Neįgaliųjų sportas - tai laikinos arba visiškos kūno ir proto negalios žmonių organizuota sportinė veikla. Neįgaliųjų sportas kaip gydomoji priemonė taikoma neįgaliųjų reabilitacijai.
Tik istorijos patikrintomis tiesomis galima tikėti ir gėrėtis. Iš istorijos mes semiamės patirties, o iš patirties formavosi mūsų konkreti teorinė ir praktinė veikla. Treneriai, mokslininkai, organizatoriai, sportininkai - kokie atkaklūs, darbštūs ir sumanūs jie buvo. Jie vienijo tautą, tiesdami tiltus tarp visuose kontinentuose gyvenančių lietuvių, žadino jų tautinį pasididžiavimą.
Pasaulyje yra nemažai neįgalių bei sutrikusio intelekto žmonių. Pastariasiais metais jie sparčiai integruojasi į sveikų žmonių visuomenę ir pasiekia gerų rezultatų. Ne išimtis ir Lietuva.
Neįgaliųjų sporte vadovaujamasi principu - žmogus su negalia kuo labiau turi būti integruojamas į visuomenę, kad neliktų nuošalyje kaip antrarūšis ir niekam netinkamas. Neįgalieji savo dvasios stiprumu jau įrodė, kad kartais jie yra net geresni nei sveikieji. Kūno kultūra, sportas ir neįgaliems moksleiviams yra socialinės integracijos priemonė.
Lietuvoje veikia aklųjų ir silpnaregių, kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų, sutrikusio intelekto moskleivių specialiosios mmokyklos.Šio darbo tikslas pasiekti, kad sportuojančių žmonių su negalia skaičius didėtų, kad būtų stengiamasi išplėsti sporto naudą kuo ddidesniam žmonių ratui.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Pagelbėti visiems sutrikusio intelekto žmonėms reabilituotis ir integruotis į visuomenę, kuri juos priimtų, gerbtų, ir suteiktų galimybę tapti naudingais ir labiau pilnaverčiais visuomenės nariais.
Olimpiados sulaukia vis daugiau sporto mėgėjų dėmesio, tačiau ar visi žino apie iš karto po Olimpiados vykstančias ne mažiau svarbias žaidynes - Paraolimpiadą?
Parolimpinės žaidynės
Pirmosios varžybos įvyko 1948-ųjų liepą Stoke Mandeville mieste Anglijoje, kur pirmą kartą susirungė žmonės, sėdintys invalido vežimėliuose. Neurochirurgas dr. Ludwigas Guttmannas suorganizavo Antrojo Pasaulinio karo suluošintų veteranų sporto varžybas, pradėdamas neįgaliųjų sporto tradiciją. Vėliau tokios varžybos pradėtos rengti kas ketveri metai iš karto po Olimpinių žaidynių.
Priežastis labai paprasta: pirmosios žaidynės atsitiktinai sutapo su Olimpiada, todėl buvo pavadintos paraleline Olimpiada, o sutrumpintai, Parolimpiada. Nuo to laiko šios neįgaliųjų sporto žaidynės vyksta iš karto ppo sveikų sportininkų kovų.
Iš pradžių neįgalieji sportininkai dalyvavo tik vežimėliuose. Šešių sporto šakų neužteko, todėl buvo bandoma pritaikyti daugiau olimpinių sporto šakų neįgaliesiems. Dabar Paraolimpiadose varžomasi 18 sporto šakų. Kai kurios šakos yra specifinės invalidams: lenktynės vežimėliais, svorių stūmimas atsigulus, keletas kitų originalių ir normalių sportininkų nekultivuojamų sporto šakų. Neįgalieji šoka į aukštį, žaidžia krepšinį ir net regbį vežimėliuose. Tokios sporto šakos reikalauja ypatingos ištvermės, valios ir užsispyrimo.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
1960 metų Romos Paraolimpinėse žaidynėse dalyvavo 400 atletų iš 23 šalių: jjie dalyvavo vienintelėje vežimėlių kategorijoje ir tik 6 sporto šakose.
Tokia neįgaliųjų sporto plėtra ir intensyvumas, deja, nėra labai vertinama. Sveikieji džiūgauja tik tada, kai jų šalies sportininkai iškovoja medalius Olimpiadoje, o Paraolimpiados aukso, sidabro ir bronzos džiaugsmas daugiausiai paliekamas neįgaliesiems. Žiniasklaidoje ne itin plačiai skelbiama apie parolimpiečių dalyvavimą, o kai šie grįžta su medaliais, pagerbiami ne visuomenės dėmesiu, o kukliomis premijomis ir Prezidento rankos paspaudimais.
