Demokratija reiškia, jog visi šalies piliečiai turi teisę dalyvauti politiniame gyvenime. Negalia neturėtų būti rimta kliūtimi, galima tikėtis, kad, suteikdami galimybę rinkimuose dalyvauti visiems, padarysime vis daugiau ir daugiau.
Nėra kur pastatyti automobilį, norint patekti į rinkimų apylinkę reikia lipti laiptais, balsavimo kabina mažytė - netelpa vežimėlis, o biuleteniui pažymėti skirtas stalviršis yra aukštai, nepavyksta jo pasiekti. Su panašiomis problemomis per rinkimus susidurdavo daugelis sunkią judėjimo negalią turinčių žmonių, nekalbant, pavyzdžiui, apie neregius ar silpnaregius žmones, kurie iki šiol negalėjo pasinaudoti rinkimų teise be kito asmens pagalbos, ar įvairias kitas neįgaliųjų grupes.
Teisiniai įsipareigojimai ir realybė
Tačiau situacija Lietuvoje po truputį keičiasi. Visų pirma 2010 metais Lietuva ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurioje, be kita ko, įsipareigojo užtikrinti, kad neįgalieji turės lygias galimybes dalyvauti politiniame gyvenime bei pasirūpinti, kad rinkimų patalpos, procedūros ir medžiaga būtų prieinama neįgaliesiems.
D. Juodkaitė pažymi, kad po to Vyriausioji rinkimų komisija ėmėsi veiksmų, siekdama užtikrinti galimybes neįgaliesiems taip pat išreikšti savo valią rinkimuose. Pavyzdžiui, artėjant Prezidento ir Europos Parlamento rinkimams paskelbė, kad neįgaliems žmonėms bus pritaikyta net 69 proc. rinkimų apylinkių. Vis dėlto pokytis ne toks greitas, kaip norėtųsi.
Nors oficialioji statistika rodo, kad fizinis rinkimų apylinkių prieinamumas gerėja, pasak D. Juodkaitės, dėl kokybės nėra aišku. „Vien tai, kad apylinkė pažymėta neįgaliojo ženkliuku, dar nereiškia, jog ji iš tiesų yra pritaikyta“.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai neįgaliųjų integracijai
Lietuvos negalios organizacijų forumas atliko tyrimą, kuriame nustatė, kad 2018 metų savivaldybių tarybų rinkimuose iš 151 Vilniuje buvusių rinkimų apylinkių tik 56 (37 proc.) buvo pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo negalią.
Prieinamumo iššūkiai
Anot forumo, daugiau kaip tūkstantyje rinkimų apylinkių asmenys su judėjimo negalia neturėjo galimybės savarankiškai patekti į balsavimo patalpą: pastatuose buvo laiptai, nebuvo įrengtų arba įrengti netinkamo aukščio pandusai, arba pandusai buvo užtverti, užstatyti daiktais, įėjimo durys - per siauros, nebuvo galimybės savarankiškai jų atidaryti sėdint neįgaliojo vežimėlyje, durys atsidarė į išorę ir pan. Be to, rinkimų patalpose nebuvo įrengta balsavimo kabina, skirta užpildyti rinkimų biuletenį sėdint kėdėje ar neįgaliojo vežimėlyje.
„Tyrimo metu nustatyta, jog rinkimų ir pakartotinių rinkimų metu iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų su judėjimo ir regos negalia poreikiams.
Technologiniai sprendimai ir aklųjų bei silpnaregių integracija
Vyriausioji rinkimų komisija ieško galimybių sudaryti sąlygas savarankiškai balsuoti ir neregiams bei silpnaregiams - jie biuletenį galės perskaityti Brailio raštu. Iki šiol jiems buvo siūloma į balsavimo kabiną drauge vestis patikimą asmenį.
Aklųjų raštu spausdinamas ne pats biuletenis - tai galėtų pažeisti balsavimo konfidencialumą, - tačiau paprastam biuleteniui pritaikyta speciali įmautė, kuri po balsavimo liks rinkėjui - į urną keliaus tik jo pažymėtas biuletenis.
Taip pat skaitykite: Socialinės paslaugos Deltuvoje
Protinę negalią turinčių asmenų balsavimo teisės
Daugiausia klausimų kyla dėl protinę negalią turinčių žmonių. Nors dar 2010-aisiais Seimas ratifikavo JTO Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje numatoma, jog visi be išimties, taip pat ir protinę negalią turintys asmenys, turi turėti teisę balsuoti, teisiškai pripažinus neveiksnumą, balsavimo teisė yra atimama. Lietuvoje šiuo metu yra 3915 asmenų, kurie yra pripažinti neveiksniais ir dėl to išbraukti iš rinkėjų sąrašų.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto vicepirmininkas Jonas Ruškus į dabar Lietuvoje galiojančią tvarką žvelgia kritiškai: „Kai kurios Europos šalys, pavyzdžiui, Ispanija ar Vokietija visai neseniai suteikė teisę balsuoti visiems piliečiams, nepriklausomai nuo to, kokią negalią jie turi“.
Anot eksperto, balsuoti rinkimuose yra neatimama kiekvieno piliečio teisė. Jis teigia, kad esama priemonių, padedančių rinkimuose savo valią išreikšti ir intelekto ar psichosocialinę negalią turintiems rinkėjams - pavyzdžiui, tai, kas angliškai vadinama easy read (lietuviškai - lengvai suprantama) kalba, kuri Lietuvoje yra beveik nematytas dalykas.
