Šiame straipsnyje nagrinėjama įtraukti į visuomenę ir ginti teises turinčių žmonių, turinčių sunkia pažymių negalią, situacija Lietuvoje, aptariami teisiniai mechanizmai, valstybės garantuojama teisinė pagalba ir kai kurios aktualios naujovės nuo 2024 metų.
Valstybės garantuojama teisinė pagalba negalios atveju
Beveik 30 proc. visų pirminės teisinės pagalbos konsultacijų sudaro dokumentų rengimas antrinei teisinei pagalbai, o pirminė teisinė pagalba Lietuvoje teikiama nemokamai visiems, nepriklausomai nuo turtinės padėties ar pajamų.
„Būtent čia turėtų būti kelio pradžia, jeigu iškilo teisinė problema - pirminės teisinės pagalbos specialistas ne tik pakonsultuos, bet ir padės parengti reikalingus dokumentus valstybės ar savivaldybės institucijai, tarp jų - ir mums, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, jeigu prireiktų problemą spręsti teisme ir būtų reikalinga antrinė teisinė pagalba - advokato paslaugos“, - sako A. Banevičienė.
Antrinę teisinę pagalbą galima gauti tais atvejais, kai reikia prisiteisti žalą darbe, arba kai įvyksta nelaimė ir asmuo sužeidžiamas ar žūsta, o nukentėję asmenys gali būti pripažinti teisės į pagalbą turinčiais asmenimis. Tarnyba skiria advokatą, kuris padeda bylinėtis ir teisėje ginti nukentėjusiojo interesus.
Teisinė pagalba žmonėms su sunkia negalia
Forume buvo pabrėžta, kad neįgaliesiems būtina informacija apie tai, kur ir kaip kreiptis į teisinę pagalbą. Globėjai, artimieji ir draugai gali padėti žmogui pasinaudoti nemokama valstybės pagalba, o pats žmogus gali kreiptis į pirminės teisinės pagalbos specialistą.
Taip pat skaitykite: NPD skaičiavimas neįgaliesiems
Pirmiausia, visiems asmenims, neatsižvelgiant į turtą ar pajamas, suteikiama nemokama valandos trukmės konsultacija. Antrinę teisinę pagalbą teikia advokatas, kai reikia veiksmų teisme ar kitose institucijose.
Viena iš aktualių temų - išlaikymo išieškojimas
„Galimybė prisiteisti išlaikymą ne tik iš Lietuvoje gyvenančių, bet ir emigravusių vaikų ar giminaičių“ yra įgyvendinama per tarptautinius teisės aktus - ES Tarybos reglamentą ir Hagos konvenciją dėl jurisdikijos, taikytinos teisės ir teismo sprendimų pripažinimo bei vykdymo.
Tarnyba yra Centrines institucija Lietuvoje, padedanti išieškoti suaugusiųjų išlaikymo prievoles užsienyje. Tai ypač svarbu senyvo amžiaus, nedarbingiems arba su didelių poreikių žmonėms, kuriems gali būti priskiriamos išlaikymo prievolės.
Naujosios teisinės reikšmės ir teisinė apsauga nuo 2024 metų
Nuo 2024 metų pradžios svarbios reformos keičia negalios vertinimo modelį: dabar didelis dėmesys skiriamas ne į medicininius vien tik kriterijus, o į socialinius bei individualius poreikius. Bus įvedamas dalyvumo lygis vietoj darbingumo lygio, o pats asmuo su negalia bus aktyviau įtraukiamas į sprendimų priėmimą dėl būtinos pagalbos tipų ir jų įgyvendinimo.
Valstybės ir savivaldybių institucijos turi užtikrinti informaciją ir komunikacijos formas, kurios yra prieinamos visiems žmonėms - gestų kalba, lietuvių ženklų kalba, lengvai suprantama kalba ir kiti bendravimo būdai.
Taip pat skaitykite: Kavos gaminimas ir neįgalieji
Naujoji teisinė bazė įtvirtina stronger nei anksčiau socialinę integraciją ir prieinamumo principus, įskaitant tikslines priemones: techninės pagalbos priemonės, būsto pritaikymas, asmeninė pagalba ir kt. Taip pat svarbu, kad darbdaviai užtikrintų tinkamas darbo sąlygas negalią turintiems darbuotojams ir galimybę dirbti nuotoliniu režimu arba pasirinkti lankstesnį darbo laiką.
Teisinė situacija darbo santykiuose
Darbo kodekse nustatyta, kad darbdaviai turi sudaryti saugias ir sveikatai nekenkiančias darbo sąlygas visiems darbuotojams, įskaitant neįgaliuosius. Taip pat nustatyta teisė dirbti ne visą darbo laiką, galimybė dirbti nuotoliniu būdu ir būtinybė užtikrinti galimybę gauti atostogas, jei tai yra būtina dėl sveikatos būklės. Jei darbdavys pažeidžia šias taisykles, gali būti taikomos išeitinės išmokos ar kitos sankcijos.
Diskriminacijos prevencija ir prieinamumas
Nuo 2024 metų įsigaliojus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo naujajai redakcijai - Asmens su negalia teisų apsaugos pagrindų įstatymui, negalios samprata pereina į socialinį modelį, pabrėžiant žmogaus orumą ir lygias teises su visais. Tačiau diskusijų apie terminologiją vis dar daug: ar lietuviškas terminas „neįgalus“ atitinka Konvencijos principus, ar reikėtų pereiti prie „negalią turinčio asmens“?
Konvencija įtvirtina, kad asmenys su ilgalaikiais sutrikimais turi teisę dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais, o negalia yra socialinis trūkumas, sukeltas aplinkos ir struktūrinių kliūčių. Lietuva Konvenciją ratifikavo 2010 metais.
Praktinės gairės: ką svarbu žinoti teisių gynyboje
- Visi asmenys turi teisę į nemokamą pirminę teisinę pagalbą ir galimybę gauti dokumentų parengimą antrinei teisinei pagalbai.
- Antrinę teisinę pagalbą gali teikti advokatas, kuris padeda bylinėtis dėl žalos atlyginimo ar išlaikymo.
- Per tarptautinius teisės aktus galima prisiteisti išlaikymą iš emigravusių vaikų ar giminaičių.
- Naujosios reformos skatina dalyvavimo lygio laikymąsi ir aktyvų įtraukimą į sprendimų priėmimą dėl pagalbos poreikių.
- Diskriminacija dėl negalios yra draudžiama, o viešųjų ir privačių paslaugų prieinamumas turi būti užtikrintas nustatytomis taisyklėmis.
Taip pat skaitykite: Psichikos negalią turinčių asmenų parama
tags: #neigalieji #kas #tai