Neformalus ugdymas vaikų namuose: metodai ir situacija Lietuvoje

Neformalus ugdymas yra svarbi vaikų ugdymo dalis, leidžianti jiems lavinti įvairius įgūdžius ir gebėjimus už formalaus švietimo ribų. Šiame straipsnyje aptarsime neformalaus ugdymo metodus, situaciją Lietuvoje ir užsienio šalių patirtį.

Neformalus ugdymas: kas tai?

Neformalus ugdymas yra ne vien tik teatro ar piešimo būrelis, kuriame dėmesys kreipiamas tik į pačią veiklą. Painiavą L.Ragauskas išsklaido paaiškindamas vieną ryškiausių skirtumų - neformaliame ugdyme nėra vertinimo, o ugdančiojo ir besiugdančiojo santykis yra lygiavertiškesnis, mažiau paremtas vertinimu ar išoriniu pasirodymu.

Neformalus ugdymas licėjuje

Licėjuje neformalusis ugdymas grindžiamas siekiu suteikti vaikams įvairiapusių žinių ir padėti atsiskleisti jų fiziniams bei protiniams gebėjimams. Šiais 2025-2026 mokslo metais siūlome 0-4 kl. vaikams rinktis patikusį būrelį iš gausaus sarašo. Užsiėmimai vyksta iš karto po pamokų ir vaikai gali būti užimti iki 18:00 val.

Neformaliojo ugdymo metodai

Neformalus ugdymas apima įvairias veiklas, kurios padeda vaikams ugdyti socialinius, kūrybinius ir praktinius įgūdžius. Štai keletas pavyzdžių:

• Robotika: Robotikos akademija 2011-2013 m. 250 mokinių pažino robotiką ir susižavėjo šia veikla, kai tik gavo progą pasimokyti išmaniajame būrelyje nemokamai.
• Gamta: Pavyzdžiui, dalyvaudami pasitikėjimo savimi stiprinimo gamtoje kursuose, mokiniai taps ne žygeiviais, bet imsis veiklos, kuri būtų ne šiaip maloni prasiblaškyti po pamokų, bet formuotų visą gyvenimą reikalingus įgūdžius.
• Kulinarija: Vaikai gaminti mėgsta - ypatingai mažesniame amžiuje. Ką gaminsime? Kiekvieną kartą išmėginsime vis kitokius patiekalus: saldžius ir sūrius, kepamus ir maišomus, sveikus ir ne visai, proginius ar kasdienius.
• Šokis: Šokio studija - tai kūrybinė erdvė, kurioje vaikai gali išreikšti save ir savo jausmus per šiuolaikinio bei klasikinio šokio judesį.
• Muzika: Būrelis skirtas 0-4 klasių moksleivių muzikinių gabumų lavinimui bei smagiam laiko leidimui po pamokų.
• Matematika: Kviečiame vaikus mokytis pažinti skaičius ir skaičiuoti pagal pasaulyje pripažintą NUMICON mokymosi programą.
• Plaukimas: Vaikai mokysis plaukti viename moderniausių baseinų Lietuvoje FITUS.
• Keramika: Užsiėmimus ves jauna, energinga ir kūrybinga mokytoja Gustė Mikėnaitė, turinti daug patirties keramikos edukacijoje su vaikais.
• Tapyba: Tapyba ant molbertų - vaikai susipažins ir išbandys tapybą ant drobės, tapysime akriliniais dažais.
• Sportas: Programa specializuosis į pradinį fizinio pajėgumo komponentų (greitumas, ištvermė,vikrumas,jėga, koordinacija, pusiausvyra,lankstumas) bei karatė technikos pradinių žinių,žmogiškųjų vertybių ugdymą per treniruočių procesą.

Svarbu, kad neformalus ugdymas būtų įdomus ir patrauklus vaikams, skatintų jų kūrybiškumą ir saviraišką.

Taip pat skaitykite: Neformalusis ugdymas: organizavimas ir galimybės

Neformaliojo ugdymo situacija Lietuvoje

Neformaliojo ugdymo situacija Lietuvoje neaiški: nesuskaičiuojama, kiek lėšų iš įvairių šaltinių jam skiriama, tik apgraibomis nustatoma, kiek mokinių jame dalyvauja. Skaičiai apytikriai, bet kuklūs: vieno vaiko neformaliajam švietimui per mėnesį savivaldybėms rekomenduojama skirti apie 1,45 euro ir spėjama, kad jame dalyvauja tik apie 28 proc.

