Socialinė, moralinė ir ekonominė krizė Lietuvoje paveikė socialinių darbuotojų darbo sąlygas. Besikeičiantys visuomenės poreikiai kelia daug iššūkių, reikalaujančių mąstymo pokyčių, naujų įgūdžių ir emocinės pusiausvyros. Šis straipsnis skirtas dirbančiųjų socialinį darbą socialinių paslaugų institucijose darbo sąlygų saugumo problemai, siekiant išanalizuoti ir įvertinti įvairių profesinės rizikos veiksnių raišką praktiniame socialiniame darbe.
Straipsnį sudaro trys dalys: pirmojoje dalyje pateikiama trumpa saugaus darbo teisinio reglamentavimo apžvalga; antrojoje apžvelgiami kai kuriose užsienio šalyse atliktų tyrimų šia tema rezultatai; trečioji dalis skirta autorių atliktos anketinės apklausos rezultatams analizuoti. Tyrimo metu nustatyta, jog dirbantieji socialinį darbą dažniausiai blogai vertino šiuos darbo sąlygų aspektus: atlyginimo dydį, darbo vietos pritaikymą negaliai, trečdalis apklaustųjų blogai įvertino ir darbo vietos saugumą dėl kylančių grėsmių iš klientų.
Dirbančiųjų socialinį darbą darbo sąlygos jų saugumo aspektu, socialinių darbuotojų profesinės rizikos veiksnių raiška Lietuvoje faktiškai dar nėra tyrinėti dalykai.
Pagrindiniai profesinės veiklos motyvacijos veiksniai:
- Socialinių darbuotojų darbo užmokesčio ir skatinimo adekvatumas.
- Biudžetinių socialinių įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų veiklos efektyvumo ir kokybės užtikrinimo strategijų skirtumai.
- Socialinių darbuotojų kvalifikacijos kėlimo perspektyva.
- Darbo aplinkos mikroklimato įtaka motyvacijai.
Socialinių darbuotojų apklausos duomenys atskleidė svarbiausius motyvacijos veiksnius: didžiausią nepasitenkinimą kelia neadekvatus darbo užmokestis, socialinio saugumo stoka, įtemptas darbas, nepakankamos galimybės kelti kvalifikaciją. Stresas - nuolatinis socialinį darbą dirbančiųjų kasdienybės palydovas. Stresą darbe sukelia ir mažas atlyginimas, grėsmė užsikrėsti nuo klientų parazitais ar ligomis, klientų agresija, taip pat socialinio darbo reikšmės nuvertinimas, darbuotojo patirties stoka.
Taip pat skaitykite: Rizikos veiksniai dirbant socialiniu darbuotoju
Tačiau nevyriausybinių organizacijų socialiniai darbuotojai yra labiau patenkinti darbo organizavimu ir vadovavimu, bendradarbiavimu bei komandiniu darbu, jiems daugiau suteikiama savarankiškumo ir atsakomybės nei biudžetinių įstaigų socialiniams darbuotojams.
Priežiūros svarba
Analizuojant veiklos motyvacijos problemų turinį buvo atskleista būtinybė taikyti superviziją, kaip galimą efektyvų pagalbos būdą. Analizuojamos vadovo (organizacijos) veiklos optimizavimo galimybės, taikant administracinę superviziją, mokomosios supervizijos įtaka socialinio darbuotojo kompetencijų, asmeninio tobulėjimo plėtrai, organizacijos darbo aplinkos ir neformalaus bendravimo svarba, taikant palaikomąją superviziją. Taikant socialiniame darbe superviziją padidėtų socialinių darbuotojų veiklos motyvacija, taip būtų gerinama ne tik socialinių paslaugų teikimo, bet ir pačių socialinių darbuotojų gyvenimo kokybė.
Tyrimo metu nustatyta, jog dirbantieji socialinį darbą dažniausiai blogai vertino šiuos darbo sąlygų aspektus: atlyginimo dydį, darbo vietos pritaikymą negaliai, trečdalis apklaustųjų blogai įvertino ir darbo vietos saugumą dėl kylančių grėsmių iš klientų.
Apibendrinant, galima teigti, kad socialinių darbuotojų profesinę riziką lemia įvairūs veiksniai:
- Nepakankamas finansavimas ir mažas darbo užmokestis.
- Didelis darbo krūvis ir emocinė įtampa.
- Agresyvūs klientai ir grėsmė saugumui.
- Nepakankamos galimybės kelti kvalifikaciją.
- Darbo aplinkos trūkumai.
Siekiant sumažinti profesinę riziką ir pagerinti socialinių darbuotojų darbo sąlygas, būtina skirti daugiau dėmesio finansavimui, užtikrinti tinkamą darbo užmokestį, sudaryti galimybes kelti kvalifikaciją, gerinti darbo aplinką ir taikyti superviziją.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
tags: #socialiniu #darbuotoju #rizikos