Neįgaliųjų krepšinis yra viena iš sporto šakų, kuri ne tik suteikia galimybę aktyviai gyventi, bet ir stiprina pasitikėjimą savimi, integraciją bei bendruomeniškumą. Vis dėlto gyvenimas rodo, kad daug klausimų lieka neatsakyta: kaip vertinamos varžybos tarptautiniu mastu, kokios yra atrankos bei kvotų sistemos ir kokį vaidmenį užima finansavimas bei vietinės iniciatyvos.
Varžybų rangas ir tarptautinis kontekstas
Apie ką mes kalbame? Mes kalbame apie varžybų rangą, ar yra atranka, ar yra kvotų šalims sistema, kiek dalyvauja dalyvių, kiek dalyvauja šalių varžybose. Visų sportininkų, nepriklausomai nuo sporto šakos ar negalios turi būti įvertinti vienodai. Žinoma, atsižvelgiant į konkurenciją ir varžybų lygį.
Paralimpinės žaidynės ir kiti tarptautiniai čempionatai užima skirtingą vietą sporto renginių hierarchijoje, tačiau būtina aiški sistemų ir kriterijų kalba - nuo atrankų iki kvotų - kad būtų užtikrintas sąžiningas ir tarptautiniu mastu priimtinas varžybų lygis.
Finansavimo reikšmė ir paskirstymas Lietuvoje
Finansavimas yra itin svarbus, nes nuo jo priklauso labai daug. Kai jo trūksta, galimybės smarkiai ribojamos. Esame patenkinti šiuo metu gaunamu finansavimu, nes jis leidžia įgyvendinti daugybę svarbių veiklų: sudaryti sąlygas sportininkams startuoti pagrindinėse varžybose, užtikrinti sklandų pasirengimą bei planuoti ateitį - investuoti į jaunimą, kad ir jie turėtų galimybes dalyvauti varžybose.
Jau netrukus valstybės biudžeto lėšos pasieks ir dar 3 sporto organizacijas - Nacionalinė sporto agentūra paskirstė daugiau nei 1,8 milijono eurų Lietuvos kurčiųjų sporto komitetui bei Lietuvos aklųjų sporto ir neįgaliųjų sporto federacijoms. Iš kasmet šalies sporto šakų federacijoms ir organizacijoms skiriamų 20 milijono eurų sporto programoms įgyvendinti pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą Sporto programų finansavimo sąlygų aprašą asmenų su negalia sporto organizacijoms skirta 8,6 proc.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
| Organizacija | Gauta lėšų (Eur) |
|---|---|
| Lietuvos kurčiųjų sporto komitetas | 908 000 |
| Lietuvos aklųjų sporto federacija | 477 000 |
| Lietuvos neįgaliųjų sporto federacija | 425 000 |
Šių organizacijų biudžetus - po 30 tūkst. Eur. Iš viso Lietuvos kurčiųjų sporto komitetą pasieks 908 tūkst. Eur, Lietuvos aklųjų sporto federaciją - 477 tūkst. Eur, Lietuvos neįgaliųjų sporto federaciją - 425 tūkst. Eur.
Sporto plėtra, projektai ir vietinės iniciatyvos
Nevyriausybines organizacijas vis aktyviau remia tiek savivaldybės, tiek privatus verslas. Pasak Neįgaliųjų sporto centro „Atrama“ vadovo Olego Stočkaus, plėtojančio žmonių su negalia sporto areną sostinėje, jų tikslas - propaguoti neįgaliųjų stalo tenisą, krepšinį vežimėliuose, plaukimą.
„Šis projektas - pirmasis, kuris apims tiek daug skirtingų reguliarių veiklų ir kartu įtrauks naują, iki šiol nevykdytą fizinio aktyvumo veiklą - plaukimą. Šio projekto dėka tapsime net tris sporto šakas reguliariai kultivuojančia, nors ir sąlyginai maža organizacija.“
Pastebime, kad jaunimą vis dar sunku išjudinti. Siekiame juos atitraukti nuo ekranų, telefonų. Norime, kad jie aktyviau įsitrauktų į sportą, nes dabar mus yra atradę tik negalią turintys senbuviai, - neslepia pašnekovas pridūręs, kad ir pastaruosius pritraukti sportuoti ne visada lengva. Kartais net imamės gudrumo.
