Valstybinio socialinio draudimo įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis socialinio draudimo santykius Lietuvos Respublikoje. Jis nustato socialinio draudimo rūšis, įmokų mokėjimo tvarką bei išmokų skyrimo sąlygas. Socialinis draudimas - tai valstybės nustatytų socialinių ekonominių priemonių sistema, teikianti apdraustiesiems ir tam tikrais atvejais jų šeimų nariams gyvenimui reikalingas lėšas ir paslaugas, jei jie negali pasirūpinti savimi dėl įstatymo numatytų priežasčių.
Socialinis draudimas privalomas kiekvienam Lietuvos Respublikos gyventojui, kuris dirba pagal darbo sutartį ar individualiai. Tačiau yra tam tikrų išimčių - besimokantis jaunimas, laisvieji menininkai, bedarbiai, namų šeimininkės. Yra ir asmenų, kurie vengia socialinio draudimo, dirbdami nelegaliai arba nesidraudžiančiais savarankiškai. Įmonės bei darbuotojai socialinio draudimo įmokas dažnai vertina kaip papildomą finansinę naštą, kurios dydis didina darbo jėgos kainą ir mažina darbuotojų pajamas.
Įstatymo istorija ir svarbiausi aspektai
Valstybinio socialinio draudimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 1 d., jį priėmė Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas.
Lietuvos socialinio draudimo sistema savo istoriją skaičiuoja nuo 1926 m. kovo 23 d., kai Respublikos prezidentas A. Stulginskis paskelbė Vyriausiosios socialinio draudimo valdybos įstatymą. Okupacijos metu buvo pritaikytas sovietinis modelis, o iki 1990 m. socialinio draudimo funkcijas vykdė profesinės sąjungos.
1991-1995 m. valstybiniu socialiniu draudimu buvo draudžiami asmenys, kurie dirbo pagal darbo sutartis ir savarankiškai. Nuolat plečiant draudžiamųjų ratą, buvo įtraukti valstybės karinių struktūrų darbuotojai, motinos, auginančios vaikus, būtinės tarnybos kariai, bei tam tikros valstybės pripažintos grupės, draudžiamos valstybinio socialinio draudimo bazinei pensijai gauti.
Taip pat skaitykite: VPB Oficialus Biuletenis
Socialinio draudimo sistema remiasi universalių principų - solidarumo, universalumo ir kt. Ji veikia einamojo finansavimo (pay-as-you-go) principu, o 2004 m. įvestas kaupiamasis pensijų draudimas. Sistema yra pakankamai savarankiška, atskirta nuo valstybės biudžeto, o finansavimas skiriamas tik Valstybinio socialinio draudimo įstatyme numatytoms išmokoms.
Socialinio draudimo rūšys Lietuvoje
Lietuvoje įteisintos šios socialinio draudimo rūšys: pensijų, ligos ir motinystės, sveikatos, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų draudimas.
- Pensijų draudimas užtikrina pajamas senatvės, invalidumo, našlių, našlaičių atvejais, taip pat išankstinės senatvės pensijos, pensijos netekus maitintojo ir už ištarnautą laiką.
- Trumpalaikės išmokos - ligos, motinystės, motinystės (tėvystės), nelaimingų atsitikimų darbe išmokos, laidojimo pašalpos, reabilitacijos pašalpos. Jos mokamos ribotą laiką, paprastai mažiau kaip vienerius metus.
Trumpalaikės pašalpos finansuojamos einamojo finansavimo sistema, t. y. iš tais pačiais metais surinktų įmokų.
Ligos pašalpos sistema
Ligos pašalpa mokama asmeniui, tapusiam laikinai nedarbingu dėl ligos arba slaugant ligonį, siekiant kompensuoti prarastas darbo pajamas. Teisė gauti ligos pašalpą atsiranda nuo pirmosios darbo dienos be laukimo periodo.
Nuo 1995 m. už pirmąsias dvi kalendorines nedarbingumo dienas apmoka darbdavys (išskyrus slaugos atvejus), o už likusias - Valstybinio socialinio draudimo fondas. Nuo 2001 m. sausio 1 d. pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą ligos pašalpa sudaro nuo 80 iki 100 proc. kompensuojamo darbo užmokesčio už pirmas dvi dienas ir 85 proc. nuo trečios dienos.
Motinystės ir vaiko priežiūros pašalpos
Nuo 1995 m. motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos vienam iš apdraustųjų tėvų, siekiant skatinti lygių galimybių principą. Vaiko priežiūros pašalpos mokėjimas trumpojo laikotarpio - iki 1 metų, tačiau padidintas pašalpos dydis ir galima gauti iki 70 proc. vidutinio apdraustojo darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: VSD įmokos kodas 313
Nuo 2003 m. vasario mėnesio numatyta, kad moterims, atleistoms iš darbo nėštumo metu dėl įmonių likvidavimo ar bankroto, mokama motinystės pašalpa iki įsidarbinimo.
