Įvaikinimo Procesas Lietuvoje: Žingsnis Po Žingsnio

Įvaikinimas - tai teisinis procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui suteikiama nauja šeima. Įvaikinimo metu panaikinamos vaiko asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos su biologiniais tėvais ir giminaičiais, ir sukuriamos tokios pačios teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais.

Įvaikinimas - galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai.

Kas Gali Įvaikinti Vaiką Lietuvoje?

Jei norite įsivaikinti, privalote laikytis tam tikrų Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų. Šie reikalavimai nustato tam tikrus apribojimus galimiems įtėviams, kurie yra skirti apsaugoti vaiko interesus. Taigi, kas gali įvaikinti?

• Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti.
• Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius.
• Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių.

Amžius - pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.

Taip pat skaitykite: Išmintingos mintys

Sveikata - nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96.

Teistumas - apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą.

Gyvenimo sąlygos - GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus, kuriuose vaikas turės tinkamas gyvenimo sąlygas. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).

Gaunamos pajamos - įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.

Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Taip pat skaitykite: Vaikų išėjimas: kaip prisitaikyti?

Vaiko kilmė - viena iš GIMK programos mokymų temų - atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, savo šaknų žinojimą.

Gyvenamoji vieta - jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių. Jei Jūsų nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje, turite kreiptis į gyvenamosios vietos kompetentingą instituciją.

Nuo 2012 metų balandžio 1 d. užsieniečiai, nuolat gyvenantys užsienyje, gali kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą tik dėl vaikų su specialiaisiais poreikiais įvaikinimo, t. y. vaikų, turinčių rimtų sveikatos sutrikimų, vyresnio amžiaus vaikų (nuo 8 metų), trijų ir daugiau brolių, seserų grupių. Be to, įvaikinti mūsų šalyje turės teisę tik susituokusios užsienio piliečių poros.

Įvaikinimo Procedūra Lietuvoje: Žingsnis Po Žingsnio

Įvaikinimo procedūra susideda iš kelių etapų ir užtruks ne mažiau kaip metus. Įvaikinimo procedūra prasideda pateikus prašymą bendrosios kompetencijos teismui. Jei Teismas yra patenkintas per tyrimą gauta informacija, jis gali nuspręsti suteikti pareiškėjui įvaikintojo statusą.

Svarbi sąlyga norint rasti ir pasirinkti tam tikrą vaiką įvaikinimui yra vaiko biologinių tėvų ar jo globėjo sutikimas. Jei vaikas sulaukęs 10 metų, jis taip pat turi duoti sutikimą įvaikinti.

Taip pat skaitykite: Senelių namų kainos

Prieš įvaikinimo užbaigimą teismas savo nuožiūra ar suinteresuotos šalies prašymu gali perkelti vaiką į šeimą nuo šešių iki dvylikos mėnesių. Valstybės institucija įvertins ir pateikia savo nuomonę, ar įvaikinimas atitinka vaiko interesus. Remdamasi šiuo įvertinimu, teismas nuspręs ar leisti įvaikinti.

Pirmas žingsnis. Kur kreiptis? Jeigu norite įvaikinti vaiką, likusį be tėvų globos, Jūs turite kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinį skyrių.

Antras žingsnis. Kokius dokumentus pateikti?

Norintis įvaikinti asmuo savo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai arba Tarnybos teritoriniam skyriui pateikia šiuos dokumentus:

1. Prašymą įvaikinti vaiką (-us), kuriame nurodoma: vardas, pavardė, asmens kodas, gimimo data ir vieta, gyvenamoji vieta, darbovietė, šeiminė padėtis, kartu su norinčiu įvaikinti asmeniu gyvenančių asmenų vardai ir pavardės, gimimo datos, giminystės ryšiai, pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičius, amžius, lytis, sveikatos būklė, įvaikinimo motyvai;
2. Sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos sveikatos pažymėjimo (forma Nr. 046/a) kopiją.

Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs norinčio įvaikinti asmens prašymą, iš registrų ir valstybės informacinių sistemų surenka:

1. Dokumentus, įrodančius asmens santuoką, jeigu asmuo susituokęs, ištuoką, jeigu asmuo išsituokęs, sutuoktinio mirtį, jeigu asmuo yra našlys (našlė);
2. Dokumentus, įrodančius santuokos pripažinimą negaliojančia;
3. Dokumentus, įrodančius sutuoktinių gyvenimą skyrium, jeigu yra teismo sprendimas dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium;
4. Dokumentus, įrodančius, kad sutuoktinis paskelbtas nežinia kur esančiu, jeigu yra teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo nežinia kur esančiu;
5. Dokumentus, įrodančius, kad sutuoktinis pripažintas neveiksniu šeimos santykių srityje, jeigu yra teismo sprendimas dėl asmens pripažinimo neveiksniu šeimos santykių srityje;
6. Duomenis iš Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei duomenis iš Administracinių nusižengimų registro apie Jūsų ir kitų faktiškai kartu gyvenančių asmenų teistumą ir administracinės teisės pažeidimus.

Trečias žingsnis. Pasirengimo įvaikinti patikrinimas.

Tarnybos teritorinis skyrius, gavęs aukščiau nurodytus dokumentus, patikrina:

• ar nesate teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
• ar nebuvo ar nėra apribota tėvų valdžia;
• ar Jūs nebuvote vaiko globėjais (rūpintojais), ir globa nebuvo panaikinta dėl Jūsų kaltės;
• ar Jūs nesergate ligomis, kurioms esant Jūs negalėtumėte įvaikinti vaiko;
• ar Jūs ir kiti kartu gyvenantys asmenys nėra teisti už tyčinius nusikaltimus, kurie neleistų Jums tapti įvaikintoju.

Pradinis Jūsų dokumentų vertinimas truks ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo Jūsų rašytinio prašymo tapti įtėviais pateikimo.

Ketvirtas žingsnis. Mokymai būsimiems įtėviams.

Jeigu nenustatoma aplinkybių, dėl kurių Jūs negalėtumėte būti įtėviais:

Tarnybos teritorinis skyrius nedelsdamas, bet ne vėliau nei per 1 darbo dieną nuo sprendimo dėl pradinio asmens įvertinimo priėmimo dienos, kreipiasi į asmens gyvenamosios vietos globos centrą dėl Mokymų organizavimo, ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo dėl asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pradinio įvertinimo priėmimo dienos apie tai raštu informuoja asmenį, norintį įvaikinti vaiką.

Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Mokymus sudaro 7 grupiniai susitikimai ir ne mažiau kaip 2 individualūs susitikimai būsimųjų įtėvių namuose. Tarnybos atestuoti asmenys grupinių ir individualių susitikimų metu vertina pagal GIMK programos 5 gebėjimų sritis šeimos (asmens) motyvus ir padeda atskleisti šeimos galimybes ir pasirengimą įvaikinti vaiką.

Penktas žingsnis. Išvados apie asmens, norinčio įvaikinti vaiką, pasirengimą įvaikinti.

• Išvados dėl pasirengimo vaiko įvaikinimui parengimas trunka ne ilgiau nei 20 darbo dienų nuo įtėviams skirtų mokymų pasibaigimo. Su parengta išvada yra supažindinami įvaikintojai. Jie ją pasirašo.
• Teigiama išvada dėl pasirengimo įvaikinti vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos. Išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką Tarnybos atestuoti asmenys per 3 darbo dienas nuo jos pasirašymo dienos pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui.
• Esant neigiamai išvadai dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, Tarnybos atestuoti asmenys ją pateikia Tarnybos teritoriniam skyriui, o neigiamos išvados kopiją - pareiškėjams.
• Išnykus priežastims, dėl kurių buvo pateikta neigiama išvada dėl įvaikintojų pasirengimo įvaikinti vaiką, asmenys gali pakartotinai kreiptis į Tarnybos teritorinį skyrių dėl pasirengimo įvaikinti vaiką patikrinimo.

Šeštas žingsnis. Įrašymas į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Tarnyba, gavusi teigiamą išvadą dėl pasirengimo įvaikinti vaiką, per 3 darbo dienas nuo išvados gavimo dienos priima sprendimą įrašyti norinčius įvaikinti asmenis ar jų neįrašyti į Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, sąrašą.

Septintas žingsnis. Galimo įvaikinti vaiko pasiūlymas.