Paryžiaus paralimpinės žaidynės per LRT #paralaikom
Neįgaliųjų sporto istorija Lietuvoje
Varžybinis neįgaliųjų sportas atsirado 20 a. pradžioje kaip fizinio aktyvumo, resocializacijos priemonė I pasaulinio karo neįgaliesiems.
Lietuvoje 1928 Kaune įkūrus aklųjų mokyklą prasidėjo aklųjų fizinis lavinimas. Nuo 1944 susikūrė Lietuvos aklųjų draugija, kurioje buvo kultivuojama šaškės, šachmatai, sunkumų kilnojimas, lengvoji atletika. Nuo 1966 pradėtos rengti kompleksinės aklųjų spartakiados, jų programoje, be minėtų sporto šakų, dar buvo plaukimo, vėliau aklųjų ritinio, dviračių tandemų, aklųjų riedulio, nuo 1991 dziudo varžybos. Vyko šių sporto šakų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių pirmenybės, čempionatai. Aklieji dalyvavo ir šaškių, šachmatų, lengvosios atletikos, sambo, dziudo, sunkiosios atletikos Lietuvos čempionatuose. Aklieji ir silpnaregiai sportininkai nuo 1977 dalyvauja Europos, nuo 1986 pasaulio čempionatuose.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
1984 prasidėjo žmonių, turinčių judėjimo negalią, organizuotas sporto sąjūdis. 1986 Alantoje įvyko Pabaltijo respublikų, 1988 - pirmosios SSRS neįgaliųjų žaidynės. 1988 Almatoje surengtas SSRS sėdimojo (neįgaliųjų) tinklinio čempionatas, kurį laimėjo Lietuvos moterų komanda. Nuo 1988 Lietuvos sportininkai dalyvauja paralimpinėse žaidynėse (1988 su SSRS komanda).
Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. Lietuvoje organizuota sporto pradžia sąlygiškai galima laikyti 1984 - 1985 metus, o pradininkais - Vilniaus ir Kauno žmones su negalia. Pirmosios turinčių judėjimo negalią žmonių varžybos įvyko 1984-08-18 Pasvalio rajone. Dalyvavo 34 aktyviausi neįgalieji iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Prizinės vietos buvo nustatomos sudėjus dalyvių taškus atskirose rungtyse (disko, granatos metimai, krepšinio baudų metimai, pneumatinis šaudymas, svarmenų kėlimo ir tampyklių tempimo).
Pirmųjų varžybų nugalėtojai:
- Moterų A grupėje pirmąją vietą užėmė V. Gribienė
- Moterų B grupėje - E. Daukantienė
- Moterų C grupėje - A. Zubriūtė
- Vyrų A grupėje nugalėjo P. Gribėnas
- Vyrų B grupėje - K. Preikšaitis
- Vyrų C grupėje - J. Džiugas
Tais pačiais metais keli Lietuvos neįgalieji sportininkai dalyvavo I Latvijos neįgaliųjų spartakiadoje. S. Musteikytė užėmė antrą, o VV. 1985 m. gruodžio 26 d. buvo įkurtas invalidų respublikinis sporto ir sveikatingumo klubas “Draugystė”. Vilniaus “Draugystės” klubo pirmininkė L. Rakauskaitė pareiškė, kad klubui reikia juridinio savarankiškumo, reikia patalpų, sporto inventoriaus, etatinių trenerių. Su invalidais turi dirbti labai sąžiningi žmonės. Klubo įkūrimas suaktyvino neįgaliųjų sportinę veiklą visoje šalyje.
1986 - 1988 metais buvo įkurti klubo filialai Vilniuje - pirmininkas A. Juzumas, Kaune - pirmininkas M. Strumkis, Klaipėdoje - pirmininkas J. Pocius, Šiauliuose - pirmininkai A. Krikščiūnienė ir G. Bagdonas, Panevėžyje - pirmininkė R. Malinauskienė, Alytuje - pirmininkė I. Ajauskaitė, Ukmergėje - G. Lazickas.
1990 m. kovo 11 d. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vyko esminiai pokyčiai Lietuvos sporte, paliesdami ir neįgaliųjų sportą. Prasidėjo ilgas, sudėtingas ir sunkus vyksmas. Pradėta pertvarkyti juridiniai pagrindai, perorganizuojama medicininė, socialinė, edukacinė ir profesinė reabilitacija.