Tačiau prognozė optimistinė: atsiradus neformaliojo ugdymo krepšeliui, neformaliajame švietime dalyvaus pusė Lietuvos mokinių. Spalį įvedus neformaliojo ugdymo krepšelį neformaliajame švietime dalyvaujančių mokinių padaugės iki 50 proc., į jį galės įsitraukti dar 67 tūkst. mokinių, o neformalusis švietimas taps geresnės kokybės ir įvairesnis.

Trims šių metų mėnesiams savivaldybėms pagal vaikų skaičių bus padalyta 3,24 mln. eurų. Taigi, prie pusantro euro rekomenduojamos sumos galima pridėti dar 15 eurų, kuriuos savivaldybės panaudos apmokėti neformaliojo švietimo paslaugas.

Lietuvoje planuojamas modelis, nors ir visiškai nenusižiūrėtas, panašus į daugelyje šalių taikomą principą „pinigai paskui vaiką“.

Kontrolieriai taip pat pabrėžė, kad jau kelerius metus pateikiami duomenys, jog 27 proc. Nustatyta, kad atskirose savivaldybėse mokinių, dalyvaujančių neformaliajame ugdyme, dalis skiriasi nuo 4 iki 61 proc. Pačios savivaldybės, neformaliajam mokinių švietimui turėjusios skirti ne mažiau kaip 50 proc. rekomenduojamos mokinio krepšelio lėšų sumos - 5 litus (1,45 euro) vienam mokiniui per mėnesį, vis mažiau lėšų panaudojo tikslingai. Pasak Valstybės kontrolės ataskaitos, 2013 m. 12 savivaldybių neformaliajam švietimui skyrė tik iki 15 proc.

Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius

Neformaliojo ugdymo krepšelis

Įregistravę savo sukurtas programas, jei tik šios bus akredituotos, siūlyti vaikams galės įvairiausi šios paslaugos teikėjai - nevyriausybinės organizacijos, laisvi mokytojai, kultūros, sporto įstaigos. Į šias lėšas negalės pretenduoti formalųjį švietimą papildančios dailės, muzikos, menų ir sporto mokyklos bei bendrojo ugdymo mokyklos.

Anot jo, geriausias kokybės įvertinimas - vaiko pasirinkimas ir perpildytas būrelis. Bandomajame „Pakis“ projekte vieni populiariausių buvo robotikos, konstruktorių užsiėmimai.

Neformaliojo ugdymo galimybės mokykloms ir mokytojams

Kaip aiškina ŠMM atstovas A.Šimaitis, bendrojo ugdymo mokyklose neformaliojo ugdymo veikloms organizuoti kiekvienai klasei skiriama po 2 neformaliojo ugdymo valandas per savaitę.

Manau, kad neformaliojo ugdymo krepšelis atveria galimybių ir mokykloms, jei jose yra mokytojų, turinčių idėjų, bet negaunančių neformaliojo ugdymo valandų. Jie gali rašyti programą ir pretenduoti į paramą. Tą galima daryti ne tik bendrojo ugdymo mokyklose.

Be to, galima pasirinkti mokyklos patalpas kaip vietą, kurioje vyks neformalus ugdymas. Savivaldybės baseine galėtų vykti plaukimo pamokos, kultūros namų scenoje - teatro studija, užsiėmimus galima organizuoti muziejuose ir bibliotekose.

Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas

Todėl ir yra numatyta, kad programas rengti gali įvairių sričių atstovai. Kodėl kalvis negalėtų parašyti programos ir savo amato pamokyti jaunų vyrukų, kurie nenori dainuoti ar šokti? Neformaliojo ugdymo veiklų gali pasiūlyti ir medikai, ir audėjai.

Neformaliojo ugdymo programų administravimas

Neformaliojo vaikų švietimo programų administravimą reglamentuoja Neformaliojo vaikų švietimo programų finansavimo ir administravimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. V-46.

• iki birželio 1 d. pateiktos paraiškos vertinamos iki rugpjūčio 1 d.
• iki spalio 1 d. Užpildžius programos registravimo formą Neformaliojo švietimo programų registre (NŠPR), kurioje bus integruota ir paraiška, įregistravus programą, NVŠ teikėjas turės paspausti Pateikti akreditavimui.

Programos akreditacija galioja visose savivaldybėse. NVŠ programos atitiktis reikalavimams galioja neterminuotai. Atitinkančios reikalavimus programos tvirtinamos administracijos direktoriaus įsakymu.

SVARBU. NVŠ krepšelio dydis patvirtinamas Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu. Atsižvelgiant į sutarties 4.3 punktą ir Kazlų Rūdos savivaldybės gautą finansavimą NVŠ programoms finansuoti, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu finansavimas paskirstomas proporcingai NVŠ programų teikėjams.

