Specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo dalis, apimanti visus mokymo lygmenis. Jis apima specialiųjų poreikių asmenų ankstyvąjį, ikimokyklinį ugdymą, bendrąjį lavinimą, profesinį mokymą, aukštesnįjį mokymą, aukštąjį mokslą, suaugusiųjų švietimą ir papildomąjį ugdymą.
Specialiojo ugdymo tikslas - padėti specialiųjų poreikių asmenims suvokti bendrąsias vertybes, rengti juos savarankiškam gyvenimui, teikti kvalifikuotą specialiąją pedagoginę ir psichologinę pagalbą, garantuoti lygias teises įgyti išsilavinimą, profesiją, sudaryti tęstinio švietimo galimybes ir sąlygas lavintis bendrojo ugdymo įstaigose.
Šiame straipsnyje detaliau panagrinėsime specialiųjų poreikių vaikų ugdymą ikimokyklinio ugdymo įstaigose.
Specialiojo ugdymo istorija
Specialiojo ugdymo ištakos siekia senovės Graikiją, kur aklieji buvo mokyti pagal specialiąją programą. Aristotelis veikale "Apie sielą" teigė, kad kurčnebylystė turi įtakos vaikų protiniams gebėjimams ir pažintinei veiklai, todėl būtini specialiojo ugdymo ir mokymo metodai.
Žvilgsnis į specialiųjų poreikių asmenis bėgant amžiams keitėsi:
Taip pat skaitykite: Plačiau apie specialiuosius poreikius
- Senovės Romoje kurtieji buvo laikomi pamišėliais ir silpnapročiais.
- Viduramžiais Bažnyčia teigė, kad kurčiam vaikui atimta kalba už tėvų nuodėmes, todėl jis turi būti atskirtas nuo visuomenės.
- Renesanso epochoje humanistinės pažiūros skatino mokslininkus tyrinėti specialiųjų poreikių asmenų problemas, pritaikyti teorines žinias juos mokant.
Pirmosios specialiojo ugdymo įstaigos atsirado 18 amžiuje Prancūzijoje. 1775 m. prancūzų kunigas Ch. M. de l’Épée Paryžiuje įsteigė pirmąją pasaulietinę kurčiųjų mokyklą, o prancūzų tiflopedagogas V. Haüy 1784 m. - Nacionalinį jaunų aklųjų institutą.
Lietuvoje pirmoji kurčiųjų mokykla įkurta 1805 m. Vilniuje (veikė trumpai). 1823 m. prie Vilniaus universiteto įkurtas Kurčiųjų institutas (veikė iki 1833 m.). 1927 m. P. Daunio iniciatyva įsteigtas Kauno aklųjų institutas (1941 m. pertvarkytas į Kauno aklųjų mokyklą).
1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, pagal Specialaus ugdymo įstatymą (1999 m., nauja redakcija 2011 m.) specialusis ugdymas yra Lietuvos švietimo dalis, apimanti visus mokymo lygmenis.
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos
Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo formos yra šios:
- Visiška ar dalinė integracija
- Ugdymas specialiojo ugdymo įstaigose
- Ugdymas namuose
Specialiojo ugdymo įstaigos priima turinčius didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių ir negalinčius lankyti bendrojo ugdymo įstaigų asmenis, padeda jiems pasirengti ugdymuisi bendrojo ugdymo įstaigoje, teikia metodinę pagalbą tų įstaigų pedagogams, tėvams (globėjams).
Taip pat skaitykite: Skyriaus veikla ir nuostatos
Vaikams (nuo gimimo iki 3 metų) ankstyvoji specialioji pedagoginė pagalba teikiama namuose, šeimynose, vaikų globos, sveikatos priežiūros įstaigose ir kitose institucijose.
Ikimokyklinis ugdymas
Ikimokyklinio amžiaus vaikai (3-6/7 metų) ugdomi ikimokyklinio ugdymo įstaigų bendrosiose ar specialiosiose grupėse, specialiojo ikimokyklinio ugdymo ir kitose specialiojo ugdymo įstaigose. Vaikai, neturintys galimybės kiekvieną dieną atvykti į tam tikrą specialiąją įstaigą, gali būti ugdomi šių įstaigų savaitinėse grupėse arba jiems suteikiama specialioji pedagoginė pagalba.
Švietimo ir mokslo ministerijos nustatyti mokymo planai, bendrosios ir specialiosios programos reglamentuoja mokomuosius dalykus.
Ugdymosi specialieji poreikiai (pagalbos ir paslaugų reikmė) skirstomi į nedidelius, vidutinius, didelius ir labai didelius. Atsižvelgiant į tai parenkamos ugdymo formos ir metodai.
Taip pat skaitykite: Švietimas Lietuvoje: specialieji poreikiai
tags: #specialiuju #poreikiu #vaiku #ugdymas #ikimokyklinio #ugdymo