Laidojimo pašalpos
Nuo 1991 iki 2000 metų pabaigos laidojimo pašalpos dydis buvo 3 minimalaus gyvenimo lygio (MGL). Mirus valstybinio socialinio draudimo pensiją gaunančiam asmeniui, mokama dviejų mėnesių pensijų dydžio vienkartinė išmoka artimiesiems. Nuo 2001 m. sausio 1 d. laidojimo pašalpas perėmė savivaldybės.
Socialinio draudimo įmokų mokėjimas ir administravimas
Pagal 12 straipsnio nuostatas, draudėjas apskaičiuoja, išskaičiuoja ir moka socialinio draudimo įmokas nuo tos dienos, kurią apdraustasis pradeda dirbti, neatsižvelgiant į draudėjo įregistravimo datą Mokesčių mokėtojų registre.
Valstybės institucijos sumoka socialinio draudimo įmokas už valstybės tarnautojus, paskirtus Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, tarptautinių organizacijų tarnyboms, taip pat už asmenis, deleguotus specialioms misijoms ir profesinės karo tarnybos karių draudimą.
Įmokų mokėjimo tvarka skirtingoms draudimo grupėms:
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įmokų pavyzdžiai
- Individualios įmonės moka įmokas už savininkus, mažosios bendrijos - už narius, ūkininkai - už dalyvius nuo jų įregistravimo dienos Juridinių asmenų registre.
- Verslo liudijimo turėtojai moka įmokas už verslo liudijimo galiojimo laikotarpį. Jei verslo liudijimo laikotarpis trumpesnis nei 3 mėnesiai, įmokos sumokamos iš anksto už visą laikotarpį.
- Ūkininkai, kurių pajamos nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, socialinio draudimo įmokas moka nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios algos.
Įmokų mokėjimo terminai ir tvarka nustatomi Fondų biudžetų sudarymo taisyklėse ir pagal įstatyme numatytas galimybes mokėti įmokas avansu.
Socialinio draudimo įmokų permokos ir jų administravimas
Permokos, susidariusios dėl socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų, pirmiausia panaudojamos skoloms padengti, Fondo administravimo žalos atlyginimui bei privalomojo sveikatos draudimo skolai. Likusi permokos dalis gali būti įskaityta mokesčių nepriemokoms arba, draudėjo prašymu, grąžinama.
Socialinio draudimo fondo valdymas ir finansavimas
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas yra savarankiškas ir atskirtas nuo valstybės biudžeto, užtikrinant, kad lėšos būtų naudojamos tik socialinio draudimo įstatyme numatytoms išmokoms. Metinį fondo biudžeto projektą tvirtina Seimas.
Fondo pajamos sudaromos daugiausiai iš socialinio draudimo įmokų, kurias moka draudėjai ir apdraustieji (apie 98 proc.), likusi dalis - delspinigių, baudų, savanoriškų įmokų.
Įmokų tarifai nustatyti proporcingai darbuotojo atlyginimui. Iki 2000 metų tarifas buvo 31 proc., vėliau padidintas iki 34 proc., kuriuos moka darbdavys ir darbuotojas pagal nustatytą dalinimą.
Tarptautinis socialinio draudimo reglamentavimas
Darbo užsienyje socialinį draudimą reglamentuoja šalių susitarimai, kurių tikslas - užtikrinti nuolatinę socialinę apsaugą judantiems asmenims ir išvengti dvigubo draudimo ar išmokų.
Socialinio draudimo sistemos reikšmė ir principai
Socialinis draudimas yra didžiausia socialinės apsaugos sistemos dalis Lietuvoje. Ji apima beveik visus gyventojus ir užtikrina apsaugą nuo įvairių gyvenimo rizikų: ligos, senatvės, nedarbo, motinystės, nelaimingų atsitikimų. Ši sistema veikia pagal solidarių įsipareigojimų principą, užtikrinant socialinę ramybę ir pajamų garantijas didelės dalies gyventojų.
Principai, kuriais grindžiama socialinio draudimo sistema, ne tik atlaikė ekonominius iššūkius, bet ir leido konstruktyviai valdyti lėšas bei išmokas naujomis socialinės politikos priemonėmis.
Išmokų rūšys ir jų mokėjimo sąlygos
| Išmokos rūšis | Aprašymas | Mokėjimo trukmė |
|---|---|---|
| Senatvės pensija | Mokama sulaukus pensinio amžiaus. | Ilgalaikė |
| Invalidumo pensija | Paskirta neįgalumo atveju. | Ilgalaikė |
| Laikino nedarbingumo pašalpa | Kompensuoja prarastas pajamas ligos metu. | Trumpalaikė (iki 1 metų) |
| Motinystės (tėvystės) pašalpa | Mokama vaikų priežiūros laikotarpiu. | Trumpalaikė (iki 1 metų) |
| Laidojimo pašalpa | Mokama mirties atveju už laidotuves. | Vienkartinė |
Socialinio draudimo sistema Lietuvos Respublikoje yra neatsiejama nuo valstybės socialinės politikos, užtikrinanti gyvenimo kokybę ir socialinę apsaugą gyventojams įvairiose situacijose.
tags: #valstybinio #socialinio #draudimo #je #y #miskis