Neformalusis švietimas mokykloje įgyvendinamas pagal Neformaliojo vaikų švietimo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2695. Neformaliojo vaikų švietimo tikslas - yra ugdyti kompetencijas, teikiančias galimybių asmeniui tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo ir saviraiškos poreikius.
Vaiko pasirinkta veikla ugdyti kompetencijas, kurios ypač svarbios jo, o vėliau ir suaugusiojo gyvenime - socialines, edukacines, asmenines, profesines. Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis - tenkinti mokinių pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; tai svarbi viso ugdymo proceso grandis, padedanti moksleiviui įgyti asmenybinę ir sociokultūrinę brandą.
Neformalusis švietimas padeda mokiniui plėtoti savo kūrybines galias, ugdo kultūrinę, tautinę ir pilietinę savimonę, išryškina polinkius, žadina jo aktyvumą, savarankiškumą, atskleidžia įvairius gebėjimus, moko bendrauti, sudaro sąlygas džiaugtis savo ir draugų pasiekimais.
Mokinio dalyvavimas neformaliojo švietimo veikloje suteikia jam pasitikėjimo savo jėgomis, kas labai reikalinga įsisavinant įvairių mokomųjų dalykų žinias.
Neformalus švietimas organizuojamas atsižvelgiant į šiuos kriterijus:
Taip pat skaitykite: Neformalus ugdymas Lietuvoje
- mokinių polinkius ir poreikius;
- tėvų pageidavimus;
- mokinių amžių;
- pedagogų kompetencijas;
- bendrųjų ugdymo planų reikalavimus ir mokyklos ugdymo planą bei skiriamų valandų skaičių;
- mokinių krepšeliui skirtas lėšas.
Neformaliojo švietimo poreikis ateinantiems mokslo metams tiriamas balandžio-gegužės mėnesiais mokinių anketų/apklausos būdu. Apklausą vykdo klasių vadovai/kuratoriai.
Mokinių anketinių apklausų duomenys apibendrinami ir nustatomas kitų mokslo metų neformalaus ugdymo poreikis. Mokytojai pateikia siūlymus anketoje su trumpa būrelio anotacija iki gegužės 30 d. Neformalaus ugdymo vadovai iki rugsėjo 1 d.
Siekdami detaliau išsiaiškinti specialiųjų poreikių mokinių aktyvumą popamokinėje mokyklos veikloje, domėtasi, kiek specialiųjų poreikių vaikai lanko būrelius. Tyrimo duomenys rodo, kad specialiojoje mokykloje aie vaikai dvigubai aktyviau dalyvauja būreliuose, nei bendrojo lavinimo mokykloje besimokantys specialiųjų poreikių mokiniai.
Specialiosios mokyklos pedagogai nurodo, kad mokiniai renkasi ir kitus būrelius: keramikos, darbo terapijos, floristikos, modeliavimo, dailės ir muzikos terapijos, etnokultūros. Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai, nurodydami kitus būrelius, minėjo sveikos gyvensenos, šaškių, lėlių teatro, kuriuos lanko specialiųjų poreikių mokiniai; 5% pedagogų teigė, kad aie mokiniai nelanko jokius būrelius.
Bendrojo lavinimo mokykloje įvairios krypties būreliai lankomi negausiai. Daugiausia, specialiųjų poreikių moksleiviai, aioje mokykloje renkasi sporto būrelį. Taigi daugumos abiejų mokyklų pedagogų ir ugdytinių tėvų teigimu, dažniausiai specialiųjų poreikių vaikai renkasi meninio ugdymo būrelius.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Likusius mokinių lankomus būrelius (sveikatingumo, gamtamokslinio ugdymo) minėjo gerokai mažiau pedagogų ir tėvų. Statistikaikai itin reikšmingi bendrojo lavinimo ir specialiosios mokyklos pedagogų nuomonės skirtumai, nurodant, kokius būrelius lanko specialiųjų poreikių mokiniai. Statistikaikai reikšmingai skiriasi tėvų, kurių vaikai mokosi bendrojo lavinimo mokykloje, ir tėvų, kurių vaikai mokosi specialiojoje mokykloje, nuomonės apie mokinių lankomus būrelius.
