Neįgaliųjų socialinės paslaugos: pagrindiniai teisės aktai, sąvokos ir praktinis taikymas

Socialinės globos įstaigų veikla Lietuvoje yra reglamentuojama įvairiais įstatymais, įsakymais ir kitais norminiais aktais. Šie dokumentai nustato socialinių paslaugų teikimo tvarką, finansavimą, kokybės reikalavimus ir kitus svarbius aspektus.

Viliaus Gaigalaičio globos namai, kaip ir kitos socialinės globos įstaigos, savo veikloje vadovaujasi aukščiau minėtais įstatymais ir kitais teisės aktais.

Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys socialinių paslaugų teikimą

Žemiau pateikiamas pagrindinių teisės aktų, reglamentuojančių socialinės globos įstaigų veiklą, sąrašas:

  • Socialinių paslaugų įstatymas: 2006 m. sausio 19 d. Nr. VIII-1137. Šis įstatymas yra vienas pagrindinių, reglamentuojančių socialinių paslaugų teikimą Lietuvoje.
  • Socialinių paslaugų katalogas: Patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92. Katalogas apibrėžia socialinių paslaugų rūšis ir jų teikimo tvarką.
  • Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas: Patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92. Aprašas nustato tvarką, pagal kurią nustatomas asmens ar šeimos poreikis socialinėms paslaugoms.
  • Higienos norma HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“: Patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-155. Ši norma nustato sveikatos saugos reikalavimus suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigoms.
  • Socialinės globos normos: Patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46. Normos apibrėžia socialinės globos teikimo standartus.
  • Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas: 2024 m. birželio 11 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr.
  • Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika: 2024 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas Nr.
  • Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas: 1991 m. lapkričio 28 d. Nr. I-2035.
  • Lietuvos Respublikos įstatymas dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos fakultatyvaus protokolo ratifikavimo: 2010 m. gegužės 27 d. Nr.
  • Tikslinių kompensacijų įstatymas: 2016 m. birželio 29 d. Nr.
  • Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas: 2011 m. gegužės 26 d. Nr.
  • Biudžetinių įstaigų įstatymas Nr. I-1113.
  • Viešųjų pirkimų įstatymas Nr. I-1491.

Taip pat svarbūs kiti teisės aktai, tokie kaip: Suaugusiųjų asmenų maitinimo organizavimo socialinės gobos įstaigose tvarkos aprašas. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymas 1995 m. gruodžio 5 d. Nr. Lietuvos Viešųjų pirkimų įstatymas, 1996 m. rugpjūčio 13 d. Nr. Lietuvos higienos norma HN 125:2011 „Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. LIETUVOS RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMAS, 1996 m. spalio 3 d. Nr. LIETUVOS RESPUBLIKOS SLAUGOS PRAKTIKOS IR AKUŠERIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMAS, 2001 m. birželio 28 d. Nr. LIETUVOS RESPUBLIKOS DOKUMENTŲ IR ARCHYVŲ ĮSTATYMAS, 1995 m. gruodžio 5 d. Nr. LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMAS, 1996 m. birželio 11 d. Nr. 2 straipsnis.

Asmens su negalia teisių apsaugos principai ir sritys

3 straipsnis. 2) lygiateisiškumo - asmuo su negalia, nepaisant jo lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų ypatybių (toliau kartu - ypatybės), turi tokias pačias teises kaip ir kiti visuomenės nariai, jam sudaromos tokios pačios ugdymosi, darbo, laisvalaikio, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime sąlygos ir (ar) galimybės kaip ir kitiems visuomenės nariams.

Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai

10) asmens su negalia šeimos ar artimųjų įtraukimo - asmuo su negalia suvokiamas kaip neatskiriama šeimos ar kitų jam svarbių asmenų grupės dalis.

5 straipsnis. 1. Asmuo su negalia turi teisę į prieinamą aplinką visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

6 straipsnis. 1. Kurčiasis ir asmuo su klausos negalia turi prigimtinę teisę į kalbą ir teisę bendrauti, teikti ir gauti informaciją ir (ar) paslaugas lietuvių gestų kalba.