NVŠ lėšos yra skiriamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Kazlų Rūdos savivaldybės biudžeto. NVŠ finansavimas skiriamas NVŠ teikėjams, kurie turi akredituotas savivaldybės lygmens NVŠ programas ir yra sudarę su Kazlų Rūdos savivaldybe NVŠ programos (-ų) finansavimo sutartis.

Neformaliojo ugdymo svarba

Neformalusis švietimas reikalingas visur, nes nėra savivaldybės, kurioje visi vaikai jame dalyvautų 100 proc. Kaip ir minėjau, tikimės, kad į šią veiklą įsitrauks tautodailininkai, į pensiją išėję pedagogai, galbūt mokytojai, kurie neteko darbo uždarius mokyklą.

Užsienio šalių patirtis

Pažangios šalys taiko panašius modelius, rūpinasi neformaliu vaikų ugdymu, siekia apsaugoti juos nuo žalingų įpročių. Jungtinėje Karalystėje neformaliojo švietimo veiklą organizuoja savivaldybių įkurti centrai ar nevyriausybinės organizacijos.

Savivaldybė apmoka jų veiklą, tarsi perka iš jų paslaugą, o centras ar organizacija turi organizuoti įvairiausias programas, gali pirkti įrangą, reikalingą didžėjams, šokiams, nes užsiėmimų kryptys priklauso nuo bendruomenės pasirinkimo. Veikla gali padėti spręsti ir socialines problemas: įtraukti į veiklą imigrantų, vargingiau gyvenančių šeimų.

Pavyzdžiui, Estijoje visos privačios sporto mokyklos ir sporto klubai gali gauti finansavimą iš savivaldybių. Taikant tokį modelį, Estijoje neformaliojo švietimo veikloje dalyvauja 49 proc.

Islandijoje kiekvienam 6- 8 m. amžiaus vaikui skiriama maždaug 200 eurų suma, kurią tėvai gali paskirti neformaliojo ugdymo veiklai. Islandijos sostinėje Reikjavike, pasirinkus būdą „pinigai paskui vaiką“, per 3 metus vaikų dalyvavimas neformaliojo ugdymo veikloje padidėjo nuo 20 iki 83 proc.

Po šių išvadų Čikagos miesto municipaliteto galvoms kilo nebloga mintis - juk vaikai gali mokytis ir vasarą, be to, nemokamai ir netoli namų. Tad miestas skyrė pinigų neformaliojo švietimo veikloms ir kartu su įvairiomis organizacijomis atvėrė miestą vasaros ugdymui: muziejai, laboratorijos ir kitos įstaigos organizavo kelių savaičių trukmės programas. 2013 m. „Puikią idėją perėmė ir kiti didieji miestai. Prie Čikagos idėjos prisijungė Dalasas, Pitsburgas ir Vašingtonas. Be pradinio tikslo - išvengti žinių praradimo vasarą, atsirado ir kitų siekių - sukurti infrastruktūrą neformaliajam švietimui, ugdyti gebėjimus, kurių vėliau reikės darbe. 2013 m.

Visuomenės požiūris į neformalų ugdymą

Neformalaus ugdymo įstaigos direktorius pasidžiaugė, kad neseniai atlikta tėvų ir jaunimo apklausa rodo, jog Lietuvoje požiūris į neformalų ugdymą išties keičiasi. Prieš kurį laiką atlikta apklausa rodo, kad tikslai pasikeitė. Dabar jų siekiai - išmokyti atsakingumo, bendruomeniškumo, komandinio darbo ir panašių dalykų.

Paprašytas palyginti mokyklos neformalų ugdymą ir JVLC vadovas tikino, kad šių įstaigų vaidmuo minėtame procese yra skirtingas, nors jų bendradarbiavimas, aišku, būtinas. Neformalus ugdymas mokyklose iš tiesų vyksta, ir vyksta neblogai, tačiau turime prisiminti, kad mokyklos paskirtis yra kiek kita. Pedagogai turi išmokyti vaikus konkrečių dalykų ir nukrypti nuo numatytų programų jie negali.

Būtent todėl mes turime bendradarbiauti su mokyklomis, ką iš tiesų sėkmingai ir darome.

Jau antrus metus į JVLC plaukimo būrelį dvi dukras - vieną devynerių, kitą beveik septynerių - vedanti mama Dalia tikino matanti, kaip užsiėmimai ugdo mergaites kaip asmenybes.

Vienas iš labiausiai paminėtų dalykų, kuriuos mažyliams suteikia neformalus ugdymas - aplinkos pakeitimas.

tags: #neformalusis #ugdymas #vaiku #namuose