Šis ugdytinių tėvų teigimu, daugiausia vaikai lanko: dailės (x² = 4,057, p = 0,044); kompiuterius (x² = 5,147, p = 0,023). Bendrojo lavinimo pedagogų ir tėvų nuomonė apie mokinių dalyvavimą popamokinėje veikloje išryškino panašias tendencijas: daugiausia mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose (pedagogai - 69,2%, tėvai - 50%); mažesnė dalis - miesto renginiuose (pedagogai - 23,1%, tėvai - 27,3%); lanko koncertus, spektaklius mieste (pedagogai - 17,9%, tėvai - 22,7%).
Dalis pedagogų teigia, kad specialiųjų poreikių mokiniai lanko būrelius mieste (15,4%) ir nedidelė dalis tėvų pritaria jiems (4,5%). Tėvai nurodo, kad jų vaikai nedalyvauja kitų mokyklų popamokiniuose renginiuose, o pedagogai mano, kad dalyvauja (5,1%).
Menkas domėjimasis kitų mokyklų popamokiniais renginiais apsunkina bendravimą su bendraamžiais, trukdo sėkmingai socializuotis visuomenėje. Tėvų, kurių vaikai mokosi specialiojoje mokykloje, ir specialiosios mokyklos pedagogų nuomonė apie mokinių dalyvavimą popamokinėje veikloje labiau skiriasi nei bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų ir tėvų.
Didelė dalis pedagogų mano, kad specialiųjų poreikių mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose (96,1%), miesto renginiuose (66,7%), lanko koncertus, spektaklius mieste (66,7%). Ne tokia didelė dalis tėvų mano, kad jų vaikai dalyvauja mokyklos renginiuose (60,0%), lanko koncertus, spektaklius mieste (53,3%), kiek mažiau mano, kad dalyvauja miesto renginiuose (16,7%). Nedidelė dalis pedagogų nurodo kad dalis mokinių lanko būrelius mieste (7,8%), o vaikų tėvai šiai nuomonei nepritaria ir nurodo, kad jų vaikai nelanko būrelių mieste.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Specialiosios mokyklos pedagogai nurodo, kad jų ugdytiniai dalyvauja ir kitokioje popamokinėje veikloje, tokioje kaip ekskursijos, varžybos, parodos, koncertai. Specialiosios ir bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų nuomonės skirtumai statistikaikai reikšmingi aiais atvejais: specialiosios mokyklos pedagogų nuomone, jų ugdytiniai dalyvauja mokyklos renginiuose (x² = 12,127, p = 0,000); miesto renginiuose (x² = 16,830, p = 0,000); lanko koncertus, spektaklius mieste (x² = 21,148, p = 0,000); kitų mokyklų popamokinius renginius (x² = 6,597, p = 0,010).
Šis tiek bendrojo lavinimo, tiek specialiąsias mokyklas, panašks. Daugiausia aie mokiniai dalyvauja mokyklos renginiuose. Galima teigti, kad mokyklos renginiai ašiams moksleiviams prieinamiausi, todėl pedagogai turi galimybę sudominti, įtraukti į papildomojo ugdymo veiklą specialiųjų poreikių mokinius, atitraukti juos nuo nenaudingo laisvalaikio.
Mažiau aie mokiniai lanko būrelius mieste, dalyvauja kitų mokyklų popamokiniuose renginiuose. Pedagogų nurodytos kitos veiklos sritys, kuriose dalyvauja specialiųjų poreikių mokiniai, leidžia daryti išvadą, kad specialiosios mokyklos auklėtiniai turi platesnes galimybes realizuoti savo poreikius. Galima daryti prielaidą, kad menką dalyvavimą miesto būreliuose lemia tėvų finansinės galimybės.
Tyrimas leido susipažinti su pedagogų ir tėvų nuomone apie tai, kokius mokinių ugdymosi poreikius tenkina būrelis ir kita popamokinė veikla. Akcentuoja, kad lankydami būrelius, mokiniai mokosi bendrauti, laikytis elgesio taisyklis. Šdalis (35,9%) specialiosios mokyklos pedagogų ir 41,7% ašis mokyklos ugdytinių tėvų teigia, kad būreliuose moksleiviams suteikiami profesinio darbo pagrindai. Maždaug panašiai pasiskirsto ir bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų bei ugdytinių tėvų nuomonės.
