Lietuvos visuomenės strateginis tikslas - vaikų globos deinstitucionalizavimas - vaikų perkėlimas iš globos namų į globėjų šeimas.
Pati geriausia vieta vaikui augti ir tobulėti yra šeima. Deja, dėl įvairių priežasčių ne visi vaikai auga šeimose. Vaikai, kurie neturi galimybių augti biologinėje šeimoje, teisės aktų nustatyta tvarka gyvena vaikų globos namuose, globojami įtėvių ar įvaikinami.
Esant tokiai situacijai, svarbu išplėtoti ir gerinti socialinės pagalbos globėjų ir įtėvių šeimoms sistemą. Vaikus globojančios ar įvaikinusios šeimos dažnai susiduria su įvairiais sunkumais, susijusiais su vaikų elgesiu, tarpusavio santykiais, materialiniu aprūpinimu, žinių stoka apie tėvų globos netekusio vaiko raidos problemas, nepakankamu pasirengimu priimti naują šeimos narį, nepagrįstais lūkesčiais dėl vaiko ir pan.
Akivaizdu, kad vaikų globėjams ir įtėviams būtina nuolatinė kvalifikuotų specialistų, t.y. socialinių darbuotojų, pagalba.
Galime teigti, kad sėkmingam pagalbos būsimiems įtėviams teikimui trukdo įvaikinimo specialistų specifinių žinių ir informacijos, organizacinių procesų valdymo įgūdžius, gebėjimų ir nepakanka kompetencija, todėl socialiniai darbuotojai turi suteikti reikalingą informaciją bei pagalbą, nes nuo jų profesionalumo priklauso, ar visos reikalingos ir būtinos žinios pasieks būsimus įtėvius, ar įvaikinimo procesas bus sklandus.
Taip pat skaitykite: Budinčio Globotojo apžvalga
Įvaikinimas - legalus socialinis procesas, nustatantis tėvų ir vaikų, nesusijusių giminystės ryšiais, santykius. Tai vaiko, gimusio vienai porai (biologiniams tėvams), tapimas kitos poros (įtėvių, turinčių tas pačias teises ir pareigas) vaiku, lyg jie būtų biologiškai susiję.
Vienas iš pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių vaikų teises, tėvų pareigas, vaiko globą (rūpybą) ir įvaikinimo klausimus, yra Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau - LR CK) [5]. Šis įstatymas numato du savarankiškus institutus - vaiko globą ir vaiko rūpybą.
Įvaikinimas - ilgalaikis liekamasis (permanentinis) pasikeitimas šeimoje, leidžiantis vaikams pajusti nuolatinių šeimos ryšių privalumus, kurių kitaip jie nepajustų (Braslauskienė, 2002). Autorė akcentuoja socialinį įvaikinimo aspektą, t.y. socialinio statuso pasikeitimą bei šeimos, kaip socialinio vieneto, kūrimą.
Kiti autoriai, pateikdami įvaikinimo sampratą, akcentuoja teisinius aspektus, pabrėždami, kad tai ne tik formaliai suteikiamos naujos teisės ir prisiimamos atsakomybės.
Įvaikinimas sudėtingas procesas, kurio metu biologinius tėvus praradęs vaikas vis dar išgyvena emocinius bei elgesio sunkumus (Gončiarova ir Tamutienė, 2016). O Braslauskienė (2002), atlikusi išsamius įvaikinimo tyrimus, be jau minėto socialinio konteksto, išryškina ir kitus įvaikinimo, kaip procedūros, požymius:
Taip pat skaitykite: Tyrimas apie socialinius tinklus
Tyrimo Aktualumas
Globos centrų veikla yra itin nauja, tačiau nuo 2018 m. sausio 19 d. buvo reglamentuota įstatyminiu lygmeniu, todėl, lyginant, pavyzdžiui, su žmonių, turinčių negalią, globos institucijų deinstitucionalizacija, kuri prasidėjo kartu su vaikų namų pertvarka, ši paslauga sulaukė politinės valios ir pripažinimo.