7 straipsnis. 1. Asmuo su negalia turi teisę į asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, papildomąją ir alternatyviąją sveikatos priežiūrą ir kitą sveikatinimo veiklą (toliau - sveikatos priežiūra) lygiai su kitais asmenimis.

2. Asmuo su negalia, kuriam yra nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, turi teisę, kad jį sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu lydėtų, o kai jam teikiamos stacionarinės sveikatos priežiūros paslaugos, kartu būtų arba lankytų jo artimasis giminaitis ar kitas pasirinktas asmuo, jeigu tai netrukdo paciento gydymo procesui, sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatyta tvarka.

Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje

8 straipsnis. 1. Asmuo su negalia turi teisę į švietimą, įskaitant ir mokymąsi visą gyvenimą, lygiai su kitais asmenimis.

3. Asmeniui su negalia užtikrinamas sveikatos priežiūros paslaugų teikimas ugdymo ir švietimo įstaigose, jeigu jos yra būtinos dėl negalios. Šios paslaugos ugdymo ir švietimo įstaigose teikiamos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru.

9 straipsnis. 2. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, užtikrindamos šio straipsnio 1 dalyje nurodytą teisę, pagal kompetenciją sudaro sąlygas ir užtikrina lygias galimybes asmeniui su negalia dalyvauti laisvalaikio, sporto ir kultūrinėje veikloje.

10 straipsnis. 1. Asmuo su negalia turi teisę į užimtumą ir teisę į profesinę reabilitaciją lygiai su kitais asmenimis.

2. 4) valstybės ir savivaldybės įstaigose, įmonėse, akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešosiose įstaigose, kurių steigėja ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kuriose valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausanti kapitalo dalis suteikia 1/2 ar daugiau balsų, darbuotojų su negalia skaičius nuo 2024 m. sausio 1 d. turi sudaryti ne mažiau kaip 5 procentus bendro darbuotojų skaičiaus, jeigu šiose organizacijose yra 25 ir daugiau darbuotojų. Šios nuostatos laikymosi kontrolę atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje

Neįgalumo, dalyvumo ir individualios pagalbos vertinimas

NEĮGALUMO LYGIO, DALYVUMO LYGIO, INDIVIDUALIOS PAGALBOS TEIKIMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS POREIKIO, LENGVOJO AUTOMOBILIO AR JO TECHNINIO PRITAIKYMO IŠLAIDŲ KOMPENSACIJOS POREIKIO NUSTATYMAS. ASMENS SU NEGALIA AUTOMOBILIO STATYMO KORTELĖ IR JOS GALIOJIMO TERMINAI.

18 straipsnis. 5. Neįgalumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru bei švietimo, mokslo ir sporto ministru.

19 straipsnis. 7. Dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru.

Techninės pagalbos priemonės ir aprūpinimas

26 straipsnis. 3. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims techninės pagalbos priemonių poreikį nustato Agentūra; šio straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems asmenims - sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas, gydantis nurodytą asmenį.

4. 3) perduoda techninės pagalbos priemones savivaldybių administracijoms, kurios šias priemones perduoda nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims.

5. Techninės pagalbos priemonių poreikio nustatymo, aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir finansavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Asmeninė pagalba ir pagalbos koordinavimas

Asmeninė pagalba - asmeninio asistento individualiai teikiama pagalba asmeniui su negalia atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.

27 straipsnis. 1. Asmens su negalia, pageidaujančio gauti asmeninę pagalbą, asmeninės pagalbos poreikį jo ar jo atstovo pagal įstatymą prašymu nustato socialiniai darbuotojai. Asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras. Rengiant asmeninės pagalbos poreikio nustatymo ir asmeninės pagalbos teikimo tvarkos aprašą įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos.

