Nuo 2026 m. II pensijų pakopa taps lankstesnė, bet ir toliau išliks patikimu būdu pasirūpinti papildomomis pajamomis ateičiai. Tačiau, kaip šis papildomas kaupimas veikia jūsų Sodros išmokas? Šiame straipsnyje panagrinėsime įvairius scenarijus ir pateiksime pavyzdžius, kaip skirtingi sprendimai dėl kaupimo II pensijų pakopoje gali paveikti jūsų ateities pajamas.
II Pensijų Pakopos Lankstumas ir Sprendimų Įtaka
Jei svarstote dalinai ar visiškai pasitraukti iš II pensijų pakopos, įvertinkite, kaip šie sprendimai paveiks Jūsų ateities pajamas. Sužinokite, kokią įtaką jūsų pensijai gali turėti jūsų sprendimas dėl kaupimo II pensijų pakopoje. Svarbu atsiminti, kad skaičiuoklės rezultatai yra orientacinio pobūdžio, o prognozuojamas išmokų iš pensijų fonde sukauptų lėšų dydis nėra garantuojamas.
Kad rezultatai būtų kuo tikslesni, įveskite realius savo kaupimo duomenis.
Pavyzdžiai ir Scenarijai
Panagrinėkime keletą pavyzdžių, kaip skirtingi sprendimai veikia pensijų išmokas:
- Jonas: II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 25 metai. Darome prielaidą, kad visą kaupimo laikotarpį jis gauna vidutinį atlyginimą, kuris kasmet auga 4 %. Jo pensijų fondas uždirba vidutinę 4 % metinę grąžą.
- Petras: II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 15 metų. Jis nusprendė sustabdyti įmokas 1 metams.
- Laura: Šiuo metu nedalyvauja II pensijų pakopoje ir nusprendė prisijungti. Ji pradeda kaupti nuo 2026 metų, kai jai yra 30 metų.
- Ona: II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jai buvo 30 metų. Ji nusprendė vienąkart atsiimti 25 % sukauptos sumos (6 250 Eur). Už tai taikomas 3 % mokestis Sodrai.
- Andrius: II pensijų pakopoje pradėjo dalyvauti 2004 metais, kai jam buvo 20 metų. Jis nusprendė visiškai pasitraukti iš II pakopos. Savo įmokas ir investicinį prieaugį jis atsiima, o valstybės įmokos perkeliamos į Sodros taškus.
Valstybės Įmoka ir Kaupimo Principai
Asmuo visuomet mokės 3 proc. dydžio įmokas, skaičiuojamas nuo asmens darbo užmokesčio (iki mokesčių) ir gaus 1,5 proc. Asmens pensijų fonde kaupiamos ir sukauptos lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo fondo principus, t. y. Prognozuojama grąža: obligacijų - 3 proc., akcijų - 7 proc. Taikomi pensijų kaupimo įstatyme nustatyti maksimalūs pensijų fondų atskaitymai nuo valdomo turto 0,5 proc.
Taip pat skaitykite: Piktnaudžiavimas nedarbo išmokomis?
Jeigu jau kaupiate II pakopos pensijų fonde ir norite kaupti toliau, jums nieko daryti nereikia. Taip, valstybė ir toliau skirs 1,5 % skatinamąją įmoką, skaičiuojamą nuo šalies užpraeitų metų vidutinio darbo užmokesčio. Ši įmoka nuolat didėja, 2025 m.
Sprendimų Priėmimo Datos ir Galimybės
Nuo 2026 m. Po 2026 m. Prašymą bus galima pateikti nuo 2026 m. Taip, galėsite. Taip, galėsite. Ne, negalite. Nutraukus kaupimą 2013 m. arba 2019 m. Taip, galite. Taip, galite. Nuo 2026 m. Taip, galite.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Sukčiavimo Rizika
Šiuo metu gali suaktyvėti sukčiai - siūlyti keisti pensijų kaupimo sutartį skambučiu ar užkalbinę gatvėje. Likite budrūs ir nepasirašykite neaiškių dokumentų bei nesidalinkite asmenine informacija.