- 1990 m. liepos mėn.
- 1991 m. lapkričio 28 d. - Lietuvos Respublikos invalidų socialinės integracijos įstatymas.
- 1994 m. liepos 19 d.
- 1995 m. gruodžio 2 d.
Pirmaisiais darbo metais oficalių įkūrėjų “pagalba” baigėsi. Tik atskirų žmonių gerumas (prof. J. Fledžinskas), Lietuvos aklųjų ir Lietuvos kurčiųjų draugijų materialinė pagalba ir moralinė parama padėjo išlikti, skatino dirbti, įveikti pasitaikančias kliūtis ir nesėkmes. Visas treniruočių, varžybų, metodinis ir organizacinis darbas gulė ant būrelio entuziastų ir aktyvistų pečių. Invalidų sporto varžybas įtraukė į bendrus sporto varžybų kalendorinius planus nuo 1989 m. Sveikieji taip pat pratinosi suprasti neįgaliuosius. Po kurio laiko invalidų pratybos nieko nebestebino.
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę vietoje Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. Lietuvos parolimpinis komitetas (LPK) įkurtas 1990 m., 1991 m. lapkričio mėn. įstojo į Tarptautinį ir Europos parolimpinius komitetus.
1990 m. 1991 m. sausio mėn. įkurta Lietuvos kurčiųjų sporto federacija, o tų pačių metų birželio 25 d. buvo užregistruotas Kauno kurčiųjų sporto klubas “Tyla” (pirmininkas A. Jurkša). 1990 m. geguže “Santakos” sportininkai dalyvavo Maskvoje vykusioje invalidų šventėje “Nadiežda”. Joje neįgalieji sportininkai surengė parodomąsias vežimėlių krepšinio varžybas, kuriose dalyvavo A. Liepinis, J. A. Gurevičius, A. Sadauskas, P. Barakauskas, R. Leituvos invalidų klubuose plačiau žaisti krepšinį pradėta tik buitiniais vežimėliais.
1991 m. kovo mėn. “Santakoje” buvo įkurta autoralio sekcija. Balandžio 21d. Garliavoje jau vyko kauno invalidų autoralio varžybos. Nugalėjo S. Milinsko su šturmanu AA. Zumaru ekipažas. Gegužės mėn. “Santakos” klubo labdaringais pervedimais papildė įvairios miesto įmonės bei organizacijos. Prie labdaros prisidėjo ir garsusis krepšininkas A. Su judriam žaidimui pritaikytais vežimėliais Lietuvoje pirmieji pradėjo treniruotis K. Skučas, P. Baranauskas, A. Sadauskas, R. Unikauskas, K. Bernotas, G. Marčiulionis, G. Jasiulionis, V. Kliukovskis, J.A. Apie 1991 m. liepos mėn. Mineapolyje (JAV) vykusiose VIII pasaulio specialiose olimpinėse žaidynėse dalyvavo Lietuvos komanda. Dalyvavo 12 sutrikusio intelekto sportininkų iš Lietuvos.
Jie dalyvavo plaukimo, lengvosios atletikos, krepšinio, kėglių, dviračių, jojimo, tteniso gimnastikos - iš viso 15 sporto šakų varžybose. Lietuvos komandai vadovavo Algirdas Vitkauskas.
1991 m. gruodžio 18 - 23 d. Kauno “Santakos” komanda dalyvavo Tarptautiniame naujametiniame turnyre Maskvoje. Kauniečiams atstovavo: K. SSkučas, P. Baranauskas, R. Unikauskas, S. Kulboka, G. Marčiulionis, R. Godliauskas, (treneris K. Karpavičius).
1991. rugsėjį maratonas “Europos centras” - Vilnius buvo pirmasis Lietuvoje. Šiame maratone kartu su sveikaisiais rungtyniavo ir invalidai sportininkai. S. 1991 m. buvo įkurtas invalidų sporto klubas “Vilnis”, kuris nuo 1996 m. tapo vaikų klubu. Tai vienintelis sporto klubas kuriame sportuoja fiziškai neįgalūs vaikai.
Neįgaliųjų sporto Lietuvoje pradiniu laikotarpiu išryškėjo, kokios sporto šakos yra mėgstamiausios, susikūrė pirmieji neįgaliųjų sporto klubai, užsimezgė ryšiai su kitų šalių vežimėlių krepšinio komandomis. Darbui su invalidais tobulinti, plėsti, organizuoti 1992 m. įkurta speciali patariamoji institucija - Lietuvos invalidų reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyraiusybės (LIRT).
