Pilvo padidėjimas senatvėje gali būti susijęs su įvairiomis priežastimis, nuo hormoninių pokyčių iki rimtesnių sveikatos problemų. Svarbu suprasti galimas priežastis, kad būtų galima laiku kreiptis į gydytoją ir imtis reikiamų priemonių.
Hormoniniai Pokyčiai
Hormonų lygio svyravimai gali turėti įtakos pilvo apimčiai. Moterims menopauzės laikotarpiu estrogenų lygio svyravimai gali lemti nuotaikų kaitą ir riebalų kaupimąsi ant centrinių kūno dalių.
Kai kurie tyrimai rodo, kad moterys, kurioms po menopauzės skiriama pakaitinė hormonų terapija, pilvo srityje riebalų turi mažiau nei tos, kurioms tokia terapija netaikoma. Tačiau verta išmėginti natūralius hormonų lygio reguliavimo būdus.
Sumažėjęs jautrumas insulinui gali turėti poveikį leptinui, hormonui, pranešančiam organizmui apie sotumo jausmą. Pastoviai pakilęs leptino lygis gali privesti prie leptino receptorių disfunkcijos, dėl kurios žmogus suvalgo daugiau nei būtina, nes niekada negauna signalo sustoti.
Kortizolis, streso hormonas, taip pat prisideda prie pilvo riebalų gausėjimo, nes stresas ir nerimas gali suaktyvinti organizmo išgyvenimo režimą, pakelti kortizolio lygį ir duoti signalą kaupti riebalus.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Kaip natūraliai atkurti hormonų balansą?
- Normalizuokite kraujo cukraus ir insulino lygį, apribokite suvartojamo cukraus kiekį, pašalinkite iš raciono perdirbtus gaminius.
- Venkite pieno produktų, alkoholio ir kofeino.
- Reguliuokite mitybos racioną: 40 dienų pabandykite nevartoti cukraus, glitimo, pieno produktų, alkoholio ir kofeino.
- Kasdien suvalgykite po pusę kilogramo daržovių ir pavartokite uždegimą slopinančių baltymų.
- Išbandykite protarpinį pasninkavimą (16:8 metodas).
- Užsiimkite didelio intensyvumo intervalinėmis treniruotėmis.
- Miegokite ne mažiau kaip septynias valandas per naktį.
Navikai
Pilvo apimties didėjimas gali būti susijęs su navikais pilvo srityje. Gerybiniai navikai pilve gali kelti pavojų gyvybei, net ir nesupiktybėję tokio dydžio navikai užpilvyje gali sukelti nemažai visokių komplikacijų, dėl kurių kartais gali kilti grėsmė ir gyvybei.
Sarkomos dažniausiai išsivysto rankose ir kojose, tačiau naviką pilvo srityje neretai išduoda skausmai, virškinimo problemos. Jei navikas yra galūnėse, dažniausiai pacientas jį užčiuopia pats. Pilvo ar užpilvio sarkomos diagnozuojamos dažniausiai tuomet, kai dėl savo dydžio ima spausti gretimus organus, sukelia skausmus, žarnų nepraeinamumą.
Jei pacientas pats pastebi darinį, delsti ir laukti, kol šis išnyks savaime - negalima, būtina kreiptis į gydytoją onkologą. Kojose ir rankose gali būti aptinkamas ir 0,5 centimetrų skersmens navikas. Visgi, pačios didžiausios sarkomos nustatomos pilve ir užpilvio srityje.
Sarkoma
Sarkomos atsiradimą įtakojantys veiksniai:
- Jonizuojanti spinduliuotė (išorinė radioterapija).
- Kai kurios cheminės medžiagos (chlorofenoliai ir kai kurie herbicidai).
- Lėtinė limfedema.
- Genetiniai sindromai.
Ankstyvieji skrandžio vėžio požymiai ir simptomai
Autoimuninės Ligos
Autoimuninės ligos - tai būklės, kai imuninė sistema klaidingai pažeidžia sveikas organizmo ląsteles. Kai kurios autoimuninės ligos gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
Uždegiminė žarnyno liga (UŽL) apibūdina ligas, kurios sukelia žarnyno sienelės gleivinės uždegimą. Dažniausi IBD simptomai gali būti viduriavimas ir pilvo skausmas.
Celiakija sergantieji negali valgyti maisto produktų, kurių sudėtyje yra glitimo. Glitimui patekus į plonąją žarną, imuninė sistema atakuoja šią virškinamojo trakto dalį ir sukelia uždegimą. Celiakija sergantys žmonės, pavartoję glitimo, gali patirti virškinimo problemų, įskaitant vėmimą, viduriavimą ir vidurių užkietėjimą.