Gyventojų Nuomonės
Vilnietis Alvydas „Sodros“ aptarnavimo skyriuje laukia savo eilės. Vyras čia atėjo, nes nenori kaupti pinigų antroje pensijų pakopoje: „Norėčiau sustabdyti. - Dėl ko? - Esu jaunas pakankamai, dar toli ta pensija, daug neaiškumų ir, manau, galiu pats pataupyti.“ Alvydas dirba staliumi. Vyras aiškina, kad yra geresnių būdų, kaip investuoti savo pinigus: „Į nekilnojamą turtą. - Sakot, patikimesnė, saugesnė investicija? - Aš, manau, taip. Tariausi su pažįstamais, su žmonėmis, kurie daugiau nusimano finansiniuose dalykuose.“
Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?
"Sodros" Pastebėjimai
„Sodros“ aptarnavimo skyriaus darbuotojai pasakoja, kad tokių žmonių kaip Alvydas, kurie čia atėjo spręsti pensijos kaupimo klausimų, pastarosiomis dienomis padaugėjo. Esą jei anksčiau per dieną šiame Vilniaus skyriuje per dieną pasikonsultuoti ateidavo pora žmonių, dabar lankytojus galima skaičiuoti dešimtimis. Žmonės domisi ne be reikalo. Iš 89-ių tūkstančių šiemet įtrauktų, dar niekad pensijos privačiai nekaupusių gyventojų, dalyvauti atsisakė 54-i tūkstančiai. Tokius pat pranešimus gavo ir 175 tūkstančiai gyventojų, kurie dar 2019-aisiais nusprendė nekaupti antrojoje pakopoje. 131-as tūkstantis nusprendė neatnaujinti įmokų.
„Atsisakė kaupti šiai dienai apie 60 procentų, atsisakė būti automatiškai įtraukti. Gal jie apsigalvos ir kokiu kitu metu, gali patys savo iniciatyva ateiti ir pradėti kaupti“, - teigia „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė. Dešimtys tūkstančių iki birželio 30-osios neapsisprendusių gyventojų bus automatiškai įtraukti į sistemą ir iš ten negalės pasitraukti visą gyvenimą, mokės 2 ir 7 dešimtąsias procento, o 2023-aisiais ir vėlesniais metais - 3 procentus nuo savo atlyginimo popieriuje.
Šiuo metu sprendimą priimti turi dar 77-i tūkstančiai gyventojų „Jeigu neatsisako, nuo liepos pirmosios dienos, jie tampa kaip ir kiti pensijų fondų dalyviais, aktyviais dalyviais ir kiekvieną mėnesį nuo jų darbo pajamų, kurios apmokestinamos valstybinio socialinio draudimo, yra mokamos įmokos“, - aiškina D. Gerulytė.
Anuitetai ir Jų Poveikis
Žmonės dažniausiai renkasi standartinius pensijų anuitetus su garantija - pastovaus dydžio išmokas su paveldėjimo teise. „Sodra“ jau antrus metus moka anuitetus - periodines pastovaus dydžio išmokas pirmiesiems pensininkams, kurie dalyvavo 2-ojoje pakopoje ir kaupė papildomai. Papildomas išmokas prie pagrindinės pensijos Lietuvoje gauna 1342 gyventojai. Vidutinė išmoka siekia beveik 64-is eurus, mažiausia - beveik 9 eurai, didžiausia - beveik 340-imt eurų.
„Sodra“ skelbia, kaip anuitetus paveikė karas ir infliacija. Atidėtąjį pensijų anuitetą, kuris leidžia fondams toliau investuoti sukauptus pinigus, renkasi tik vienas iš 8-ių gyventojų. Bet šiais metais ši rizika neatsiperka. Pasak „Sodros“, 65-erių metų gyventojas, kuris antrojoje pakopoje sukaupė 10 tūkst. „Deja, jų išmokos mažėjo, kadangi finansų rinkose tiek akcijų, tiek obligacijų vertė krenta. Infliacija kyla, infliacija labai neigiamai veikia finansų rinkas“, - komentuoja D. Gerulytė.
Taip pat skaitykite: Atsisakykite „Sodros“ kaupimo: instrukcija
„Tai pirmiausia karas Ukrainoje, pasekmės, kurias mes matome energetikos sektoriuje, kuomet yra didelės kainos, jos įtakoja, kad yra didelė infliacija, atitinkamai centriniai bankai planuoja kelti palūkanas. Pavienių bendrovių rezultatai rodo, kad nuo metų pradžios dalies fondų vertė smuko ir dešimčia procentų. Tiesa, visi ekonomistai ragina nenukabinti nosies. Esą pensijų fondai įveikia visas krizes.