2. Asmeninis asistentas, pradėdamas teikti asmeninio asistento paslaugas, turi būti išklausęs 40 akademinių valandų įžanginius mokymus, jeigu neturi Socialinių paslaugų įstatyme nustatyto išsilavinimo, leidžiančio dirbti socialiniu darbuotoju, arba nėra įgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros darbuotojo ar individualios priežiūros darbuotojo kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo ar lankomosios priežiūros darbuotojo, ar individualios priežiūros darbuotojo profesinio mokymo programą.

5. Asmens su negalia mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio ir negali būti didesnis negu asmens su negalia gaunamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos dydis. Jeigu asmeniui su negalia nėra skiriama ir mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, mokėjimo už asmeninę pagalbą dydis nustatomas vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka ir negali viršyti 20 procentų asmeninės pagalbos teikimo išlaidų dydžio. Asmeninė pagalba teikiama nemokamai asmeniui su negalia, kurio pajamos yra mažesnės negu 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai.

32 straipsnis. 1. Pagalbos koordinavimas skiriamas asmenims, kurie kreipiasi į Agentūrą dėl negalios vertinimo ir duoda sutikimą, kad jiems būtų teikiamas pagalbos koordinavimas. Jeigu asmuo nesutinka, kad jam būtų teikiamas pagalbos koordinavimas, Agentūra organizuoja tik negalios vertinimą. Pagalbos koordinavimo asmeniui su negalia skyrimo, organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras ar jo įgaliotos įstaigos vadovas.

3) pagalbos plano sudarymą. 4) pagalbos plano įgyvendinimo stebėseną. Atsižvelgiant į pagalbos plane numatytus individualiuosius pagalbos poreikius, pagalbos planą įgyvendina asmens su negalia individualiųjų pagalbos poreikių tenkinimą užtikrinantys teikėjai. 5) pagalbos plano peržiūrą.

Būsto pritaikymas ir prieinamumo užtikrinimas

Būsto pritaikymas asmeniui su negalia - būsto ir (ar) jo aplinkos pertvarkymas, kai patalpos arba jų dalys keičiamos sumontuojant (panaudojant) specialią įrangą ir (ar) atliekant remontą pagal individualiuosius asmens su negalia poreikius.

25 straipsnis. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime sprendimas pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams nepriimamas, sprendimą, ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius, gavęs buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto ir jo aplinkos pritaikymo, vadovaudamasis socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus asmens su negalia poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmęs savivaldybės meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas asmens su negalia poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės.

Jeigu asmuo su negalia gyvena daugiabučiame name, kuriame įrengtas liftas, turi būti užtikrinta galimybė juo naudotis visuose daugiabučio namo aukštuose, nereikalaujant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.

Profesinė reabilitacija ir išmokos

23 straipsnis. 4. Jeigu asmuo, dalyvaujantis profesinės reabilitacijos programoje, nedraudžiamas valstybiniu socialiniu draudimu arba draudžiamas tik valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, jam Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų mokama 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio profesinės reabilitacijos išmoka.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta profesinės reabilitacijos išmoka asmeniui skiriama nuo pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos ir mokama kiekvieną mėnesį, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Į šį laikotarpį neįskaičiuojamas laikotarpis, kai dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino profesinės reabilitacijos programa, kurioje dalyvavo asmuo, yra sustabdyta.