Penktadalis (19,3%) bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų ir tėvų (20,9%) teigia, kad būrelių lankymas ugdo mokinių pasitikėjimą savimi; pasitikėjimo ugdymosi poreikį minėjo kiek mažiau specialiosios mokyklos pedagogai (16,3%) ir tėvai (14,6%). Abiejų mokyklų pedagogų ir ugdytinių tėvų nuomonės iš esmės sutampa. Nevaržomoje veikloje, kuri nėra vertinama pažymiu mokinys gali pasijusti laisviau, drąsiai reikštis, tenkinti savirealizacijos poreikius, o pedagogui tai puiki proga dar geriau pažinti mokinį, įžvelgti jo stipriąsias puses. Aiai vertinti aplinką, gyventi greta kitų žmonis.
Bendrojo lavinimo mokyklos ugdytinių tėvai (BLM - 8%, SM - 12,4%). Tėvai, kurių vaikai mokosi specialiojoje mokykloje, tiki, kad papildomojo ugdymo veikloje ugdomas pareigingumas (14,2%), pedagogai (14,6%) dažniau pažymi darbštumo ugdymąsi. Šis specialiųjų poreikių mokinių tėvai tikisi, kad būreliai gali padėti pasirinkti profesiją. Specialiosios mokyklos pedagogai nurodo ir kitokią papildomojo ugdymo veiklos naudą: padeda mokiniams atsipalaiduoti, pedagogui sudaroma galimybė suprasti vaiko psichinę būklę.
Specialiosios ir bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų nuomonės skirtumai statistikaikai reikšmingi aiais atvejais: SM pedagogai nuorodo, kad būreliai ir popamokinė veikla padeda atskleisti gabumus (x² = 15,388, p = 0,000); įgyti naudingų įgūdžių: siūti, megzti, gaminti valgį, namų ruoašos, žemės darbs (x² = 13,966, p = 0,000). Šiam moksleiviui.
Tyrimo duomenys rodo, kad daugiausia, tiek bendrojo lavinimo, tiek specialiosios mokyklos pedagogai ir mokinių tėvai papildomojo ugdymo veiklą sieja su teigiams asmenybės savybis, socialinis gebėjimims formavimu bei technologinis gebėjimims ugdymu. Šis specialiųjų poreikių bendrojo lavinimo mokykloje ugdytinių tėvai nori, kad mokykla mokyts vaikus pagarbiai bendrauti su žmonėmis; tokios pat nuomonės ir beveik tokia pat dalis abiejų mokyklų pedagogų (BLM - 26,7%, SM - 27,3%).
Šis ugdytinių tėvai norėtųsi, kad mokykla parengts mokinius spręsti gyvenimo problemas. Specialiosios ir bendrojo mokyklos pedagogai bei ugdytinių tėvai svarbiu mokyklos uždaviniu laiko technologinis gebėjimims ugdymąsi. Tėvai nori, kad mokykla išmokyts vaikus namų ruošos (BLM - 35%, SM - 26,9%); jiems pritaria apie penktadalį (21,4%) bendrojo lavinimo ir ketvirtadalis (24,4%) specialiosios mokyklos pedagogų.
Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai mezgimo, siuvimo ir žemės ūkio darbs įgūdžių ugdymo visai nenurodo. Aiai, kaip rodo tyrimo duomenys, yra tenkinami ribotai. Matyt, pedagogų nuomone, bendrojo lavinimo mokykla technologinis gebėjimims neprivalo suteikti specialiųjų poreikių mokiniams. Daugiau kaip pusę bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų (57,2%) teigia, kad mokykla ašiams ugdytiniams turėts suteikti profesinio darbo pagrindus; to pageidauja gerokai mažiau tėvų (BLM - 25%, SM - 26,9%).