Autoimuninis vaskulitas pasireiškia, kai imuninė sistema atakuoja kraujagysles. Dėl kilusio uždegimo susiaurėja arterijos ir venos, todėl jomis teka mažiau kraujo.
Perniciozinė anemija gali pasireikšti, kai dėl autoimuninio sutrikimo jūsų organizmas negamina pakankamai medžiagos, vadinamos vidiniu faktoriumi. Šios medžiagos trūkumas sumažina vitamino B12 kiekį, kurį plonoji žarna pasisavina iš maisto. Tai gali sukelti pilvo pūtimą ir diskomfortą.
Uždegiminė žarnyno liga
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Kitos Priežastys
Pilvo padidėjimas senatvėje gali būti susijęs ir su kitomis priežastimis, tokiomis kaip:
- Virškinimo problemos (vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas).
- Skysčių kaupimasis pilvo ertmėje (ascitas).
- Nutukimas.
- Mažas fizinis aktyvumas.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei pastebėjote staigų pilvo apimties padidėjimą, ypač jei jis susijęs su kitais simptomais, tokiais kaip skausmas, virškinimo problemos ar bendra bloga savijauta, būtina kreiptis į gydytoją. Ankstyva diagnostika ir gydymas gali padėti išvengti rimtų komplikacijų.
Širdies nepakankamumas
Širdies nepakankamumas - tai būklė, kuomet širdis nesugeba užtikrinti efektyvios kraujotakos. Širdis skirstoma į kairiąją ir dešiniąją puses. Dėl dešiniosios pusės darbo, kraujas teka pro plaučius, kur į jį patenka deguonis. Dėl kairiosios - deguonimi įsotintas kraujas išstumiamas į aortą ir išnešiojamas po visą organizmą. Širdis varinėja kraują po organizmo kraujagysles, veikdama kaip tobulas siurblys. Širdies atsipalaidavimo (diastolės) metu kraujas iš venų plūsta į širdį, o susitraukimo (sistolės) metu jis išmetamas į arterijas. Priklausomai nuo pažeistos širdies pusės, skiriamas dešiniosios ir kairiosios širdies pusės nepakankamumas, o nuo to, kuris veiklos etapas sutrinka, - sistolinis ir diastolinis. Esant sistoliniam funkcijos sutrikimui, širdis nesugeba pakankamai susitraukti, išmetamo kraujo kiekis ženkliai sumažėja. Dėl liekančio joje kraujo, širdis ima plėstis. Sutrikus diastolinei širdies funkcijai, kraujas ima tvenktis venose, skystoji jo dalis išeina į audinius, kaupiasi kūno ertmėse.
Širdies nepakankamumas gali išsivystyti įvairaus amžiaus žmonėms - esant įgimtai širdies ydai, jis išsivysto dar vaikystėje, tačiau dažniausiai širdies nepakankamumas prasideda senatvėje, kuomet širdis pažeidžiama įvairių ligų, vystosi amžiniai širdies raumens pokyčiai.
Širdies nepakankamumą sukelia įvairios ligos, vienos jų sukelia sistolinį, kitos - diastolinį , dar kitos - mišrų funkcijos sutrikimą. Sistolinė disfunkcija sukeliama, kuomet dėl įvairių priežasčių nusilpsta širdies raumuo ir širdis negali susitraukti pakankamai stipriai.
Pagrindinės priežastys:
- koronarinė širdies liga (aterosklerozinis vainikinių širdies arterijų pakenkimas, žr. „Aterosklerozė“), ypač miokardo infarktas;
- miokarditas (širdies raumens uždegimas);
- įgimtos ir įgytos širdies ydos (pertvaros defektai, vožtuvų pakenkimas);
- širdies ritmo sutrikimai;
- plautinė hipertenzija (kraujo spaudimo padidėjimas plaučių kraujagyslėse), plautinės arterijos embolija (žr. „Kojų venų trombozė“);
- kt. ligos (mažakraujystė, skydliaukės, inkstų ligos).
Diastolinė disfunkcija atsiranda, kai širdies sienelės sustorėja, sustandėja, todėl nesugeba pakankamai atsipalaiduoti.
Pagrindinės priežastys:
- arterinė hipertenzija (aukštas arterinis kraujospūdis);
- senatviniai širdies pokyčiai;
- kai kurios širdies ydos (aortos vožtuvo stenozė);
- įvairių medžiagų susikaupimas (pvz., specifinio baltymo amiloido, sergant amiloidoze);
- perikarditas (širdiplėvės uždegimas).
Kadangi didžiajai daliai pacientų širdies nepakankamumas išsivysto dėl aterosklerozės ar arterinės hipertenzijos, pagrindiniai rizikos veiksniai tie patys - rūkymas, per mažas fizinis aktyvumas, nutukimas, riebaus, sūraus maisto vartojimas.