„Mes visiškai neturime lengvai suprantamos kalbos specialistų, kurie sugebėtų perduoti informaciją intelekto negalią turinčiam žmogui, - pasakojo J. Ruškus. - Kai kuriose valstybėse yra lengvai suprantami biuleteniai, tad net ir dauguma intelekto negalią turinčiųjų gali balsuoti savarankiškai.
Taip pat skaitykite: Reforma Lietuvoje
23-ejų metų neįgalų sūnų auginanti Dalia neseniai buvo nustebinta, paštu gavusi sūnui skirtą kvietimą balsuoti, nors jam yra teisiškai pripažintas neveiksnumas. Anot jos, rinkėjo korteles, skirtas neveiksniems suaugusiems vaikams, gavo ir keletas kitų šeimų.
„Iš pradžių gražiai pasijuokėme, paskui buvo pikta, - pasakojo Dalia. Paklausta ar jai, kaip kasdien būnančiai su negalią turinčiu žmogumi, svarbu, kad kiekvienas, net ir sunkią intelekto ar psichosocialinę negalią turintis, asmuo galėtų balsuoti, ji sakė, jokio pažeminimo dabartinėje sistemoje nematanti: „Jei jis yra neįgalus, nesupranta, ką daro, juo gali bet kas pasinaudoti, jis gali su viskuo sutikti.
Protinę negalią turinčių asmenų balsavimas Lietuvoje vis dar yra labai neaiškus dalykas.
Skundai ir pažeidimai
Lietuvoje 2019 m. Lietuvos neįgaliųjų forumas drauge su advokatės D. Gumbrevičiūtės profesine bendrija „Invoco” parengė skundą dėl žmonių su negalia lygių galimybių pažeidimo per pirmąjį Seimo rinkimų turą.
Jei rinkimų apylinkė fiziškai neprieinama dėl bet kokių kliūčių, jeigu žmogui su negalia nėra pritaikytos informacijos apie kandidatus ir rinkimų procesą, jei dėl negalios neleidžiama balsuoti, jei nėra tinkamų balsavimui kabinų ir pritaikytų balsadėžių, jei nesulaukėte reikiamos pagalbos ir kitais atvejais - rašykite mums ir, jei įmanoma, fotografuokite (nuotraukų kokybė neturi reikšmės, svarbus pats pažeidimo faktas ir rinkimų apylinkės numeris). Visa ši informacija bus naudinga siekiant įrodyti pažeidimus ir jų mastą.
Taip pat galite pildyti LNF platinamą elektroninę anketą, kurioje prašome aprašyti balsavimo aplinkybes.
Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė šią savaitę paskelbė, kad žmonėms su negalia nebuvo sudarytos sąlygos veiksmingai dalyvauti Seimo rinkimuose rudenį.
Valdžios institucijų reakcija ir ateities planai
Ministerija teigia sutinkanti su A.Skardžiuvienės išvadomis ir pažymi, jog Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija numato, kad šalys, ratifikavusios konvenciją, turi užtikrinti neįgaliesiems politines teises ir galimybę jas įgyvendinti lygiai su kitais žmonėmis.
„Svarbu pabrėžti, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis patvirtino Neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijų įgyvendinimo planą, kuriame Teisingumo ministerija yra įsipareigojusi parengti tinkamus teisės aktus dėl balsavimo internetu, o Vyriausioji rinkimų komisija - imtis veiksmų, kad būtų užtikrinamas dalyvavimo rinkimuose prieinamumas neįgaliesiems“, - akcentuoja ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.
Statistika
| Metai | Apylinkių skaičius Vilniuje | Pritaikytos apylinkės (judėjimo negalia) | Procentas |
|---|---|---|---|
| 2018 | 151 | 56 | 37% |
Kitos problemos
Naujienų portalo lrytas.lt skaitytojai atsiuntė Kaune darytą fotografiją, kurioje matyti, kaip Darbo partijos kandidatų rinkimine simbolika pažymėti automobiliai stovi neįgaliesiems skirtose vietose. Ant šių automobilių nematyti jokių ženklų, rodančių, kad transporto priemonės priklauso negalią turintiems asmenims. Gal dalyvavimas rinkimuose ir intensyvi reklamos kompanija savaime suteikia neįgaliųjų teises?
Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su darbo partijos nariu Vydu Gedvilu, šis teigė, kad situacija jam žinoma: „Tai ne mano automobilis, juo važinėja kolegos, jų šeimos nariai. Jau išsiaiškinau, kieno tai transporto priemonė ir kaip reikiant išbariau.
Per 2016- tų metų Seimo rinkimus Lietuvos neįgaliųjų forumas atkreipė rinkimų organizatorių ir visuomenės dėmesį į žmonių su negalia diskriminaciją rinkimų procese: LNF skaičiavimo duomenimis net apie 60 proc.
„Savivaldybės yra įpareigotos ne tik parinkti ir laiku suteikti rinkimų komisijoms tinkamai įrengtas patalpas, bet ir užtikrinti rinkimams suteikiamų balsavimo patalpų tinkamumą ir jų įrengimą judėjimo ir (ar) regėjimo negalią turinčių ir senyvo amžiaus rinkėjų poreikiams.
Nors yra daugybė dalykų, kuriuos dar būtų galima patobulinti, situacija keičiasi į gerąją pusę. Fizinę negalią turintieji, aklieji, kurtieji vis turi vis daugiau galimybių be kliūčių išreikšti valią rinkimų apylinkėse, jie, kaip ir visi kiti piliečiai, gali gauti informacijos apie rinkimus.
tags: #neigaliuju #dalyvavimas #rinkimuose