Ar reikia apmokestinti ligos pašalpą Lietuvoje?

Ligos ir nedarbingumo išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą. Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvos Respublikoje.

Ligos išmoka skiriama, jeigu apdraustasis susirgo darbo laikotarpiu ir prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Pažymėtina, kad ligos išmokos (įskaitant išmokamas darbdavio už pirmas dvi ligos dienas), apmokestinamos taikant 15 proc. pajamų mokesčio tarifą. Ligos išmokos nėra įskaičiuojamos į metinę pajamų dalį, kuri apmokestinama 20, 25 ar 32 proc. mokesčio tarifais.

Nuo [metai] sausio 1 d. mokama nuo 62,06 - 100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka už 2 pirmąsias ligos dienas, kurias sumoka darbdavys. Gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 dienos, t. y. 62,06 proc. moka „Sodra“. Jeigu slaugote sergantį šeimos narį, „Sodra“ nuo pirmos nedarbingumo dienos moka 65,94 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio. Ligos išmoka mokama tik už darbo dienas.

Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama, kai tos dienos pagal darbuotojo darbo grafiką yra darbo dienos. Ligos pašalpa už dvi pirmąsias ligos dienas mokama už darbo valandas pagal darbo grafiką.

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Kaip apskaičiuojama ligos pašalpa? Pavyzdžiai

Kai apskaičiuojame darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, reikia nepamiršti jo palyginti su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) pagrindu apskaičiuotu VDU. Jeigu darbuotojo atlyginimas tik šiek tiek didesnis nei MMA, darbdaviui faktiškai apskaičiuotą vidutinį atlyginimą dažnai tenka didinti.

1 pavyzdys

Darbuotojas susirgo [metai] sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Apie tai, kad susirgo ir negali atvykti į darbą, informuoja darbdavį. Iki [metai]-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 500 Eur.

Kaip buvo minėta, už pirmas dvi nedarbingumo dienas moka darbdavys. Kadangi [metai] sausio 12 diena yra šeštadienis, nesutampa su darbo grafiku, darbdaviui reikia mokėti tik už vieną darbo dieną, t. y. [metai]-01-11.

Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš [metai] 10, 11 ir 12 mėnesių. Kai nuo [metai] sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, buvęs iki [metai] gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.

500 x 1,289 = 644,50 Eur

Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos

Vidutinis darbo valandos užmokestis 1933,50 /495 = 3,91 Eur

Vidutinis darbo užmokestis 1933,50/62 = 31,19 Eur

Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už vieną darbo dieną 31,19 x 62,06 proc. = 19,36 Eur

Suskaičiavus nedarbingumo pašalpą, užpildomas ir pateikiamas NP-SD pranešimas „Sodrai“. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų bus sumokėta kartu su darbo užmokesčiu vasario mėnesį.

2 pavyzdys

Darbuotojas susirgo [metai] sausio 11 dieną. Jis kreipėsi į gydytoją ir gavo nedarbingumo pažymėjimą. Iki [metai]-12-31 darbuotojo darbo užmokestis buvo 432 Eur. Nuo [metai] sausio - 557 Eur. Darbo užmokesčio vidurkis bus skaičiuojamas iš [metai] 11, 12 mėnesių ir [metai] 1 mėn. Kaip buvo minėta, nuo [metai] sausio 1 d. išmokoms apskaičiuoti imami draudžiamųjų pajamų laikotarpiai ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki [metai] gruodžio 31 d., apskaičiuojant išmokų dydį šios draudžiamosios pajamos ir šalies vidutinis mėnesinis darbo užmokestis didinami 1,289 karto.

Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje

432 x 1,289 = 556,85 Eur

Vidutinis darbo valandos užmokestis 1670,70 /488 =3,42 Eur

Vidutinis darbo užmokestis 1670,70/61 = 27,39 Eur

Tikriname, ar vidutinis dienos darbo užmokestis nėra mažesnis už VDU skaičiavimo mėnesį LRV nustatytos MMA pagrindu apskaičiuotą to mėnesio vidutinį dieninį darbo užmokestį ar vidutinį valandinį darbo užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką.

[Metai] vasario mėnesį MMA buvo 555 Eur, darbo dienų skaičius - 20 (tarkime, kad darbuotojas dirba 5 darbo dienas per savaitę). Reiškia, kad vasario mėnesį apskaičiuotas dienos VDU negali būti mažesnis kaip 27,75 Eur (555 Eur / 20 d. d.). Šis apskaičiuotas VDU turi būti naudojamas apskaičiuojant nedarbingumo pašalpos dydį. Nedarbingumo pašalpa iš darbdavio lėšų už dvi darbo dienas 55,50 (27,75*2) x 62,06 proc. = 34,44 Eur.

Svarbu žinoti

  • Kol darbuotojas yra išėjęs nemokamų atostogų, ligos pašalpa iš įmonė lėšų neskaičiuojama.
  • Jeigu darbuotojas serga ar atostogauja, jo apskaitinio laikotarpio darbo laiko norma sutrumpėja.

Svarbu: už darbą Lietuvoje įmonės išmokamas darbo užmokestis apmokestinamas nuo pirmo euro, t. y. metų eigoje įmonė netaiko neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD). Teisė į NPD gali būti realizuojama tik kalendoriniams metams pasibaigus.

tags: #ar #vsd #reikia #apmokestinti #ligos #pasalpa