Šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė, kuriai turi būti suteikta reikiama apsauga ir pagalba. Vaikas visapusiškai ir harmoningai vystytis gali tik augdamas pilnoje šeimoje, jausdamas meilę, laimę, ir supratimą. Tačiau dėl objektyvių aplinkybių kartais vaikai netenka savo šeimos aplinkos ar dėl savo interesų negali tokioje aplinkoje būti, tuomet vaikams turi būti suteiktas atitinkamas priežiūros būdas: globa (rūpyba šeimoje), institucinė priežiūra ar įvaikinimas. Vaikams reikia suteikti galimybę gyventi šeimoje, augti meilės, supratimo, sėkmes atmosferoje.
Šiame straipsnyje aptarsime įvaikinimą reglamentuojančius įstatymus Lietuvoje, įskaitant nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus, sąlygas bei tvarką.
Teisės Aktai, Reglamentuojantys Įvaikinimą
Įvaikinimą Lietuvoje reglamentuoja šie teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.
- Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas.
- Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymas Nr. 1R-334 „Dėl civilinės būklės aktų registravimo taisyklių ir civilinės būklės aktų įrašų ir kitų dokumentų formų patvirtinimo".
- Vaiko teisių konvencija.
Įvaikinimo Sąlygos ir Tvarka
CK 3.224 str. reglamentuoja įvaikinimo galimybę užsienio valstybės piliečiui. Laikantis šioje normoje išdėstyto reikalavimo, užsienio valstybės piliečiui, įvaikinančiam vaiką, taikomos šio kodekso 3.209 - 3.221 sstr. nustatytos taisyklės.
Įvaikinamasis yra vaikas, kuris laikinai ar visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali tokioje aplinkoje būti.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo pagalba įvaikinant Lietuvoje
CK 3.209 straipsnis įvardija, kokius vaikus leidžiama įvaikinti. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikinamų vaikų sąrašą, išskyrus atvejus, kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas arba kai įvaikinamas vaikas, gyvenantis įvaikintojo šeimoje.
Tiek lietuviams ir užsieniečiams, norintiems įsivaikinti, visų pirma imperatyviai reikalaujama, kad įvaikinamas būtų tik vaikas, įtrauktas į įvaikinamų vaikų sąrašą. Net, jeigu norimas įvaikinti vaikas ir yra įtrauktas į sąrašą, užsienietis galės įsivaikinti tik jei per šešis mėnesius nuo vaiko įtraukimo į galimų įvaikinti sąrašą nebuvo Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti minėtąjį vaiką. Taigi 3.209 straipsnis, antrosios dalies nuostata ne tik suteikia teisę įvaikinti tik tam tikrus vaikus, bet ir suteikia pirmenybę Lietuvos Respublikos piliečiams įsivaikinti Lietuvoje vaiką užsieniečių atžvilgiu.
CK nustato, kad įvaikinti leidžiama tik ne jaunesnius kaip trijų mėnesių vaikus. Asmenims, pasiryžusiems priimti svetimą biologiškai ir genetiškai vaiką į savo šeimą ir suteikti jam visateisio šeimos nario statusą, galima būtų ir reikėtų suteikti teisę į visišką saugumą ir konfidencialumą, o šios kategorijos tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejasi su galimybe įsivaikinti kuo mažesnį kūdikį.
Paminėtina ir CK 3.209 str. 6 dalies nuostata, įtvirtinanti dar vieną išimtį iš bendrosios taisyklės, kad brolius ir seseris būtina įvaikinti kartu - numatyta, jog vaikai gali būti išskirti, kai dėl įvairių aplinkybių broliai ir seserys jau buvo išskirti ir nėra galimybių užtikrinti jų gyvenimą kartu. Įvaikinti brolius ir seseris, ypač jei jų yra keli, yra labai problemiška, tačiau išimtis gali būti leistina iš vienos šeimos įvaikinant ne mažiau kaip du vaikus.
Nacionaliniai įstatymai teisę įvaikinti sieja su pilietybe - LR piliečiams suteikiama pirmenybė prieš kitus įvaikintojus, jeigu norima įvaikinti tą patį vaiką.
Taip pat skaitykite: Įvaikinimas Lietuvoje: teisiniai aspektai ir praktiniai patarimai
Pažymėtina, kad CK nustato reikalavimus, taikomus įvaikinantiems asmenims. Jie taikomi ir Lietuvos piliečiams, ir užsieniečiams.
