kadangi tenka pasirūpinti transportu į darbą, įsigyti tinkamų drabužių. Jis nurodė, kad didelės pragyvenimo išlaidos tampa nemenku iššūkiu ne vienam dirbančiajam, todėl, kalbant apie minimalią algą, būtina galvoti ne apie statistinius skaičius, o apie realias žmonių galimybes oriai gyventi. „Reikia pastatyti save į jaunų žmonių vietą. Trišalėje taryboje vyksta daug ginčų, kokia turėtų būti minimali alga. Mano nuomone, čia jokių ginčų kilti neturėtų. Minimali alga turi būti tokia, kad užtikrintų šeimai pragyvenimą. Ne vienam žmogui, o šeimai“, - pažymėjo A. Dambrauskas.
Sodros komentarai
Į „Delfi“ kreipėsi skaitytojas Feliksas, kuris teigė, kad Sodra neišmoka jam priklausančios išmokos ir dar pasityčioja, kai kreipiamasi pagalbos į Sodros darbuotojus. Sodros komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič teigė, kad asmuo turi pranešti apie skyriaus neveikimą Sodros valdybai.
„Sprendimas skirti netekto darbingumo pensiją turi būti priimtas per 30 kalendorinių dienų nuo visų būtinų dokumentų ir duomenų gavimo dienos. Jei dokumentų ar duomenų sprendimui priimti trūksta, žmogus apie tai turi būti informuotas ne vėliau kaip tą dieną, kurią sueina terminas sprendimui priimti. Apie priimtą sprendimą gyventojas yra informuojamas raštu ir per asmeninę „Sodros“ paskyrą www.sodra.lt/gyventojui, o jei paskyroje yra nurodęs elektroninio pašto adresą ar telefono numerį, taip pat ir šiais kanalais. Jei per nurodytą terminą sprendimas nepriimamas, žmogus turi teisę apskųsti teritorinio skyriaus neveikimą „Sodros“ valdybai, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Nežinant konkrečios situacijos, sudėtinga pakomentuoti konsultantų atsakymus. Praktikoje dažnai susiduriame su tuo, kad žmonės savaip interpretuoja išgirstą informaciją. Mūsų konsultantai aptarnaudami klientus turi griežtai laikytis klientų aptarnavimo standarto, įvertinti situaciją ir pasiūlyti geriausią sprendimą“, - rašė atstovė M. Kozič.
Kaip gauti patikimą informaciją apie Sodros paslaugas?
Visa patikima informacija, padedanti susigaudyti mokesčių naujovėse, ligos ir nedarbo išmokų, būsimų pensijų ir pan. skaičiavimo labirintuose man dabar yra aukso vertės. Čia pasidalinsiu patirtimi, kaip palengvinti sau gyvenimą ir ką tik minėtais klausimais gauti aiškios, patikimos informacijos.
Skaičiuoklės
Informacijos lobynai, žinoma yra internete. Vienas tokių resursų - „Sodros“ interneto svetainė www.sodra.lt. Šiame puslapyje, prisijungusi prie gyventojo ar draudėjo paskyros galiu gauti būtent man aktualios informacijos visais su „Sodros“ kompetencija susijusiais klausimais.
Svarbiausia - visos žinios čia oficialios ir jomis galima pasinaudoti „čia ir dabar“. Pirmas svarbus dalykas bet kuriam iš mūsų, ypač dirbant savarankiškai - žinoti kiek, kada ir kokių mokesčių reikia sumokėti. „Sodros“ interneto titulinio puslapioviršuje yra užrašas „Skaičiuoklės“ arba www.sodra.lt/lt/skaiciuokles. Tai super įrankis, kuriuo naudotis paprasta bet kuriam žmogui.
Taigi, paskaičiuoju, kiek, einant į naują darbą paprašyti darbo užmokesčio „į rankas“. Ir dar skaičiuoklė man kalkuliuoja, kiek turėsiu sumokėti mokesčių iš savo papildomos veiklos pagal individualios veiklos pažymą. Čia yra individualios veiklos skaičiuoklė, darbo vietos skaičiuoklė, ligos išmokos skaičiuoklė, verslo liudijimo ir individualios veiklos skaičiuoklė, netgi vaiko priežiūros išmokos skaičiuoklė ir kitos.
Kokio dydžio mano pensija?