Tėvai ir pedagogai pareiškė labai įvairias nuomones apie tam tikrs asmenybės savybis būtinumą ugdyti mokykloje. Kiek daugiau - apie penktadalį (19,6%) bendrojo lavinimo mokyklos pedagogų, aiek tiek mažiau specialiosios mokyklos pedagogų ir ugdytinių tėvų (viss pastars respondents apie 16%) pažymi būtinumą ugdyti mokinis savarankiškumą, sąžiningumą ir įvairias kitas savybes, svarbias bendraujant, adaptuojantis bendruomenėse.
Savarankiškumas specialiųjų poreikių mokiniams yra labai svarbus, nes dažnai aie mokiniai pasiduoda kitų žmonis įtakai, nepasitiki savo jėgomis ir nesugeba savarankiškai priimti sprendimus. Aiai patenkinami ia dalies. Specialiosios mokyklos pedagogai nurodė ir kitus gebėjimus, kurių ugdymas, jų nuomone, labai svarbus specialiųjų poreikių vaikams: mokyti savikritiškai vertinti save, savo poelgius, mokyti įveikti savo negaliąs pasekmes.
Pedagogų nuomonės skirtumai, nurodant, kokis svarbiausis dalyks turi suteikti mokykla, statistikaikai reikšmingi aiais atvejais: specialiosios mokyklos pedagogai mano, kad svarbu išmokyti sveikai gyventi (x² = 10,181, p = 0,001); siūti (x² = 12,678, p = 0,000); megzti (x² = 6,714, p = 0,010); žemės ūkio darbs (x² = 19,664, p = 0,000); suteikti profesijos pagrindus (x² = 5,916, p = 0,015); parengti ašeimai (x² = 9,779, p = 0,002); mokyti taupumo (x² = 9,977, p = 0,002); gailestingumo, atjautos (x² = 9,425, p = 0,002).
Bendrojo lavinimo mokyklos pedagogai nurodė tokius specialiuosius poreikius: komunikacijos (bendravimo ir bendradarbiavimo); asmenybės savybis ugdymo (savarankiškumas, atsakomybė, darbštumas), žinių turtinimo; socialinius (mokymas naudingai leisti laisvalaikį, sveikos gyvensenos ugdymas, ruošimas svarankiaikam gyvenimui, tolerancijos mokymas); savirealizacijos (gabums, pasitikėjimo ugdymas, padėti nesijausti išskirtiniu); technologiniai (savitvarka, amatai), sporto, meninės saviraiškos poreikiai.
Siekiant išanalizuoti svarbiausias papildomojo ugdymo problemas, pedagogams buvo pateiktas klausimas: "Kokios papildomojo ugdymo ir popamokinės veiklos problemos?"
Pedagogų nuomone, trūksta metodinių rekomendacijų, kursų su praktine patirtimi, trūksta įvairesnis priemonių, būrelis įvairovės, nėra tėvų iniciatyvos, mokiniai palikti tik pedagogo globai, sunku aiuos moksleivius sudominti. Nedaugelis specialiųjų poreikių mokinių pasiekia gers rezultatų, o tai sumenkina jų motyvaciją.
Aie pedagogai mano, kad reikėts suderinti popamokinės veiklos laiką, nes dažnai aie veikla prasideda daug vėliau nei baigiasi pamokos, todėl mokiniai nebegrįžta į mokyklą. Reikėts keisti skeptišką pedagogų požiūrį į specialiųjų poreikių mokinių dalyvavimą popamokinėje veikloje.
Bendrojo lavinimo pedagogai mano, kad papildomojo ugdymo veiklą su specialiųjų poreikių mokiniais turėts vykdyti atskiras pedagogas. Taip pat trūksta metodinių rekomendacijų, nepakanka seminarų papildomojo ugdymo klausimais, trūksta gerosios patirties sklaidos, tėvai abejingi popamokinės veiklos organizavimui, būreliams turi vadovauti specialistas, ugdytiniai stokoja motyvacijos, nėra pastovaus finansavimo (reikia rašyti programas, o rezultatas neaiškus, daugiau išieikvojama jėgs nei gaunama naudos), trūksta įvairesnis renginis.