„Pensijų kaupimas fonduose yra maratonas, todėl vertinti trumpojo laiko rezultatų nereikėtų, nereikėtų pergyventi dėl jų. Aš priminčiau, kad prieš tai metais buvo uždirba rekordinė grąžą, vieneto vertė pakito 21 procentą, tai tiesiog šitie kritimai galima sakyti, jie tiesiog sumažina praėjusių metų uždarbį“, - tikina Lietuvos banko vyriausioji specialistė Viktorija Didžpinigaitienė.
„Prisminkime ir 2008, 2009 metų krizę, kai buvo nusmukimai. COVID19 pradžioje buvo nusmukimai, bet ką rodo: tikrai grąža yra uždirbta, yra didesnė to laikotarpio infliacija“, - tvirtina T. Kiek gali sumažėti pensija ir kam ji nemažėja? Renkantis išankstinę senatvės pensiją, už kiekvieną jos gavimo mėnesį senatvės pensija mažinama 0,32 proc. „Pavyzdžiui, jei asmuo išankstinę senatvės pensiją gavo 5 metus (tai yra, 60 mėn.), apskaičiuotos senatvės pensijos dydis mažinamas 19,2 proc. (0,32 x 60). Tarkime, apskaičiuota senatvės pensija yra 600,00 Eur, ją sumažinus 19,2 proc., bus mokama 484,80 eur dydžio senatvės pensija“, - naujienų portalui „Delfi“ komentuoja „Sodra“.
„Sodra“ atkreipia dėmesį, kad senatvės pensija dėl išankstinės senatvės pensijos gavimo nemažinama asmenims, kurie išankstinę senatvės pensiją gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir kurie iki išankstinės senatvės pensijos skyrimo buvo įgiję šios trukmės stažą (priklausomai nuo to, kuriais metais jiems paskirta išankstinė senatvės pensija): 2021 metais ir anksčiau - 40 metų, 2022 metais - 40 m. 3 mėn., 2023 metais - 40 m. 6 mėn., 2024 metais - 40 m. 9 mėn., 2025 metais - 41 m., 2026 metais - 41 m. 3 mėn. ir t.t. (palaipsniui didinant 3 mėn.) iki 2031 metų. O nuo 2031 metų - 42 m. 6 mėn. Pensijų gavėjų skaičius pagal pensijos rūšį (išankstinę senatvės pensiją gauna 8 tūkst. žmonių, rodo „Sodros“ rugpjūčio duomenys):
Bedarbio statusas kaip galimas sprendimas
Tarkime, kad žmogus jau negali ar nenori dirbti, tačiau pageidauja išvengti išankstinės pensijos mažėjimo. Ar toks priešpensinio amžiaus žmogus, palikęs darbą ir gaudamas nedarbo/ligos išmoką, gali toliau kaupti stažą ir tik po to išeiti į išankstinę pensiją? Taip būtų sutrumpintas jos mokėjimo laikotarpis ir, atitinkamai, sušvelninamas senatvės pensijos mažėjimas. „Sodra“ patvirtino, kad toks scenarijus galimas. „Taip, gali. Tuo pačiu pabrėžtina, kad išankstinė senatvės pensija gali būti skiriama tik tuo atveju, jei kreipimosi dėl šios pensijos skyrimo dieną asmuo negauna nedarbo/ligos išmokos“, - sako „Sodra“.
Ji pakomentavo ir kitą klausimą: jeigu žmogui liko nedaug laiko iki senatvės pensijos ir jis tiesiog užsiregistruoja Užimtumo tarnyboje gauti nedarbo išmoką, ar yra galimybė kurį laiką nedirbti ir netgi kaupti stažą prieš pat išeinant į pensiją. „Taip, jeigu asmuo gauna nedarbo socialinio draudimo išmoką, šios išmokos gavimo laikas yra įskaitomas į jo pensijų socialinio draudimo stažą“, - sako „Sodra“.
Beje, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūo bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o 6 mėnesius (jeigu jie turi ne trumpesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą). Taip siekiama priešpensinio amžiaus žmones išlaikyti darbo rinkoje - praradus darbą nesirinkti išankstinės pensijos. Dėl to dar turės nuspręsti Seimas.