• Tarnybos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija, atsižvelgdama į vaiko interesus ir įvertinusi įvaikintojų, įrašytų į Sąrašą, lūkestį dėl vaiko, parenka labiausiai vaiko poreikius atitinkančius įvaikintojus. Jeigu Sąraše yra kelios vaiko poreikius atitinkančios šeimos, vaikui parenkami tie asmenys, kurie pirmiau įrašyti į šį sąrašą.
• Tarnyba apie šeimos parinkimą konkrečiam vaikui informuoja juos per gyvenamosios teritorinį skyrių ar Globos centrą. Informaciniame rašte pateikiama informacija apie vaiką (vardas ir pavardė; gimimo data ir vieta; įrašymo į Galimų įvaikinti vaikų sąrašą pagrindas; vaiko gyvenamoji vieta (globos (rūpybos) vieta); informacija apie vaiko kilmę, socialinę aplinką, šeimos istoriją; vaiko sveikatos būklė; specialūs vaiko poreikiai). Jūs, su vaiko globėju (rūpintoju) iš anksto suderinę laiką ir datą, turėsite teisę susipažinti su Tarnybos informaciniame rašte nurodytu vaiku.
• Savo sutikimą ar atsisakymą įvaikinti pasiūlytą vaiką Vaiko teisių apsaugos skyriui raštu turėsite pateikti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacinio rašto apie galimą įvaikinti vaiką išsiuntimo dienos.
• Pažymėtina, jog šeima, pateikusi motyvuotą atsisakymą dėl parinkto vaiko, laukia kito galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo pagal šeimos nurodytą lūkestį vaikui.

Atkreipiame dėmesį, kad galimo įvaikinti vaiko pasiūlymo trukmė priklauso nuo to, kokius lūkesčius turėsite dėl pageidaujamo įvaikinti vaiko (amžius, lytis, sveikatos būklė, vaiko biologinių tėvų gyvenimo būdas, turimos priklausomybės, psichinės sveikatos sutrikimai bei protiniai gebėjimai, kelintas vaikas, gimęs šeimoje ar kt.) ir jų skaičiaus. Taip pat įtakos turi ir tai, kokie vaikai (amžius, sveikatos būklė, jo tėvų sveikatos būklė, socialinė kilmė ir kt.) yra įrašyti į Galimų įvaikinti vaikų apskaitą.

Aštuntas žingsnis. Teisminis procesas dėl įvaikinimo.

• Esant Jūsų sutikimui įvaikinti pasiūlytą vaiką, Jūs turite kreiptis į vaiko ar savo gyvenamosios vietos apylinkės teismą dėl leidimo įvaikinti vaiką.
• Teismui kartu su pareiškimu dėl leidimo įvaikinti vaiką pateikiami dokumentai, pagrindžiantys įvaikinimo pagrįstumą ir atitiktį vaiko interesams.

Įvaikinimo Procedūros Trukmė

Įvaikinimo procedūros trukmė priklauso nuo pageidaujamo įvaikinti vaiko amžiaus, lyties, sveikatos būklės bei nuo pageidaujamų įvaikinti vaikų skaičiaus. Jeigu dėl įvaikinimo kreipiasi Lietuvoje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos, pageidaujančios įvaikinti sveiką vaiką iki vienerių metų, įvaikinimo procedūra vidutiniškai trunka iki 1 metų. Jei šeima pageidauja įvaikinti vaiką iki trejų metų, vyresnius vaikus ar iš karto kelis vaikus, įvaikinimo procedūros trukmė - iki 6 mėnesių.

Mokesčiai

Įvaikinimo procedūros Lietuvos Respublikoje yra nemokamos.

Šeima pati turi padengti tik šias išlaidas, susijusias su:

• dokumentų įvaikinimui paruošimu (vertimas, legalizacija) (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
• kelione ir pragyvenimu Lietuvoje (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
• vertėjo paslaugomis viešnagės Lietuvoje ir teismo posėdžio metu (jei įvaikina užsienyje gyvenanti šeima);
• atstovo, advokato paslaugomis;
• žyminiu mokesčiu: mokestis už pareiškimus ypatingosios teisenos bylose - 41,00 Eur (CPK 80 str. 1 d. 8 p.), o pateikiant pareiškimą Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (EPP) (e.teismas.lt) - 31,00 Eur, t. y. 75 proc. mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 str. 7 d.);
• kitomis paslaugomis, pavyzdžiui, papildomais vaiko sveikatos tyrimais ir pan.

Įvaikinimo dalyviai - vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.

Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą. Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.

Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas - tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

tags: #mintys #apie #ivaikinima