Akcentuojamas pedagogo profesinis pasirengimas. Tyrimas leido susipažinti su pedagogų ir tėvų nuomone apie papildomojo ugdymo efektyvinimo prielaidas. Bendrojo lavinimo ir specialiosios mokyklos pedagogai mano, kad papildomasis ugdymas būkts efektyvesnis, jei būkts geresnis aprūpinimas priemonėmis (BLM - 57,5%, SM - 78,4%), daugiau skiriama papildomo ugdymo valands (BLM - 42,5%, SM - 54,9%), būkts papildomas apmokėjimas (BLM - 47,5%, SM - 39,2%).
Tyrimo duomenys rodo, kad išsiskyrė bendrojo lavinimo ir specialiosios mokyklos pedagogų nuomonė, vertinant popamokinės veiklos efektyvinimo prielaidas. Mokytojai teigia, kad reikėtų daugiau įvairius būrelius (x² = 6,879, p = 0,009); mokyklos turėts sukurti mokiniams įdomesnę popamokinę veiklą (x² = 5,431, p = 0,02); reikia geresnio aprūpinimo priemonėmis (x² = 4,611, p = 0,032); didesnės pedagogų iniciatyvos (x² = 4,287, p = 0,038).
Tyrimo duomenys rodo, kad didžioji dalis papildomojo ugdymo efektyvinimo prielaids priklauso nuo pedagogų sumanumo, iniciatyvumo. Specialiosios mokyklos pedagogai mano, kad papildomojo ugdymo veikloje reikėts įdomesnės veiklos (43,1%), o bendrojo lavinimo mokykls pedagogai nurodo, kad reikėts geriau pažinti mokini...
Ugdymo procese vadovaujamasi Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių vertinimo, ugdymo pritaikymo ir (ar) reikalingos švietimo pagalbos skyrimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2024 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. V-928.
Mokiniui, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, ją pritaikant, mokinio individualus ugdymo planas sudaromas vadovaujantis Bendruosiuose ugdymo planuose dalykų programoms įgyvendinti nurodomu pamokų skaičiumi, kuris gali būti koreguojamas iki 25 procentų.
Individualiame ugdymo plane numatomi elgesio prevencijos ir intervencijos būdai, socialinių įgūdžių ugdymo veiklos. Mokiniui pagal galimybes pritaikoma jo mokymosi vieta, prireikus naudojant sieneles / širmas, skirtas dėmesiui koncentruoti ugdymo proceso metu, triukšmui mažinti.
Bendrojo ugdymo dalykų programas pritaiko mokytojas, atsižvelgdamas į mokinio gebėjimus ir galias, specialiojo pedagogo ir (ar) kitų vaiko gerovės komisijos narių rekomendacijas.
Mokinio, kuriam bendrojo ugdymo programa pritaikoma, mokymosi pažanga ir pasiekimai ugdymo procese vertinami pagal jam numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas mokymo(si) turinys, ko sieks ir mokysis mokinys, kokie bus mokinio mokymosi pasiekimų vertinimo ir pa(si)tikrinimo būdai, kokiomis mokymo(si) priemonėmis bus naudojamasi, kaip bus fiksuojami mokinio mokymosi pasiekimai ugdymo laikotarpiu ir laikotarpio pabaigoje.
Švietimo pagalba, ją teikiantys specialistai, tikslai ir intensyvumas mokiniui numatomi mokinio individualaus ugdymo plane. Švietimo pagalba mokiniui teikiama laikinai ar nuolat ugdymo proceso metu, konsultuojant mokinį, atsižvelgiant į individualiame ugdymo plane keliamus ugdymo(si) tikslus, pagalbą teikiančių specialistų funkcijas ir mokinio reikmes.
Mokymą namuose savarankišku ar nuotoliniu mokymo proceso organizavimo būdu organizuoja Centras pagal gydytojų rekomendacijas, sudaręs mokinio individualų ugdymo planą mokymosi namuose laikotarpiui.
