Aukštos įtampos elektros linijos gali kelti nepatogumų žemės savininkams, ypač sodo sklypuose. Svarbu žinoti savo teises ir galimybes gauti kompensaciją už patiriamus apribojimus. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra apsaugos zonos, kokia įstatyminė bazė reglamentuoja kompensacijas, kaip apskaičiuojami nuostoliai ir kokius veiksmus reikia atlikti norint gauti kompensaciją.
Apsaugos zonos: kas tai?
Apsaugos zona - tai ESO nuosavybės teise nepriklausančiame žemės sklype įrengto elektros tinklo, skirstomojo dujotiekio ar elektroninių ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugai skirta teritorija, kurioje taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Apsaugos zonos yra reikalingos tam, kad būtų užtikrintas žemės sklypų savininkų ar naudotojų saugumas, saugus tinklo eksploatavimas ir tinkama tinklo apsauga.
Dažnai žemės sklypuose vykdant ūkinę ar kitą veiklą tinkamai neįvertinama, kad sklype inžinerinių tinklų apsaugai yra taikoma apsaugos zona, kurioje turi būti laikomasi specialiųjų žemės naudojimo sąlygų.
Svarbu žinoti: Elektros tinklų apsaugos zonose be ESO raštiško sutikimo yra griežtai draudžiama statyti, remontuoti ar griauti statinius. Elektros tinklų apsaugos zonose yra pavojinga važinėti mašinomis, ypač aukštesnėmis nei 4,5 m. Tai kelia didžiulį pavojų jūsų gyvybei! Elektros tinklų apsaugos zonose nekurkite ugnies, nelaidykite aitvarų, neorganizuokite žaidimų, nemėtykite ant laidų daiktų.
Apsaugos zonų tipai
- Oro linijos apsaugos zona - išilgai oro linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo kraštinių oro linijos laidų, ir oro erdvė virš šios juostos.
- Požeminių kabelių linijos apsaugos zona - išilgai požeminių kabelių linijos esanti žemės juosta, kurios ribos nustatomos matuojant horizontalų atstumą į abi puses nuo šios linijos, vanduo virš jos ir žemė po šia juosta.
- Transformatorinės ar skirstomojo punkto apsaugos zona yra 5 metrų pločio žemės juosta aplink transformatorinę ar skirstomąjį punktą ir oro erdvė virš šios juostos.
Teisinė bazė ir servitutas
Dar 1992 m. gegužės 12 d. yra priimtas LR Vyriausybės nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“, galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2017 06 22). Jame apibrėžta, kokių sąlygų ir draudimų privalo laikytis sklypo savininkas ryšių linijų ar elektros linijų apsaugos zonose, taip pat yra nurodoma, kokios teisės ir pareigos priklauso šias linijas eksploatuojančioms tarnyboms.
Taip pat skaitykite: Išmokos Lietuvoje
Cituoju: „Elektros tinklų įmonių darbuotojams suteikiama teisė elektros oro linijos apsaugos zonoje laisvai vaikščioti, o atliekant eksploatavimo bei remonto darbus - važinėti ir kasti žemę, įspėjus apie tai žemės savininkus ar naudotojus. Kirsti medžius, esančius už proskynos, leidžiama tik suderinus tai su miško valdytoju ar savininku ir nustatytąja tvarka įforminus medžių kirtimo dokumentus.
Civilinis kodeksas įtvirtina, kad servituto santykiai grindžiami subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais. Tai reiškia, kad turi būti užtikrinta teisinga savininkų interesų pusiausvyra. Naudos įgyjanti šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip.
Servitutas - teisė į svetimą nekilnojamąjį turtą, leidžianti naudotis tuo turtu, arba šio turto savininko teisių apribojimas siekiant, kad šis turtas būtų tinkamai naudojamas. Pvz. ESO prižiūri, tvarko ir įrengia elektros oro linijas, kabelių linijas ir kitus elektros įrenginius. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.
Elektros energetikos įstatymu visiems energetikos objektams, įrengtiems kitų savininkų žemėje iki 2004 m. liepos 10 d., buvo nustatytas servitutas, nenustatyta prievolė mokėti vienkartinę ar periodinę kompensaciją. Elektros energijos tiekimo objektai ir juos valdančios įmonės tenkina ypatingas visuomenės reikmes. Ši ūkinė veikla grindžiama viešuoju interesu.
2015 m. balandžio 22 d. Teisėjų kolegija nurodė, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis. Taigi teisė į kompensaciją dėl servituto išlieka ir ten, kur elektros energijos tiekimo objektai įrengti iki 2004 m. Atlygis neaktualus tik tais atvejais, kai šalys dėl servituto susitaria kitaip.