Reglamentavimas įstatyminiu lygmeniu yra didelis postūmis, leidžia užtikrinti paslaugos tęstinumą pasibaigus projektui.
Socialinių paslaugų įstatyme GC apibrėžiami kaip socialinių paslaugų įstaiga, kuri, įgyvendindama vaiko globėjo (rūpintojo) teises ir pareigas, pagal tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį perduoda likusį be tėvų globos vaiką, socialinę riziką patiriantį vaiką prižiūrėti budinčiam globotojui, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą pagal poreikį vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Globos centrų veiklos ir vaiko budinčio globotojo vykdomos priežiūros organizavimo ir kokybės priežiūros tvarkos aprašas (GC aprašas) Lietuvoje įsigaliojo 2018 m. sausio 19 dieną. Remiantis SADM duomenimis, Lietuvoje veikia 66 globos centrai.
Teisės aktai įpareigoja kiekvieną savivaldybę turėti bent vieną globos centrą. Tinkamai veikiantys GC ir kokybiškos paslaugos šeimoms bei žmonėms, nusprendusiems prižiūrėti, globoti ar įsivaikinti vaiką, labai padidina tikimybę, kad gyventojai bus labiau linkę suteikti namus tėvų globos netekusiems vaikams.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie socialinių darbuotojų požiūrį į autizmą
Remiantis Socialinių paslaugų įstatymu, budintis globotojas - fizinis asmuo, atitinkantis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse globėjui (rūpintojui) keliamus reikalavimus, išklausęs globėjų ir įtėvių mokymus ir budinčių globotojų konsultavimo kursus, pagal su globos centru sudarytą tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį prižiūrintis likusius be tėvų globos vaikus, socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Budintys globotojai yra išskirtinė vaiko priežiūros forma. Kadangi asmuo netampa vaiko atstovu pagal įstatymą, juo išlieka GC, su kuriuo asmuo yra pasirašęs tarpusavio bendradarbiavimo sutartį.
Taip pat svarbu paminėti, kad budintis globotojas už vaiko priežiūrą gauna atlygį.
Vaiko globa šeimoje siekiama užtikrinti geriausius vaiko, netekusio tėvų globos, poreikius ir interesus (Gvaldaitė, 2017), tačiau kiekvieno vaiko atėjimas į naują šeimą yra didžiulis iššūkis ir pačiai šeimai, ir globėjams, kuriems keliami reikalavimai ir sąlygos, jie prisiima daug naujų atsakomybių.
Tyrimo Metodai
Mokslins literatkros duomens analiz. Kokybinio fenomenologinio tyrimo analiz; interviu metodas.
Tyrime dalyvavo Kauno miesto Vaiks gerovs centre Pastog bei V`. `eimos santykis institute u~siregistrav asmenys, norintys tapti vaiks globjais.
Dokuments (byls) analiz. is /raas turin/, taip pat remiantis byls duomenimis nustatytos globjs demografins charakteristikos.
Socialinio Darbuotojo Klausimai
- Kaip vertinate įvaikinimo procesą Lietuvoje?
- Kaip manote ar socialinis darbuotojas įvaikinimo procese yra svarbus asmuo?
- Kaip manote ar LR piliečiams yra sunku įsivaikinti vaiką?
- Kokias savybes turi turėti socialinis darbuotojas?
- Kaip manote ar socialinio darbuotojo profesija yra gerbiama, ar globėjai ir įtėviai dažnai prašo pagalbos?
- Kaip manote į ką labiausiai reiktų atkreipti dėmesį įvaikinimo procese? Ar tai vaiko nuomonė ar tėvų socialinis statusas?
- Kaip manote ar užsieniečiams yra sudaromos palankesnės sąlygos įsivaikinti vaiką?