Susitvarkius su pinigais, visuomet smalsu, kokia bus mano senatvės pensija. „Sodros“ senatvės pensiją galima paskaičiuoti skaičiuokle, nes yra prognozuojamos pensijos skaičiuoklė. Bet nuo kitų metų keičiasi ir pensijų kaupimo tvarka, pagal kurią nebeliks „Sodros“ pervedimų į privačius pensijų fondus ir įsigalios nauja kaupimo formulė.
„Sodros“ interneto puslapyje randu konkrečiai ir labai aiškų aprašymą - kokią senatvės pensiją gausiu ir nuo ko tai priklauso. Kiek metų reikia dirbti, kad išvis gautum senatvės pensiją? - 15 metų. O kiek aš jau esu dirbusi ir kiek surinkusi pensijos taškų?
Čia laikas prisijungti prie asmeninės „Sodros“ gyventojo paskyros. Prisijungusi renkuos skyrių „mano suvestinės“ ir per kelias minutes sistema pateikia suvestines ir apie mano darbo stažą, ir apie sukauptus taškus, ir apie sumokėtas įmokas, ir apie pervestas lėšas į pensijos kaupimo fondą. Čia skaičiuokle galima paskaičiuoti, kiek gausiu pensijos, jeigu nuspręsiu daugiau nebedirbti. Arba atvirkščiai, kokia manęs laukia senatvė, jeigu uždirbsiu kokius 10 tūkst. eurų per mėnesį.
Išmanioji „Sodra“
O kaip laiku sužinoti apie pasikeitusius įstatymus ar kitas naujoves? Visgi negerai pražiopsoti ką nors svarbaus. Ypač dabar, kai „Sodra“ užsispyrusi kartoja, kad visos informacijos apie pensijų kaupimą ieškočiau internete toje savo paskyroje ir ne - jie nuoširdžiai nenori siųsti jokių popierinių laiškų. Bet gal ir gerai. Kam tas popierizmas.
Tam yra išmanioji „Sodra“, kuri 24 valandas per parą stebi būtent konkrečiam žmogui svarbias aktualijas bei įvykius ir praneša apie juos. Ji informuoja ir apie konkrečiam žmogui reikšmingus įstatymų pasikeitimus.
Tarkime, gyventojams išmanioji „Sodra“ iš anksto primena, kad laiku pateiktų dokumentus ir gautų jiems priklausančias išmokas. O, pvz., jei esate draudėjas, “Sodra“ primins, kad laiku pateiktumėte SD pranešimus ir kitus dokumentus apie apdraustuosius bei sumokėtumėte įmokas.
Kokiais būdais išmanioji „Sodra“ informuoja pasikeitimus? „Sodros“ interneto puslapio gyventojo ar draudėjo asmeninėje paskyroje tiesiog nurodykite, kokiu būdu norite gauti informaciją: į el. paštą, SMS žinute, E. pristatymo sistemoje ar balso pranešimu į telefoną.
Pirmą kartą galima pasirodyti visko daug ir neaišku, ką rinktis. Bet išsirenki, kas tau patogiausia vieną kartą ir po to jau visa informacija pasiekia žmogų asmeniškai jo pasirinktu būdu.
Beje, užsisakyti išmaniąją „Sodrą“ galima ne tik šios įstaigos interneto svetainėje, bet ir atvykus į „Sodros“ skyrių arba arba paskambinus telefonu 1883 ( tam reikia turėti KID numerį arba „Sodros“ skyriuje būti palikus balso pavyzdį, arba būti pasirūpinusiam identifikavimu per mobiliojo telefono numerį).
Svarbu ir tai, kad prireikus išsamesnės, asmeninės konsultacijos, vartotojas ją taip pat gali gauti nekeldamas kojos iš namų. Asmeninės konsultacijos teikiamos realiu laiku internetu.
Čia aprašiau tik kelias iš daugybės situacijų, kurias gali išspręsti elektroninis „Sodros“ patarėjas. Tai geras įrankis nagrinėjant sudėtingus nedarbo, ligos, motinystės/tėvystės išmokų, privalomo sveikatos draudimo, pensijų ir kitus „Sodros“ kuruojamus klausimus.
Beje, „Sodros“ interneto puslapyje į galima užsisakyti ir visų „Sodros“ žinių naujienlaiškį.