Taip pat skaitykite: Mokant „Sodrai“
Kada galima kreiptis dėl kompensacijos?
Per 15 d. d. Žemės savininkai, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, galės gauti vienkartines kompensacijas. Vienkartinėmis kompensacijomis bus atlyginti nuostoliai, kuriuos žemės savininkai patyrė praradę galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal paskirtį dėl to, kad juose buvo įrengti elektros stulpai ir/ar kiti energetikos objektai.
ELTA primena, kad dėl kompensacijų už servitutus žemės savininkai turi kreiptis į bendrovę „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) arba elektros perdavimo tinklo operatorių „Litgrid“ - priklausomai nuo to, kurios jų objektai stovi žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio žemės sklype.
Kompensacijų dydžiai ir mokėjimo tvarka
Vyriausybės patvirtintoje metodikoje numatyta, kad už jau esamą servitutą (jeigu už jį dar nebuvo atlyginta) žemės savininkas gaus 10 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, kurią 2017 m. skelbė Registrų centras. Toks dydis pasirinktas, atsižvelgus į Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pateiktą šių kompensacijų vertinimą.
Už naujai nustatomus servitutus kompensacijos dydis bus lygus 50 proc. sklypo dalies, kuriai nustatytas servitutas, vertės, skelbiamos Registrų centro servituto nustatymo metu. Taip pat papildomai bus atlyginama už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ar sodinių.
Svarstoma, kad žemės savininkai, kurių sklypuose įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, galės gauti vienkartines kompensacijas. Iš viso už kompensacijas planuojama išmokėti 330 mln. eurų per metus, tai paliestų apie milijoną žemės savininkų.
Taip pat skaitykite: Elektros stulpai žemės sklype: kompensacijos gairės
Litgrid ir ESO išmokos: palyginimas
| Bendrovė | Vidutinė kompensacija |
|---|---|
| ESO | Apie 68 eurus |
| Litgrid | Apie 220,9 euro |
Kita kompensacijas mokanti įmonė - elektros perdavimo bendrovė „Litgrid“ jau yra išmokėjusi apie 444,5 tūkst. eurų daugiau kaip 2 tūkst. paraiškas pateikusių savininkų. Vien per 2019 metus šios bendrovės išmokėjo 968 tūkst. eurų.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) skelbė, kad elektros kaina vartotojams 2020 metais iš dalies išaugo ir dėl šių kompensacijų. Bendras jų poreikis šiemet siekia beveik 9 mln. eurų.
Kompensacijų skaičiavimas - formulė ir faktoriai
Galima sužinoti preliminarų kompensacijos dydį už žemės sklype esantį servitutą. Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha. Vienkartinė kompensacija = 0,1 x Vidutinė 1 ha sklypo vertė, Eur x Servituto plotas, ha, kai Vidutinė 1 ha sklypo vertė = Viso sklypo vertė, Eur / Viso sklypo plotas, ha.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Metodikos nuostatas vienkartinei kompensacijai apskaičiuoti yra naudojama 2017-11-01 masinio vertinimo būdu nustatyta sklypo vertė. Taigi, galutinė suma priklauso nuo servituto ploto, sklypo vertės ir pritaikyto koeficiento. Didžiausią įtaką kompensacijos dydžiui daro žemės sklypo vertė.
Prašymo teikimas dėl kompensacijos
Elektroninį prašymą galite užpildyti savitarnos svetainėje (identifikacija per elektroninę bankininkystę/ Valdžios vartus) www.gilė.lt. Prašymus galima pradėti teikti nuo 08.01 (pagal numatytus teisės aktų įsigaliojimo terminus). Kompensacijos planuojama išmokėti ne vėliau nei per dvejus metus nuo teisingai užpildyto prašymo pateikimo.
Kompensacijos išmokėjimo terminas - 2 mėnesiai nuo pranešimo ESO apie įrašytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, jei įrašymą organizuoja žemės sklypo savininkas. Kompensacijos išmokėjimo terminas - ne anksčiau nei 2019 m. kovo 1 d., jei įrašymą organizuoja ESO (įrašymo išlaidas padengs ESO/ kt. atsakinga institucija).
Kokius dokumentus reikia pateikti?
- Elektroninį prašymą pildantis žemės sklypo savininkas (fizinis asmuo, bendraturtis) turi nurodyti: vardą, pavardę, gimimo datą; kontaktinius duomenis (adresą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą); banko pavadinimą ir atsiskaitomosios banko sąskaitos numerį; žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalų numerį ir kadastro numerį.