Vietinis reguliavimas ir metodiniai dokumentai

Kiti svarbūs dokumentai BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ, IŠSKYRUS MOKYTOJUS, PAREIGYBIŲ APRAŠYMO METODIKA, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. A1-177. VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ORGANIZAVIMO IR MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS, patvirtintas Varėnos rajono savivaldybės tarybos 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. ASMENS (ŠEIMOS) SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIO NUSTATYMO, SKYRIMO IR ORGANIZAVIMO VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖJE TVARKOS APRAŠAS, PATVIRTINTAS, VARĖNOS RAJONO SAVIVALDYBĖS MERO 2026 M. SAUSIO 8 D. POTVARKIU NR. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ ETIKOS KODEKSAS, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. DĖL KAI KURIŲ SOCIALINEI PARAMAI GAUTI REIKALINGŲ FORMŲ PATVIRTINIMO, patvirtintas Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠAS, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92. SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ATESTACIJOS TVARKOS APRAŠAS, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92. SOCIALINĘ GLOBĄ TEIKIANČIŲ DARBUOTOJŲ DARBO LAIKO SĄNAUDŲ NORMATYVAI, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. A1-317. Vaistinių preparatų laikymo ir įtraukimo į apskaitą asmens sveikatos priežiūros įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 28:2019 BENDROSIOS PRAKTIKOS SLAUGYTOJAS, PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. V-591. LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO ĮSAKYMAS DĖL SLAUGYTOJO PADĖJĖJO KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO, 2000 m. balandžio 26 d. Nr. DOKUMENTŲ TVARKYMO IR APSKAITOS TAISYKLĖS, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. liepos 4 d. įsakymu Nr. DOKUMENTŲ SAUGOJIMO TAISYKLĖS, patvirtintos Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. BENDRŪJŲ DOKUMENTŲ SAUGOJIMO TERMINŲ RODYKLĖ, patvirtinta Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. BENDRŪJŲ REIKALAVIMŲ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ INTERNETO SVETAINĖMS IR MOBILIOSIOMS PROGRAMOMS APRAŠAS, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr.

Institucinis valdymas ir koordinavimas

ASMENS SU NEGALIA TEISIŲ APSAUGOS POLITIKOS VALDYMAS.

14 straipsnis. 1. Taryba yra kolegiali institucija, veikianti prie Vyriausybės ir sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų paskirtų atstovų, akademinės bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų, atstovaujančių asmenims su negalia, deleguotų atstovų. Tarybos veiklos tikslas - gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendravimą ir bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir teisės aktų įgyvendinimą asmens su negalia teisių apsaugos srityje.

13 straipsnis. 4) dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą, kuriame nustatomi strateginiai asmens su negalia teisių apsaugos politikos tikslai ir (ar) uždaviniai.

15 straipsnis. 3. Agentūros priimti sprendimai yra privalomi ir gali būti skundžiami privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka ir (ar) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Savivaldybės administracija atlieka asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkciją, kurios tikslas - koordinuoti asmenų su negalia socialinės integracijos politikos ir asmenų su negalia teisių, nustatytų tarptautiniuose dokumentuose, kuriuos Lietuvos Respublika yra ratifikavusi ar kitaip prie jų prisijungusi, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose, įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje ir stiprinti valstybės ir savivaldybės institucijų bei įstaigų, dirbančių asmenų su negalia socialinės integracijos politikos srityje, bendradarbiavimą. Asmenų su negalia reikalų koordinavimo funkcijos atlikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto lėšų ir iš valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams.

Aprūpintojo institutas ir pagalba šeimai

Aprūpintojas - fizinis asmuo, paskirtas namuose slaugomam ar prižiūrimam pilnamečiam asmeniui su negalia, kuriam iki pilnametystės buvo nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis dėl psichikos ir (ar) elgesio sutrikimų ir kuris dėl negalios negali savimi pasirūpinti ir (ar) įgalioti kitą asmenį jam atstovauti, laikinai aprūpinti.

31 straipsnis. 3. Aprūpintojas skiriamas Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimu per 20 darbo dienų nuo fizinio asmens rašytinio prašymo paskirti jį aprūpintoju ir dokumentų ar jų kopijų, patvirtinančių vieną iš šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų, gavimo Agentūroje dienos.

4. Slaugomam ar prižiūrimam asmeniui tuo pačiu metu gali būti paskirtas tik vienas aprūpintojas.

8. Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimą dėl aprūpintojo skyrimo pripažinus netekusiu galios šio straipsnio 5 dalyje ir 7 dalies 2 punkte nurodytais pagrindais, slaugomam ar prižiūrimam asmeniui šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatyta tvarka gali būti paskirtas kitas aprūpintojas. Aprūpintojas skiriamas laikotarpiui, likusiam iki datos, kai sukanka 36 mėnesiai nuo slaugomo ar prižiūrimo asmens pilnametystės.