Neformaliojo vaikų švietimo uždaviniai:
- ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikio tenkinimą;
- ugdyti pagarbą žmogaus teisėms, orumą, pilietiškumą, tautiškumą, demokratišką požiūrį į pasaulėžiūrų, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę;
- ugdyti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje;
- spręsti socialinės integracijos problemas: mažiau galimybių turinčių (esančių iš kultūriškai, geografiškai, socialiai ir ekonomiškai nepalankios aplinkos ar turinčių specialiųjų poreikių), ypatingų poreikių (itin gabių ir talentingų) vaikų, integravimas į visuomeninį gyvenimą, socialinių problemų sprendimas;
Neformaliojo ugdymo organizavimas:
- Paskirtis: Neformalusis vaikų švietimas - tai kryptinga veikla vaikų pažinimui, lavinimuisi, saviraiškos poreikių tenkinimui, specifinių gebėjimų ir kompetencijų ugdymui. Neformaliojo vaikų švietimo veikla yra skirta meninę, sporto ar kitą veiklą pasirinkusių mokinių asmeninėms, socialinėms, edukacinėms, profesinėms kompetencijoms ugdyti. Ši veikla mokiniams nėra privaloma ir laisvai pasirenkama.
- Neformaliojo ugdymo tikslai ir uždaviniai:
- Tikslai:
- Formuoti asmenį, sugebantį tapti aktyviu visuomenės nariu, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius per kompetencijų ugdymą.
- Sudaryti palankią bei saugią aplinką ir galimybes mokinių pažinimui, lavinimuisi, saviraiškai, bendravimo poreikių tenkinimui, vertybinių nuostatų formavimui ir socializacijai.
- Uždaviniai:
- Ugdyti ir plėtoti vaikų kompetencijas per saviraiškos poreikių tenkinimą.
- Ugdyti pilietiškumą, tautiškumą, įsitikinimų ir gyvenimo būdų įvairovę.
- Skatinti mokinių savarankiškumą ir kūrybiškumą, taikant aktyviuosius mokymo metodus, integraciją, pačių vaikų iniciatyvą.
- Lavinti gebėjimą kritiškai mąstyti, rinktis ir orientuotis dinamiškoje visuomenėje. Skatinti mokinius dalyvauti įvairioje neformaliojo ugdymo veikloje: būreliuose, projektuose, mokyklos organizuojamuose renginiuose, konkursuose.
- Mokyklos internetiniame puslapyje skelbti informaciją apie mokinių neformaliojo ugdymo pasiekimų rezultatus, renginius, vykdomus projektus, renginius.
- Vykdyti mokinių, dalyvaujančių ir nedalyvaujančių mokyklos ir kitų neformaliojo vaikų švietimo įstaigų veikloje, apskaitą.
- Sudaryti sąlygas ir galimybes spec. poreikių mokiniams dalyvauti neformaliojo vaikų švietimo veikloje.
- Tikslai:
- Neformaliojo vaikų švietimo principai:
- Aktualumo principas - neformaliojo vaikų švietimo veikla skirta socialinėms, kultūrinėms, asmeninėms, edukacinėms, profesinėms ir kitoms kompetencijoms ugdyti.
- Demokratiškumo principas - mokytojai, tėvai ir vaikai yra bendro ugdymosi proceso kūrėjai, kartu identifikuoja poreikius.
- Prieinamumo principas - sudaromos sąlygos vaikų kompetencijoms ugdyti per pasirinktą veiklą. Veiklos ir būdai yra prieinami visiems vaikams pagal amžių, išsilavinimą, turimą patirtį.
- Individualizavimo principas - neformalusis ugdymas individualizuojamas pagal kiekvienam vaikui reikalingą kompetenciją, atsižvelgiant į jo asmenybę, galimybes, poreikius ir pasiekimus.
- Savanoriškumo principas - vaikai laisvai renkasi neformaliojo švietimo teikėją (mokytoją) tinkamiausios veiklos kompetencijai ugdyti.
- Atvirumo principas - veiklų rezultatai konkretūs ir matomi (darbai parodose, koncertai, leidiniai, sportiniai pasiekimai).
- Neformaliojo ugdymo kryptys:
- Meninė (muzikinė, dailės, choreografijos, vaidybinė).
- Mokslinė - pažintinė (intelektinė, technologinė).
- Sportinė.
tags: #neformalusis #ugdymas #specialiuju #poreikiu #mokiniams