- Elektroninį prašymą pildo juridinis asmuo, šis turi nurodyti: teisinę formą, pavadinimą, juridinio asmens kodą; kontaktinius duomenis; banko pavadinimą ir atsiskaitomosios banko sąskaitos numerį; juridiniam asmeniui atstovaujančio asmens pareigas, vardą, pavardę; žemės sklypo adresą, žemės sklypo unikalų numerį ir kadastro numerį.
- Jeigu prašymas teikiamas pagal atstovavimą ar savininkas yra bendraturtis, kartu su prašymu pridedamas įgaliojimas, teismo sprendimas ar pan., žemės naudojimo tvarka ir (ar) planas.
Jeigu sklypui nėra įregistruota specialioji žemės naudojimo sąlyga Nekilnojamojo turto registre (NTR), prašymo nagrinėjimas bus stabdomas. Specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašymą į NTR'ą gali atlikti pats žemės sklypo savininkas arba ESO.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - praktiniai veiksmai
Norint atlikti specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą procedūrą, reikalinga padaryti sekančius veiksmus: Su matininku, nurodytu Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, sudaryti sutartį dėl dokumentų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 54 punkte, parengimo. Matininko parengtus dokumentus, žemės savininko /-ų rašytinį sutikimą dėl specialiųjų žemės sklypo naudojimo sąlygų nustatymo ir prašymą įrašyti naują specialiąją žemės naudojimo sąlygą į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą pateikti Registrų centro teritoriniam klientų aptarnavimo padaliniui.
Registrų centrui įrašius specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, pranešti apie tai ESO per savitarnos svetainės „Mano Gilė“ pranešimų skiltį arba el. paštu.
Kaip elgtis jei nesutinkate su pasiūlyta kompensacija?
Jei sklypo savininkas nesutiktų pasirašyti servituto nustatymo sutarties iki specialiojo plano patvirtinimo, turėsime kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri nustatys servitutą administraciniu aktu.
Elektros stulpų pašalinimas ir iškėlimas
Norint iškelti elektros stulpus iš savo sklypo, turite kreiptis į AB ESO, kad išduotų sąlygas iškėlimui. Gavus sąlygas reikės parengti projektą. Jei oro linijos savininkas elektros skirstomųjų tinklų operatorius (AB ESO), tai turite teikti paraišką dėl elektros įrenginių iškėlimo.
Jei elektros oro linijos yra senesnės kaip 20 metų, klientas turi padengti tik 50 proc. perkėlimo darbų kaštų, visais kitais atvejais klientas turi padengti visus iškėlimo darbų kaštus. Sužinoti iškėlimo darbų kainą galima tik parengus iškėlimo projektą.
Jei sklype yra elektros stulpas, nuo kurio tik jums ateina elektra, galite kreiptis į AB ESO su prašymu padidinti elektros galią, nurodant naują elektros apskaitos vietą, pavyzdžiui, ant sklypo ribos prie įvažiavimo į sklypą. AB ESO parengs prijungimo sąlygas ir paslaugos sutartį, kurioje bus nurodyta paslaugos kaina. Tokiu būdu būtų išmontuota nereikalinga elektros tiekimo linijos dalis ir sumontuotas naujas elektros apskaitos skydas.
Praktinis pavyzdys: Rasos istorija
Rasai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vienoje Klaipėdos rajono sodų bendrijų likęs sodo sklypas tapo tikra našta. Per sklypą einantys 110 kV įtampos elektros laidai atbaido visus pirkėjus, o kito tinkamo sprendimo rasti nepavyksta.
Jau kurį laiką Rasa bando parduoti sklypą, tačiau vis nesėkmingai - dėl aukštos įtampos elektros laidams taikomų apsaugos zonų, daug potencialių pirkėjų atkrenta. „Neįmanoma, jau kiek metų visi baidosi laidų, negaliu parduoti. Kiek dėjau skelbimą, klientų atsiranda, bet niekas neperka - nuvažiuoja, pažiūri ir viskas, nes visi dabar nori statyti namus. Aišku, ten namą gali pastatyti, bet jo nepriduosi. Yra nedėkingoj vietoj ir viskas“, - apmaudo neslėpė moteris.
