Lietuva, būdama dinamiškos ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, svarbiausiais efektyvumo ir išsivystymo rodikliais nenusileidžia kaimyninėms valstybėms. Tačiau joje iki šiol išlieka ir net auga viena didžiausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Apie tai Lietuvai jau ne kartą atvirai yra priminusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės Lietuva siekia.
Pajamų nelygybė Lietuvoje išlieka viena didžiausių ES.
Neoliberali Politika ir Demografinė Aklavietė
Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma neoliberali ekonominė ir socialinė politika stumia Lietuvą į demografinę ir geopolitinę aklavietę. Milžiniška gyventojų emigracija, mažėjantis gimstamumas bei sparčiai senstanti visuomenė lemia tautos istorijoje precedento neturintį jos nykimą, kuris jau kelia tiesioginę grėsmę ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui. Jeigu ši politika bus tęsiama, jau netolimoje ateityje gali virsti tikrove sovietinių okupantų puoselėta ,,Lietuvos be lietuvių“ vizija.
Savo ekonominio išsivystymo lygiu Lietuva nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau. Tai rodo, kad tokias problemas sukelia ne tik objektyvios ekonominės priežastys, bet pirmiausia neteisinga ir iškreipta valstybės politika. Tris dešimtmečius vykstantį Lietuvos tautos ir valstybės irimą įmanoma sustabdyti tik valingais politiniais sprendimais.
Tačiau seniai pribrendę ir gyvybiškai būtini Lietuvą nuo išnykimo galintys išgelbėti ekonominės ir socialinės politikos pokyčiai nevyksta. Juos delsiama įgyvendinti ir siūloma atidėti neapibrėžtai ateičiai demagogiškai teisinantis tuo, kad tariamai visuomenė jiems nepribrendusi. Tačiau atsidūrusi prie politinės ir istorinės nebūties prarajos Lietuva laukti nebegali.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
"Verslas veža": Socialinių įmonių privalumai ir trūkumai
Būtinos Reformos ir Valdymo Demokratizavimas
Pirma ir būtina ekonominės ir socialinės politikos keitimo sąlyga yra valdymo demokratizavimo reforma, kurio pirmieji žingsniai turi būti realios piliečių savivaldos stiprinant tiesioginį jų atstovavimą atkūrimas. Būtina vykdyti Konstitucinio Teismo 2002 m. išaiškinimą, pagal kurį savivaldos subjektu savivaldos įstatyme turi būti pripažįstama ir vietos bendruomenė, tai yra jos gyventojai, o ne vien administracija.
Vietos savivalda - svarbus demokratijos elementas.
Būtina parengti atviros, bet tautos išlikimo ir klestėjimo sąlygas galinčios laiduoti ir ne atskirų individų ar privilegijuotų grupių interesams, o bendrajam visuomenės gėriui tarnaujančios nacionalinės ekonomikos plėtros koncepciją. Tokią, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės atsakomybės ir įsipareigojimų savo piliečiams ekonominėje ir socialinėje srityje mastą ir ribas.
Vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams pagal sąžiningumo, teisingumo ir bendrojo gėrio principus, būtina tobulinti mokesčių sistemą.
Vilniaus Forumo Iniciatyva
Pernai metų pradžioje susikūrusi žinomus visuomenės veikėjus vienijanti visuomeninė organizacija „Vilniaus forumas“ parengė ir paskelbė viešą kreipimąsi į Lietuvos valdžią kuriame siūlomos naujos socialinės ekonominės politikos kryptys bei pagrindinės priemonės, leisiančios mažinti emigraciją bei augančią socialinę nelygybę.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Tarp pasirašiusiųjų - Bronius Leonavičius, Bronislovas Genzelis, Romas Pakalnis, Sigitas Tamkevičius, Albertas Sinevičius, Arvydas Janulaitis, Vidmantas Valiušaitis, Jonas Vaitkus, poetas Rimvydas Stankevičius, Kęstutis Dubnikas, Vytautas Rubavičius, Linas V. Medelis, Laisvūnas Šopauskas, Vytautas Daujotis, Rasa Čepaitienė, Dalia Michelevičiūtė, Algimantas Jankauskas, Gediminas Storpirštis, Vytautas Sinica, Alvydas Pauliukevičius, Aloyzas Sakalas, Daiva Tamošaitytė, Jūratė Laučiūtė, Marius Markuckas, Liudvikas Jakimavičius, Juozas Al.
Pasak kreipimosi autorių Lietuva savo ekonominio išsivystymo lygiu nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau.
Alytaus Verslo Situacija Karantino Metu
Karantino metu Alytaus mieste ir rajone bedarbių gretos ėmė plėstis dar sparčiau. Iki šiol prastovų režimu gyvena keli šimtai Alytaus įmonių darbuotojų, nelengvą laikotarpį išgyvena ir Alytaus krašto verslai.
Visiškai veiklą sustabdę buvo daugelis viešojo maitinimo įstaigų, grožio salonai, taip pat nemažai smulkių verslininkų, turinčių verslo liudijimus. Visiškai veiklą sustabdyti ir prastovas 318-ai darbuotojų paskelbti buvo priversta britų kapitalo įmonė „Sofa Brands“. Ta pati situacija susiklostė ir Alytaus akcinėje bendrovėje „Snaigė“, kuri prastovas paskelbė 260-čiai darbuotojų.
Siekiant išvengti darbuotojų atleidimų bangos, Alytaus krašte veikiančių įmonių vadovai modeliuoja įvairius darbuotojų išlaikymo scenarijus - ne tik skelbia prastovas, bet ir trumpina darbo savaitę, pereina prie vienos darbo pamainos, ieško naujų verslo sričių.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Bendrovė „Kauno grūdai“ atsisakė investuoti į tolesnę plėtrą. Užimtumo tarnybos Alytaus skyriaus duomenimis, per balandžio mėnesį įregistruota 687 darbo netekę asmenys.
Alytaus miesto savivaldybėje į Užimtumo tarnybą nuo karantino pradžios iki gegužės 10 d. įskaitytinai kreipėsi 279 darbdaviai su prašymais, kad būtų subsidijuojamos 2172 darbuotojams paskelbtos prastovos. Alytaus rajono savivaldybėje 72 darbdaviai kreipėsi į Užimtumo tarnybą dėl subsidijų už karantino metu 406 darbuotojams paskelbtas prastovas.
Iki gegužės 11 d. į Užimtumo tarnybos Alytaus skyrių dėl išmokos kreipėsi 1731 savarankiškai dirbantis asmuo, kurio savarankiška veikla dėl paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino yra apribota.
Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Leonavičius teigė, kad iš visų Alytaus apskrities savivaldybių, būdamas pramonės miestu Alytus nuo pandemijos tikriausiai nukentėjo mažiausiai.
Alytaus ekonomika išlieka svarbi Lietuvos pramonės dalis.
Alytaus miesto nedarbo lygis 2015-2020 m.
| Metai | Nedarbo lygis |
|---|---|
| 2015 | [Duomenys nerasti] |
| 2016 | [Duomenys nerasti] |
| 2017 | [Duomenys nerasti] |
| 2018 | [Duomenys nerasti] |
| 2019 | [Duomenys nerasti] |
| 2020 (gegužės 1 d.) | [Duomenys nerasti] |
tags: #socialine #atsakomybe #juozas #leonavicius