Ministerija pažymi, kad šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 metai) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, tai yra, iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių. Vidutinis pensijos dydis pagal rūšį:
Nedarbas kyla iš struktūrinių ir psichologinių veiksnių
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentė Aurelija Maldutytė pastebėjo, kad jaunimo nedarbo lygio augimas rodo, kad problema slypi ne darbo vietų stokoje, o kitur - struktūriniuose ir psichologiniuose veiksniuose. „Keičiasi jaunų žmonių požiūris į darbą. Jie nebesiekia tiesiog „turėti darbą“ - daugeliui svarbu, kad jis būtų prasmingas, lanksčiai organizuojamas ir palankus emocinei sveikatai. Jei darbo sąlygos to neatitinka, jaunimas neretai pasirenka palaukti, gyvendami iš santaupų, šeimos paramos ar socialinių išmokų“, - dalijosi LDK prezidentė.
A. Maldutytė atkreipė dėmesį, kad nemažą įtaką daro ir spartūs darbo rinkos pokyčiai, prie kurių laiku nespėja prisitaikyti net ir jauniausi jos dalyviai. „Darbo rinkos pokyčiai didina atotrūkį tarp jaunuolių turimų ir darbdavių ieškomų įgūdžių. Skaitmeninės kompetencijos, praktiniai gebėjimai, bendradarbiavimas ir savarankiškumas - tai reikalavimai, kuriems ne visus jaunuolius paruošia švietimo sistema, kuri kartais per lėtai persiorientuoja pagal darbo rinkos poreikius“, - nurodė LDK prezidentė.
Kitas iššūkis, išryškėjantis jaunimo įsidarbinimo procese - darbo užmokesčio lūkesčiai, kurie dažnai prasilenkia su darbdavių požiūriu ir galimybėmis. „Dažnai jaunimo lūkesčiai dėl darbo užmokesčio yra gerokai didesni nei jų turimos kompetencijos ar patirtis. Jauni žmonės nori darbo, kuris iš karto užtikrintų aukštas pajamas ir karjeros augimą, tačiau darbdaviams atrodo tai neadekvatu. Šis lūkesčių ir realybės neatitikimas tampa kliūtimi įsidarbinimui“, - pabrėžė A. Maldutytė.
LDK prezidentė paantrino ministerijai, kad draudimo išmokos mokamos tik tiems, kas turi reikalaujamą darbo stažą išmokai gauti, todėl jos mažinimas ar naikinimas būtų netinkama priemonė jaunimo darbo skatinimui. Pasak jos, svarbiausia - stebėti duomenis, ar išmokų sistema nesudaro prielaidų piktnaudžiauti, ir taisyti teisės aktus taip, kad piktnaudžiavimo būtų išvengta.
Pensijų anuitetas - tai draudimo paslauga, užtikrinanti nuolatines papildomas pajamas pasiekus senatvės pensijos amžių.
„Už pensijų fonde sukauptą turtą žmogus įsigyja pensijų anuitetą, o „Sodra“ įsipareigoja mokėti stabilias išmokas visą žmogaus gyvenimą, nepriklausomai nuo to, kiek ilgai jis gyventų“, - komentare „Delfi“ aiškino „Sodra“. Pavyzdžiui, įsigyjant pensijų anuitetą apskaičiuota, kad žmogaus standartinio anuiteto mėnesio išmoka sieks 70 eurų. Tai reiškia, kad tokią sumą jis gaus kas mėnesį visą likusį gyvenimą, net jei jo sukauptos lėšos jau bus išnaudotos. „Svarbu, kad ši išmoka nemažės, tačiau gali būti padidinta, jei anuitetų fondas pasieks geresnių investavimo rezultatų“, - pabrėžė institucija.
Egzistuoja trys pensijų anuitetų rūšys
- Standartinis anuitetas Įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą, jo išmokos stabilios ir yra didžiausios, palyginti su kitomis rūšimis. Šis anuitetas nėra paveldimas.
- Standartinis anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu (nuo 2026 m. - paveldimas standartinis anuitetas) Taip pat įsigyjamas už visą pensijų fonde sukauptą sumą, išmokos stabilios, tačiau mažesnės nei pirmuoju atveju. Taip pat yra paveldėjimo galimybė - paveldėtojams išmokama vienkartinė išmoka už pensijų anuiteto gavėjui neišmokėtas išmokas iki 80-ties metų.