9. Aprūpintojo skyrimo ir jo veiklos priežiūros tvarką nustato Agentūros direktorius.

Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus teisinis pagrindas

Šios įstaigos veiklą reglamentuoja ir vidaus dokumentai: Viliaus Gaigalaičio globos namų darbo reglamentas. Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus tvarkos taisyklės. Viliaus Gaigalaičio globos namų darbuotojų darbo apmokėjimo sistemos aprašas. Viliaus Gaigalaičio globos namų vidaus kontrolės politika. Viliaus Gaigalaičio globos namų etikos kodeksas. Viliaus Gaigalaičio globos namų antikorupcinio elgesio kodeksas. Viliaus Gaigalaičio globos namų kokybės politika. Įstaigos darbuotojų veiklos vertinimo ir socialinio darbuotojo profesinių kompetencijų įsivertinimo tvarkos aprašas. Viliaus Gaigalaičio globos namų paslaugų gavėjų teisių chartija. Viliaus Gaigalaičio globos namų konkursų organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas.

Pagrindinės sąvokos socialinių paslaugų srityje

Norint suprasti socialinės globos įstaigų veiklą, svarbu žinoti pagrindines sąvokas:

  • Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą.
  • Socialinė priežiūra - asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą, asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ir gebėjimų pasirūpinti savimi (šeima) ugdymą.
  • Socialinių paslaugų įstaiga - socialines paslaugas teikiantis Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje arba kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsisteigęs juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, atitinkantys šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.
  • Grupinio gyvenimo namai - socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių asmenų su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenų.
  • Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras - socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi.
  • Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą. Supervizija gali būti vykdoma individualiai arba grupėse.

Šios sąvokos padeda geriau suprasti socialinių paslaugų teikimo procesus ir dalyvius.

Viešosios paslaugos ir transporto prieinamumas

4 straipsnis. 4) skatina viešuosius ir privačius juridinius asmenis, teikiančius paslaugas visuomenei (įskaitant internetu teikiamas paslaugas), sudaryti sąlygas asmeniui su negalia gauti informaciją apie jų teikiamas paslaugas jo pasirinktu (-ais) prieinamu (-ais) bendravimo būdu (-ais) ar lietuvių gestų kalba.

30 straipsnis. 3. 2) naudotis viešojo transporto objektais ir Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme numatytomis lengvatomis.

Duomenų apsauga

33 straipsnis. Šiame įstatyme nurodyti asmens duomenys tvarkomi laikantis 2016 m. balandžio 27 d. 1. 1998 m. birželio 4 d. 2. 2001 m. liepos 20 d. 3. 2011 m. gruodžio 13 d. 4. 2014 m. balandžio 16 d. 5. 2021 m. spalio 20 d.

Santraukos lentelė: pagrindinės sritys ir atsakingi aktai

Sritis Pagrindinis aktas Trumpa pastaba
Socialinės paslaugos Socialinių paslaugų įstatymas; Socialinių paslaugų katalogas Rūšys, teikimo tvarka, poreikio nustatymas
Higiena ir sauga HN 125:2011 Stacionarių įstaigų sveikatos saugos reikalavimai
Asmeninė pagalba 27 straipsnis Poreikio nustatymas, mokymai, apmokėjimas
Techninės priemonės 26 straipsnis Agentūros ir savivaldybių vaidmenys
Būsto pritaikymas 25 straipsnis Sprendimų tvarka, lifto prieinamumas
Profesinė reabilitacija 23 straipsnis Išmokos dydis ir trukmė
Institucinis valdymas 14-15 straipsniai Taryba, Agentūra, savivaldybių funkcijos

tags: #neigaliuju #socialines #pasalugos #treises #aktai