Neįgaliųjų transporto išlaidų kompensavimas Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariamas neįgaliųjų transporto išlaidų kompensavimas Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais.

Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsniu ir Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr.

Kompensacijos skyrimo sąlygos

Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis nustato, kad šeima (artimieji giminaičiai, įtėviai, vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjai (rūpintojai), neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys asmenys) (toliau - šeima) turi teisę vieną kartą per 6 metus gauti iki 64 BSI dydžio lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją pagal faktines išlaidas pagrindžiančius dokumentus, jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį ir jei šeima atitinka vieną iš šių kriterijų:

  1. Augina neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d.

Pagal Tvarkos aprašo 2.2 papunktį šeimoms (artimiesiems giminaičiams; įtėviams; vaiko, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), globėjams (rūpintojams); sutuoktiniams arba neįregistravusiems santuokos ir bendrą ūkį tvarkantiems asmenims), auginančioms namuose neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam iki 2005 m. birželio 30 d. nustatyta visiška negalia, arba neįgalų vaiką (įvaikį, globotinį, rūpintinį) iki 18 metų, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (toliau - neįgalus vaikas), jei bent vienas iš šeimos narių turi vairuotojo pažymėjimu patvirtintą teisę vairuoti lengvąjį automobilį (toliau - šeimos, auginančios neįgalų vaiką).

Teisinis reglamentavimas iki 2005 m.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (redakcijoje nuo 1999 m. sausio 1 d. galiojusioje iki 2005 m. liepos 1 d.) buvo nustatyta, kad „invalidumas yra tokia kompetentingų įstaigų nustatyta asmens būklė, kai šis dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinant savo teisių ir pareigų (3 straipsnio 1 dalis).

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

Pagal pasireiškimo lygį invalidumas skirstomas į tris grupes (I, II, III) (3 straipsnio 2 dalis).

Minėto įstatymo 3 dalyje apibrėžiama, kad invalidas - tai bet kurio amžiaus asmuo, kuris dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai ar iš dalie negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų.

Atsiranda nauja sąvoka, kurios nebuvo ankstesnėse įstatymo redakcijose, tai visiškos negalios invalidas - tai bet kurio amžiaus invalidas, kurio fizinė ir psichinė negalia visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, judėti, dirbti, integruotis ir būti ekonomiškai savarankišku (3 straipsnio 4 dalis).

Nustatyta, kad invalidumo ir visiškos negalios invalidumo medicininius ir socialinius kriterijus reglamentuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (3 straipsnio 5 dalis).

Minėto įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad invalidumą nustatančios komisijos priima sprendimus dėl:

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

  1. Invalidumo fakto, pobūdžio, priežasties, atsiradimo laiko, grupės, termino, bendrojo ir profesinio darbingumo netekimo laipsnio;
  2. Invalidų medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos priemonių;
  3. Invalidų ugdymo, mokymo, darbo pobūdžio ir sąlygų;
  4. Invalidų nuolatinės slaugos būtinumo;
  5. Specialių kompensacijų priemonių invalidams;
  6. Visiškos negalios pripažinimo.

Taigi įstatyme atsiranda naujas sprendimas, t. y. visiškos negalios pripažinimas, kurio nebuvo iki 1999 m. sausio 1 d.

Pažymėtina, kad nuo 2005 m. liepos 1 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinėje byloje Nr.

Plačiau: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. birželio 14 d. Nutartyje, administracinėje byloje Nr. eA-626-463/2023; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. liepos 31 d. Sprendime, administracinėje byloje Nr.

Žemiau pateikiama lentelė su pagrindiniais teisės aktais, reglamentuojančiais neįgaliųjų transporto išlaidų kompensavimą:

Teisės aktas Data Pastabos
Transporto lengvatų įstatymas Pagrindinis įstatymas, nustatantis lengvatas transportui
Lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos mokėjimo tvarkos aprašas 2018 m. lapkričio 27 d. Patvirtintas socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas 1999 m. sausio 1 d. (redakcija galiojusi iki 2005 m. liepos 1 d.) Reglamentavo invalidumo sąvoką ir nustatymo tvarką

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

Transporto sektorius

tags: #neigaliuju #transporto #islaidos