- Atidėtasis anuitetas Įsigyjamas už dalį pensijų fonde sukauptos sumos, likusi suma išmokama periodinėmis išmokomis, kurias moka pensijų kaupimo bendrovė iki asmeniui sukaks 85 metai, po to, anuiteto mokėjimą pradės „Sodra“. Šiuo atveju išmokos stabilios, tačiau mažiausias ir priklauso nuo investavimo rezultatų. Pensijų kaupimo bendrovės išmokos paveldimos, o mokamos „Sodros“ - ne.
„Sodra“ yra paskelbusi testą, padėsiantį pasirinkti sau tinkamą pensijos anuiteto rūšį (jį rasite ČIA), ir skaičiuoklę, skirtą sužinoti tikslų pensijų anuiteto dydį pagal kiekvieną anuiteto rūšį (rasite ČIA). „Delfi“ rašė, jog nuo 2026 metų paveldimo standartinio pensijų anuiteto paveldėjimas bus prailgintas nuo 80 iki 85 metų. Taip pat, nuo kitų metų keičiasi dabartinis rūšies pavadinimas - vietoje „standartinis pensijų anuitetas su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu“ bus vartojamas aiškesnis - „paveldimas standartinis pensijų anuitetas“.
Be to, didės ir anuiteto riba, nuo kurios privaloma jį įsigyti.
2026 metams skelbiamos pensijų anuiteto ribos:
- Riba A - 16 785 eurai (t. y. minimali pensijų anuiteto riba, nuo kurios atsiranda prievolė įsigyti pensijų anuitetą);
- Riba V - 83 926 eurai (t. y. maksimali pensijų anuiteto riba, virš kurios sukaupto turto dalį galima atsiimti vienkartine išmoka).
Priklausomai nuo sukauptos sumos, 2026 metais pensijų fonduose sukauptas lėšas galėsite atsiimti:
- Jums bus išmokėta vienkartinė išmoka arba galite rinktis kitas pensijų išmokų rūšis - periodinę pensijų išmoką ar pensijų anuitetą, jei sukaupėte iki 16 785 Eur;
- Už sukauptą sumą nuo 16 785 eurų ir daugiau privalėsite įsigyti pasirinktos rūšies pensijų anuitetą;
- Sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 83 926 Eur, galėsite gauti vienkartine pensijų išmoka.
Pensijų anuitetų paslaugą „Sodroje“ galima įsigyti nuo 2020 m. liepos 1 d. Sutartims, sudarytoms iki 2020 m. liepos 1 d., gyvybės draudimo bendrovės mokės pagal sutarčių sąlygas iki tol, kol pasibaigs jų mokėjimo terminas - visą likusį gyvenimą.
„Tai reiškia, kad anksčiau su gyvybės draudimo bendrovėmis sudarytos sutartys dėl pensijų anuiteto mokėjimo toliau liks galioti“, - rašoma „Sodros“ internetiniame puslapyje.
Kas būtų, jei anuiteto nebūtų?
Jei pensijų anuitetas neegzistuotų, pensinio amžiaus sulaukę gyventojai visus sukauptus pinigus atgautų vienu kartu, o tai, anot pensijų kaupimo bendrovės „Goindex“ vieno iš įkūrėjų Marijaus Kalesinsko, kai kuriais atvejais sukeltų iššūkių. „Jei sistema veikia seniai, tai žmogus visą savo darbingą laikotarpį - apie 40 metų - kaupia pensijai. Jei nebūtų tokio sprendimo kaip anuitetas, tuomet kiltų problema, nes visą sukauptą sumą žmogui pasiekus pensinį amžių reikėtų atiduoti vienu kartu. Tai iš vienos pusės daug kam atrodo patrauklu, bet jei žiūrėtume į užsienio praktiką, dažnai žmogus per tą laiką sukaupia labai reikšmingą sumą. Tai gali būti ir 100 tūkst. eurų“, - „Delfi“ komentavo M. Kalesinskas.
Jis teigė, kad nors Lietuvoje pensijų kaupimo sistema veikia tik kiek daugiau nei 20 metų, tačiau ir per tą laiką nedideliai daliai žmonių pavyko sukaupti apie 100 tūkst. eurų: „Kai turėsime sistemą, veikusią 30 ir daugiau metų, tai vis daugiau matysime tokių žmonių.“
„Ta sukaupta suma pasidaro didelė ir ją gauti vienu kartu, kaip daugybė tyrimų ir praktinių įvykusių matavimų parodė, nėra labai racionalu. Atsiranda visokių psichologinių aspektų, kurie, deja, veikia prieš mus. Žmogus ne visada sugeba racionaliai susiplanuoti, ką su ta didele suma, gauta vienu kartu, daryti“, - paaiškino specialistas.