Dėl ūminės ligos (dažniausiai miokardo infarkto) širdies nepakankamumas gali išsivystyti staiga. Įvyksta vadinamas kardiogeninis šokas, kuriam būdinga:
- sąmonės sutrikimas;
- arterinio kraujospūdžio kritimas;
- širdies „plakimas“, dažnas silpnas (vos apčiuopiamas) pulsas;
- šalta, drėgna oda;
- sumažėjęs šlapimo kiekis.
Žymiai dažniau širdies nepakankamumas vystosi pamažu, simptomai progresuoja lėtai. Paprastai dominuoja vienos iš širdies pusių pakenkimo reiškiniai.
Kairiosios širdies pusės nepakankamumas pasireiškia sekančiais simptomais:
- sumažėjęs darbingumas, silpnumas, pablogėjusi fizinio krūvio tolerancija;
- kosulys, atsikosėjimas krauju;
- dusulys, dažnas alsavimas;
- šaltos galūnės, sausa oda.
Dešiniosios širdies pusės nepakankamumui būdinga:
- išsiplėtusių venų tinklas;
- kojų tinimas, skysčių susikaupimas kūno ertmėse (ypač pilve, vadinamasis ascitas);
- pilvo skausmas, pykinimas, vėmimas, pilvo pūtimas, vidurių užkietėjimas.
Gydytojas ligą diagnozuoja kruopščiai ištyręs ligonį, dažniausiai nustatomas kaklo venų išsiplėtimas, tinimai kojose, kepenų padidėjimas, čiuopiamas dažnas silpnas pulsas, stetoskopu išklausomi ūžesiai širdyje, skysčių susikaupimas plaučiuose.
Diagnozei patikslinti atliekami sekantys tyrimai:
- krūtinės ląstos rentgenografija - matomas širdies padidėjimas, skystis plaučiuose;
- elektrokardiografija (EKG) - tiriamas elektrinis širdies aktyvumas, nustatomi ritmo pokyčiai, galima įtarti sienelių sustorėjimą;
- echokardioskopija (echoKS) - matomi struktūriniai širdies pokyčiai;
- rentgenokontrastinė kateterizacija - per kateterį į širdies ertmes suleidus dažo, įvertinamas jų dydis, veikla. Procedūros metu gali būti atlikta biopsija - paimamas nedidelis pažeisto širdies raumens gabalėlis, kuris vėliau ištiriamas mikroskopu.
Tam, kad būtų galima lengvai pastebėti skysčių sulaikymą, laiku skirti adekvatų gydymą, būtina svertis. Sveriamasi kiekvieną rytą tuo pačiu laiku prieš vaistų vartojimą.
Nemedikamentinis gydymas:
- dieta - riboti riebalų kiekį maiste, didinti produktų, turinčių daug polinesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekį (pvz., mėsą keisti į žuvį), tačiau griežtai draudžiama badauti, naudoti lieknėjimą skatinančius preparatus;
- skysčių ir druskos ribojimas;
- saikingas fizinis aktyvumas;
- žalingų įpročių atsisakymas (būtina mesti rūkyti, alkoholio patartina atsisakyti visai arba apriboti jo kiekį iki 30 g per dieną).
Medikamentinis gydymas:
- AKF inhibitoriai (mažina aktyvių, neigiamai veikiančių, medžiagų poveikį);
- angiotenzino receptorių blokatoriai (sartanai) - panašiai veikiantys naujos kartos vaistai, skiriami, jei netoleruojami AKF inhibitoriai (pvz., pasireiškia sausas kosulys);
- diuretikai, ypač spironolaktonas (didina šlapimo išsiskyrimą, todėl mažina cirkuliuojančio kraujo tūrį ir skysčių kaupimąsi kūno ertmėse, tinimus);
- beta adrenoblokatoriai (mažina deguonies poreikį miokarde, lengvina širdies prisipildymą);
- širdį veikiantys glikozidai (stiprina širdies darbą);
- širdies mitybą geriantys (pvz., mildronatas, pananginas, preduktalis);
- antiaritminiai (normalizuoja širdies ritmą);
- antikoaguliantai (mažina kraujo krešėjimą ir krešulių susidarymo riziką).
Chirurginis gydymas:
- vožtuvų ydų korekcija;
- širdies raumens struktūrą koreguojančios (Batista) operacijos;
Jei liga progresuoja ir nepasiduoda gydymui, vienintelis išsigelbėjimas - širdies transplantacija.
Pagrindinė prevencijos priemonė - ligų, galinčių sukelti širdies nepakankamumą, savalaikė diagnostika ir tinkamas gydymas. Norint šių ligų išvengti, labai svarbu atsisakyti žalingų įpročių, keisti gyvenimo būdą.
tags: #apie #pilvo #padidejima #senatveje