1992 m. gegužės 5 - 11 d. Maskvoje buvo organizuoas festivalis “Vorobjovy Gory”, skirtas invalidų sportui. Sporto varžybas apėmė šias rungtis: futbolą (sportinikams su amputuotomis galūnėmis), vežimėlių krepšinį, lenktynes vežimėliais (pusė maratono), šaudymą iš arbaleto, smiginį ir rankos lenkimą. Dalyvauti festivalyje klubo “Santaka” vadovai pakvietė S. Kulboką, P. Šakalį, E. Šakalienę, I. Perminienę, M. Baumgartę, I. Lavrentjevą, K. Bernotą, P. Barakauską, R. 1992 m. gegužę sporto klubo “Santaka” sportininkai K. Skučas, K. Bernotas, P. Barakauskas ir ttreneris K. Karpavičius kartu su 400 geriausių sportininkų su vežimėliais iš 28 valstybių dalyvavo maratono varžybose Šveicarijoje.
Iš Lietuvos sportininkų greičiausiai važiavo K. Skučas - jo laikas 2:03:44 val. K. Brenotas sugaišo 3:09 val., o P. 1992 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos neįgalieji pirmą kartą šalies istorijoje dalyvavo Parolimpinėse žaidynėse Barselonoje, kur pirmą kartą parolimpinių žaidynių istorijoje buvo pakelta Lietuvos Respublikos trispalvė. M. 1992 m. Tel Avive (Izraelis) vyko penktasis Europos kurčiųjų vyrų krepšinio čempionatas.
Lietuvos rinktinės sudėtis: R. Černajus, K. Baranauskas, S. Šerelis, A. Jurkša (kapitonas), V. Akelis, A. Dobilas, Š. Pečiulis, R. Balaišis, S. Malinauskas, M. Bukelis ir treneriai - R. Dovydėnas, S. Pladis.Europos čempionai buvo pagerbti Kurčiųjų kultūros namuose. Komandos nariai buvo apdovanoti vertingomis dovanomis.
1993 m. balandžio mėn. IWBF Europos zonos vadovybė Olandijoje Utrehto mieste suorganizavo seminarą vežimėlių krepšinio treneriams. Seminare dalyvavo A. Zumaras, K. Skučas, K. V specialiųjų olimpinių žiemos žaidynių metu Lietuvos sutrikusio intelekto sportininkai pelnė 6 aukso, 4 sidabro ir 3 bronzos medalius. Slidinėjimo varžybose A. Giedraitytė laimėjo 500 ir 3000 m nuotolyje ir buvo trečia 1000 m nuotolio rungtyje. V. Žarnauskaitė buvo pirma 3000 ir 5000 ir penkta 11000 m lenktynėse. A. Skruzdis laimėjo 500 m ir buvo antras 1000 m nuotolio, o L. Steponavičius laimėjo 3000 m. buvo trečias 5000 m ir penktas 1000 m lenktynėse. Lietuvos sportininkus olimpinėms varžyboms rengė treneriai S. Survila ir R. Milaknis, J. Atkočiūnas ir gydytojas G.
Parolimpinės žiemos žaidynės
1993 m. VI parolimpinės žiemos žaidynės (1994 03 10 - 20) vyko Lilehameryje (Norvegija). Lietuvos Respublikai šioje šventėje atstovavo du sportininkai: panevėžietė S. Kriaučiūnienė ir vilnietis S. Leonavičius. Abu jie dalyvavo slidinėjimo varžybose. Abu sportininkus žaidynėms rengė treneris S.
1994 m. Kaune aktyvaus invalidų sporto dalyvio K. Skučo, įsteigtas klubas prie LKKI. Jam buvo keliamas uždavinys sudaryti sąlygas ištiktiems negalios žmonėms ne tik sportuoti, bet ir negalios ištiktus žmones įtraukti į normalų gyvenimą. Tais pačiais metais buvo įkurtas kauno neįgaliojo jaunimo sporto klubas (RSK).
1994 m. gegužės 6 - 8 d. Italijos sostinėje Romoje vykusiame IWBF organizuotame vežimėlių krepšinio trenerių seminare dalyvavo atstovai iš Lietuvos: A. Zumaras, K. Skučas, R. Soroka. Gautos žinios, filmuota medžiaga buvo naudojama vėliau darbe, rengiant krepšininkus varžyboms. 1994 m. gegužės 223 - 31 d. Graikijoje, Atėnuose, vykusiame antrajame tarptautiniame vežimėlių krepšinio turnyre dalyvavo “Darugystės” krepšininkai. Rengiantis šiam turnyrui Lietuvos vežimėlių krepšinio komandoje pirmą kartą įvyko žaidėjų medicininė ir funkcinė klasifikacija.