Jis taip pat pažymėjo, jog dėl to, kad niekas iš anksto nežino konkrečios gyvenimo trukmės, yra orientuojamasi į vidutinę, tikėtiną trukmę. Be to, dar neišmokėti sukaupti pinigai yra toliau įdarbinami į konservatyvios rizikos investicijas, kurios toliau uždirba grąžą.
M. Kalesinskas Tais atvejais, kai žmogus gyvena ilgiau nei numatyta vidutinė prognozuojama gyvenimo trukmė, jam pensijos išmokos mokamos iš tų, kurie gyvena trumpiau nei vidutiniškai, kai šie yra pasirinkę nepaveldimo anuiteto rūšį.
„Čia svarbu tai, kad pensijų kaupimo sistemoje, tuo pačiu ir išmokų fazėje, dalyvautų kuo didesnė visuomenės dalis. Tada viskas susibalansuoja“, - komentavo „Goindex“ bendraįkūrėjas.
Anuitetas - ką dar svarbu žinoti?
Be viso to, taip pat yra keletas svarbių faktų, kuriuos verta žinoti, pensiją kaupiančiam gyventojui. Anot „Sodros“, anuiteto įsigijimas privalomas, jei antrosios pakopos pensijų fonde sukaupėte 16 785 eurus ir daugiau bei norite gauti išmokas iš sukauptos sumos. Jei sukaupta suma viršija 83 926 eurus, tai viršijanti dalis gali būti išmokama ir vienkartine išmoka. Šios ribos kiekvienais metais yra perskaičiuojamos.
Anuiteto įsigijimas neprivalomas, jei norite atsidėti pensijų anuiteto įsigijimą - tokiu atveju sukauptos lėšos lieka Pensijų fonde. „Jei nesikreipsite į pensijų kaupimo bendrovę dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, bus laikoma, kad Jūs pasinaudojote teise nukelti pensijų anuiteto įsigijimą. Tokiu atveju toliau dalyvausite pensijų kaupime“, - rašo „Sodra“.
Pensijų anuiteto dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į fonde žmogaus sukauptą sumą, už kurią įsigyjamas anuitetas, į pasirinktą anuiteto rūšį, į vidutinę visų to paties amžiaus anuitetų gavėjų gyvenimo trukmę, į palūkanų normą ir į administravimo sąnaudas. „Nurodyti dydžiai kas trejus metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos“, - aiškino institucija.
Anuiteto išmokos mokamos kas mėnesį nuo 17 iki 26 dienos, Lietuvos teritorijoje pinigai pervedami nemokamai.
Dauguma renkasi paveldimas išmokas
Šiuo metu, skaičiuojama, kad pensijų anuitetų išmokas iš „Sodros“ gauna apie 5 tūkstančiai gyventojų, daugiausia - 69 proc. visų gavėjų - renkasi standartinį anuitetą su garantuojamuoju mokėjimo laikotarpiu, kuris užtikrina išmokų paveldėjimą. Jų vidutinė išmoka siekia 65 eurus per mėnesį. Standartinį anuitetą, kurio išmokos yra didesnės, tačiau nustojamos mokėti gavėjui mirus, renkasi 22 proc. pensijų anuitetų gavėjų. Jų mėnesio išmoka siekia 76 eurus. Tuo metu atidėtąjį anuitetą pasirinko 9 proc. gavėjų, kuriems sulaukus 85-ojo gimtadienio Pensijų anuitetų fondas kas mėnesį mokės apie 60 eurų.
„Sodros“ duomenimis, didžiausia anuiteto išmoka šiuo metu yra beveik 356 eurai, o mažiausia - kiek daugiau nei 9 eurai. Iš viso per penkerius metus gauta 69,4 mln. eurų dalyvių įmokų, o jiems išmokėta 7,4 mln. eurų. Bendra fondo turto vertė šiuo metu siekia 70 mln. eurų. Nuo Pensijų anuitetų fondo gyvavimo pradžios jo turtas dėl investavimo veiklos išaugo 8,7 mln. eurų.