- Nustatytas yra maksimalus amžius, iki kurio dar galima įvaikinti, - penkiasdešimt metų. Tačiau dėl maksimalaus amžiaus CK nuostata yra gana lanksti, pripažįstanti teismui teisę išimtiniais atvejais leisti įvaikinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
- CK nustato, kad teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Išimtiniais atvejais ši teisė suteikiama nesusituokusiems asmenims ar vienam iš sutuoktinių.
- CK reglamentuoja, kokiems asmenims teikiama pirmenybė vaikinti. Jeigu tą pati vaiką nori įvaikinti keli įvaikintojai, pagal vieną iš sąlygų pirmenybės teisę turi sutuoktiniai. To paties vaiko negali įvaikinti nesusituokę asmenys.
Pagal CK 3.210 straipsnio ketvirtąją dalį neleidžiama įsivaikinti asmenims, jeigu jie teismo yra pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais.
Esmines tarptautinio įvaikinimo sąlygas ir procedūras nustato Vaiko teisių konvencija. Visi dokumentai, reglamentuojantys tarptautinį įvaikinimą, imperatyviai reikalauja, kad asmenys, valstybinės ar kitos institucijos, kurių sutikimas įvaikinant yra būtinas, pradėdamos įvaikinimo procedūrą, turėtų galimybę gauti teisininkų konsultacijas ir informaciją apie sutikimo įvaikinti pasekmes.
CK reglamentuoja, kad būtinas vaiko tėvu rašytinis sutikimas. Lietuvoje sutikimas dažniausiai būna išankstinis, kai nenurodomas konkretus įvaikintojas. Motinos sutikimas įvaikinti jos vaiką, jei šis yra reikalingas, turi būti pateiktas tik po vaiko gimimo.
CK reglamentuoja, jog tėvai savo duotą sutikimą įvaikinti gali atšaukti, jei dėl įvaikinimo nėra priimtas teismo sprendimas. Tačiau tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu norimo įvaikinti vaiko tėvai yra mirę, nežinomi, jeigu jiems neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jie pripažinti neveiksniais ar paskelbti mirusiais.
Taip pat skaitykite: Dalyvumo lygio nustatymo tvarka
Įvaikinamo vyresnio nei dešimties metų vaiko sutikimas būti įvaikintam. Atliekant tarptautinį įvaikinimą turi būti atsižvelgta į vaiko brandumą, amžių ir, paisant šių kategorijų, turi būti užtikrinta, kad vaikas turėtų galimybę gauti teisininko konsultaciją ir būtų tinkamai informuotas dėl įvaikinimo ir dėl savo sutikimo būti įvaikintam (kai toks sutikimas reikalingus) pasekmių.
Kalbant apie sąlygas, kurios yra svarbios tarptautiniam įvaikinimui, paminėtinas reikalavimas, jog jeigu vaiką įvaikina vienas iš sutuoktinių, yra būtinas kito sutuoktinio rašytinis sutikimas įvaikinti.
Vaiko globos ir rūpybos institucijos išvados, kad įvaikinimas yra vaiko interesais, o įvaikintojas įvykdė visus reikalavimus ir ištirtos visos aplinkybės, kad jis galėtų tapti įtėviu.
Turi būti deramai išnagrinėtas klausimas, ar galima vaiką įkurdinti gimtinėje, ir tik po to nuspręsta, kad tarptautinis įvaikinimas labiausiai atitinka vaiko interesus. CK jau nustato, kad įvaikinimas užsieniečiams tampa galimas, jei per šešis mėnesius nuo vaiko įrašymo į galimų įvaikinti vaikų sąrašą nėra Lietuvos Respublikos piliečių prašymų įvaikinti ar globoti vaiką.
Įvaikinimo procesas Lietuvoje:
- Vaiko įtraukimas į įvaikinamų vaikų sąrašą.
- Asmenų, norinčių įvaikinti, registracija.
- Įvaikinimo sąlygų įvertinimas.
- Teismo sprendimas dėl įvaikinimo.
- Įvaikinimo registravimas.
Ši informacija yra skirta tik informaciniams tikslams ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija.
tags: #ivaikinima #reglamentuojantys #istatymai