1994 m. rugsėjo 13 - 18 d. sankt Peterburge vyko atviras tarptautinis vežimėlių krepšinio turnyras. Kauno “Santakos” neįgaliųjų komanda užėmė trečiąją vietą.
Kartais likimas iš žmogaus atima fizines galimybes būti kaip visi - be valia sukauptų pastangų, be nuolatinės kančios bandymo vaikščioti, bėgioti,siekti. Tačiau siekio ir būtinybės išlikti savimi gyventi tarp visų turiningą gyvenimą net nuožmiausias likimas atimti negali. žinoma, nedaug kas žino, kiek reikia dvasiniu ir fiziniu galių, kad galėtume siekti pilnatvės -kaip daugelis.
1994-ieji. Klubui „Santaka“ jau penktus metus vadovauja Artūras Zumaras. Tai kukli sukaktis. Susiėjime prisiminti laimėjimai, nesėkmės, planuojami nauji darbai. Pasidžiaugta, kad sustiprėjo tinklinio (sėdint), stalo teniso, plaukimo ir krepšinio komandos. Kelis kartus per savaitę jau 27-os vidurinės mokyklos salėje treniruojasi krepšininkai, kitu sporto šakų entuziastai. Treneris LKKI dėstytojas Kostas Karpavičius jau nebesuspėja. Rimas Sarokas.
Kitų sporto šakų užsiėmimai nėra taip reguliariai organizuojami dėl lėšų stygiaus (automobilių sportas), sezoniškumo (orientacinis sportas), dėl neturėjimo inventoriaus (bočia, kėgliai).
Gyvenimas - tai kasdieniška ir įprasta istorija. Tik svarbiu gyvenimo momentu kyla klausimas: kam aš gyvenu? Gyvenimas turi prasmę, kai žmogus gali patirti ką nors nauja, kai ko nors laukia, viliasi, gali kurti. Kiekvienas žmogus rečiau ar dažniau savęs paklausia: kaip aš gyvenu, ar esu laimingas, ar gyvenu taip, kaip norėčiau ir t.t.
Negalia gali būti konflikto su gyvenimu priežastis: žmogus netikėtai praranda savarankiškumą, fizinę jėgą, galimybę judėti, orientaciją, nuo jo nutolsta draugai, jis nebegali dirbti mėgstamo darbo ir pan.
Laisvalaikis kiekvieno žmogaus gyvenime reiškia labai daug. Džiugu matyti, jog ir žmonių su negalia laisvalaikis keičiasi, o jie patys tampa pilnaverčiais visų gyvenimo sričių dalyviais. Taigi šių žmonių galvosena keičiasi, keičiasi ir jų požiūris į laisvalaikį.
Išnagrinėti literatūros šaltiniai rodo, kad neįgaliųjų sportas vystosi. Mano nuomone labai prie to labai prisidėjo ir Kauno neįgaliųjų spoto klubas “Santaka”. Matome, kad neblogi ir sportininkų pasiekimai.
Lietuvos sportininkų pasiekimai paralimpinėse žaidynėse:
| Metai | Auksas | Sidabras | Bronza |
|---|---|---|---|
| 1988 | 2 | 1 | 1 |
| 1992 | 0 | 4 | 3 |
| 1996 | 3 | 2 | 6 |
| 2000 | 0 | 2 | 1 |
| 2004 | 1 | 1 | 5 |
| 2008 | 0 | 2 | 0 |
Paralimpinėse žaidynėse Lietuvos sportininkai 1988 iškovojo 2 aukso, 1 sidabro ir 1 bronzos, 1992 - 4 sidabro, 3 bronzos medalius, 1996 - 3 aukso, 2 sidabro, 6 bronzos medalius, 2000 - 2 sidabro, 1 bronzos medalį, 2004 - 1 aukso, 1 sidabro, 5 bronzos medalius, 2008 - 2 sidabro medalius.
Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktinė 1992 ir 2008 tapo Europos ir 2007 pasaulio čempione, moterų rinktinė 2008 Europos vicečempione, kurčiųjų olimpinėse žaidynėse vyrų krepšinio rinktinė 1997 iškovojo antrą, 2001 ir 2005 - trečią, moterų rinktinė - trečią vietas.
tags: #neigaliuju #sporto #federacija