Negalią turintiems vaikams, anot O.Stočkaus, ypač tinkama sporto rūšis - plaukimas. „Šiemet jau galime pakviesti vaikus į baseino treniruotes. Tai pati lengviausia ir labiausiai prieinama sporto šaka tiek vaikams, tiek jaunuoliams ar suaugusiems, kadangi nereikalauja ypatingų fizinių jėgų ar įrangos. O vaikų į vėžimėlių krepšinį kol kas įtraukti negalime. Pastiprinus kūną baseine gali sekti daugiau jėgų reikalaujantis sportas.“
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Mielai visų laukiame ir kviečiame prisijungti. O.Stočkus pristato dar vieną patrauklią atrakciją - negalią turintiems sporto aistruoliams bus surengta fizinio aktyvumo stovykla. „Tai - kaip atpildas už didžiausią motyvaciją ir pasiekimus rodantiems treniruočių dalyviams. Stovyklos metu bus vedami fizinio rengimo mokymai krašto apsaugos tema tikslinei dalyvių grupei, treneriams, savanoriams bei organizatoriams.“
Atsižvelgiant į tai, kad visi stovyklos dalyviai bus su negalia, temos ir veiklos bus adaptuojamos jiems prieinamais būdais. Tikrai nemažai asmenų su negalia turės lygias teises ir galimybes būti fiziškai aktyvūs, įgaus reguliaraus sporto ir disciplinos įgūdžius bei įpročius.
Renginiai, olimpiados ir vietos bendruomenių vaidmuo
Jau tampa tradicija, kad sportas suvienija visas Vilkaviškio rajono neįgaliųjų organizacijas, kurios susirenka kartą per metus į Vilkaviškio rajono neįgaliųjų sporto klubo rengiamą olimpiadą. „Taip pat buvo organizuotos estafetės, tad varžybose tvyrojo tikra sportinė nuotaika ir kova“, - prisiminimais dalinosi T.Kairys, pridurdamas, kad ne mažiau svarbus tokių renginių tikslas - kartu puikiai praleistas laikas.
Projektai ir renginiai ne tik sudaro sąlygas varžytis, bet ir stiprina bendruomenės ryšius bei motyvuoja naujus dalyvius prisijungti prie sporto veiklų.
Lietuvos pasiekimai ir ateities perspektyvos
Lietuvos neįgaliųjų sporto federacijai 2026-ieji ypatingi metai, nes po 32 metų pertraukos mūsų šalies atstovas grįš į žiemos paralimpines žaidynes. Svarbiausias metų įvykis - snieglentininko Rapolo Micevičiaus startas Milano ir Kortinos žiemos paralimpinėse žaidynėse. Taip pat visada turime didelę lengvosios atletikos komandą, tai stengsimės, kad kuo daugiau žmonių išvažiuotų į Europos čempionatą. Turėtų vykti ir plaukimo Europos čempionatas, šaulė Raimeda Bučinskytė turės rimtą startą pasaulio čempionate. Turėsime ir kitų sporto šakų, vežimėlių krepšinio, tinklinio sėdint, čempionatus.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
Remdamasis sukaupta patirtimi, supratau, kad sportas gali pakeisti pasaulį, pakeisti žmogų, pakeisti daug ką. Atsiradęs šitos bendruomenės pusėje matau, kad pasitikėjimo savimi, ambicijų, noro siekti savo tikslų trūksta. Sportas yra geras įrankis išjudinti užsistovėjusį akmenį, - žiniasklaidoje užkurti sporto dvasią ėmėsi D.Sodaitis.
Iššūkiai, kurie lieka spręstini
- Vis dar egzistuoja stereotipai: „Kiek teko eiti pas Seimo narius, tuo klausimu, galima sakyti, jie buvo instruktuoti taip, tarsi kurtieji būtų kažkokie antrarūšiai.“
- Reikia aiškesnių kriterijų vertinant varžybų rangą ir tarptautinių atrankų struktūras.
- Jaunimo pritraukimas į sportą reikalauja naujų metodų, adaptuotų treniruočių ir pramoginių veiklų.
Olegas Stočkus įsitikinęs: vienintelis rimtas kliuvinys žmonėms su negalia sportuoti - nepasitikėjimas savo jėgomis. Paralimpinės žaidynės, didėjanti tolerancija ir vakarietiškas požiūris - kaip besisklaidantys debesys virš ilgus metus trukusios stagnacijos žmonių su negalia sporte.
Rekomendacijos tolimesnei plėtrai
- Užtikrinti nuoseklų ir skaidrų finansavimą, orientuotą į trijų lygmenų poreikius: pradinį įtraukimą, kompetencijų ugdymą ir elitinį sportą.
- Vystyti jaunimo programas, kuriomis būtų atitraukiamas jaunimas nuo ekranų ir įtraukiami į reguliarų sportą.
- Skatinti vietos iniciatyvas ir bendradarbiavimą tarp nevyriausybinių organizacijų, savivaldybių bei privataus sektoriaus.
- Aiškinti ir keisti visuomenės požiūrį, kad visi sportininkai būtų vertinami vienodai, atsižvelgiant į varžybų lygį ir konkurenciją.
Neįgaliųjų krepšinis pasaulio lygmeniu turi aiškų potencialą augti tiek sportinių pasiekimų, tiek socialinės integracijos prasme. Tinkamai nukreiptas finansavimas, vietos iniciatyvos, nuoseklios jaunimo programos bei visuomenės požiūrio keitimas sudaro palankias sąlygas, kad neįgaliųjų sportas taptų dar labiau matomas ir konkurencingas tarptautinėje erdvėje.
tags: #neigaliuju #sportas #krepsinis #pasaulio #lygmenyje