Tiek pati moteris, tiek jos dukra turi regos negalią. Pati Rasa yra neregė, jos dukros akys taip pat pažeistos, dėl to negali pasirūpinti sodu, o ir jo naudoti pagal paskirtį taip pat neleidžia negalia. Būtent dėl to atsiranda dar daugiau išlaidų, nes nei parduoti, nei apleisti sklypo negali: „Aš esu nematanti, kai mirė vyras, jau gal 7 metus tas sodas nedirbamas. Aš samdau žmogų, moku po 60 eurų, kad nupjautų žolę kartais per mėnesį. Nei parduot galiu, nei apleist. Aklavietė. Apleisi, tai tikrai niekas nepirks ir bus baudos. Man pjauti žolę ir po 400 eurų sumokėti per metus yra daug. Kai pats negali žolės pjauti, bent kartą per mėnesį samdai žmogų, kad nupjautų.“
Akcinė bendrovė „Litgrid“, kuriai priklauso aukštos įtampos laidai, einantys per sklypą, patikino, jog pavasarį yra bendravę su Rasa apie galimybes sklype statyti namą. „Norėdami padėti sklypo savininkei tinkamai įvertinti esamas sklypo panaudojimo galimybes, atsakydami į jos užklausą išsamiai paaiškinome, kad jai priklausantis 1994 m. suformuotas sklypas patenka į 110 kV oro linijos Klaipėda-Palanga, nutiestos 1971 m., apsaugos zoną, todėl vienoje jo dalyje yra taikomi apribojimai, o kita dalis ribojimų neturi“, - situaciją komentavo įmonė.
„Litgrid“ pažymi, jog oro linija buvo pastatyta valstybinėje žemėje, kurią po nepriklausomybės atkūrimo nuosavybės teise tesės aktų nustatyta tvarka įgijo savininkė: „Toje sklypo dalyje, kuri patenka į 110 kV oro linijų apsaugos zoną, yra numatyti ūkinės ir komercinės veiklos apribojimai, apibrėžti Energetikos ministro įsakymu patvirtintose „Elektros tinklų apsaugos taisyklėse“. Likusi sklypo dalis nepatenka į apsaugos zoną, todėl neturi apribojimų, susijusių su 110kV oro linija.“
Įmonės atsakyme paaiškinta, jog asmenys, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, gali kreiptis ir gauti vienkartines kompensacijas. Vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti tie žemės sklypų savininkai bei valstybės žemės patikėtiniai, kurių valdomiems žemės sklypams elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ naudai įstatymu yra nustatytas žemės servitutas, t. y. kurių sklypas (jo dalis) patenka į esamo elektros perdavimo tinklo (110 kV ir aukštesnės įtampos) apsaugos zoną (jeigu už servitutą dar nebuvo atlyginta)“, - aiškino įmonės atstovas spaudai.
Daugiau informacijos apie kompensacijų apskaičiavimą ir išmokėjimą bei prašymų formas galima rasti „Litgrid“ interneto svetainėje.
Praktiniai patarimai žemės savininkams
- Svarbu žinoti savo teises ir aktyviai ginti savo interesus.
- Jeigu būtinai turite atlikti darbus elektros tinklų apsaugos zonoje, suderinkite juos su ESO.
- Turite kreiptis į AB ESO dėl plombų nuėmimo arba dėl laikinos elektros dėžės atjungimo.
- Norint sužinoti, ar jūsų sklypas patenka į apsaugos zonas, galima pasitikrinti Litgrid elektros tinklų žemėlapį arba viešinamus apsaugos zonų planus.
- Jei nesutinkate su pasiūlyta kompensacija, kreipkitės į institucijas ar naudokite administracinę tvarką servituto nustatymui per Nacionalinę žemės tarnybą.
✅SSS EK IŠMOKOS (DARBUOTOJŲ KOMPENSACIJOS) IR KAIP PATEIKTI PARAIŠKĄ!
Papildomi aspektai
Elektros Stulpų Pašalinimas: Norint iškelti elektros stulpus iš savo sklypo, turite kreiptis į AB ESO, kad išduotų sąlygas iškėlimui. Gavus sąlygas reikės parengti projektą.
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“ baigė mokėti kompensacijas žemės savininkams, per kurių sklypus planuojama tiesti elektros perdavimo oro liniją nuo Alytaus iki Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE). 375 savininkams išmokėta daugiau nei 5,1 mln. litų. Mokant kompensaciją už nustatomą servitutą siekiama atlyginti nuostolius už sunaikinamus pasėlius, sodinius, iškertamą mišką, kompensuoti už prarandamą galimybę naudotis žeme ar jos dalimi pagal paskirtį.
Nustačius servitutą, atitinkamo žemės ploto nuosavybė nesikeičia, jis ir toliau priklauso žemės sklypo savininkui. Servitutas yra daiktinė teisė, kuria suteikiama teisė savininko sklypo dalyje tiesti, naudoti ir aptarnauti dujų perdavimo sistemą ir, esant poreikiui, privažiuoti prie šios sistemos antžeminių objektų.
Administraciniu aktu, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, servituto nustatymą administraciniu aktu reglamentuoja LR civilinio kodekso, LR žemės įstatymo, Metodikos nuostatomis.
tags: #negaunu #kompensacijos #is #litgrid