Gyvename didelių permainų ir reformų laikais. Šiandieninėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami visai kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Todėl labai svarbu ugdyti ne tik asmeninius, bet ir socialinius įgūdžius, kurie tarsi apsauginiai veiksniai, mažinantys tikimybę tokioms problemoms, kaip alkoholio ir narkotikų vartojimas, paauglių nėštumas, silpnumas sprendžiant konfliktus ir kitiems, atsiradimui. Spręsti šias problemas paliekama šiuolaikinei mokyklai (Bulotaitė L., Gudžinskienė V., 2004. P.3).
Šiandieninėje visuomenėje, didėjantis informacijos kiekis, kelia nuolatinę žmogaus mokymosi idėją. Didelė dalis jaunos žmonijos nesugeba kontroliuoti situacijos renkantis arba kuriant gyvenimo alternatyvas. Nepatenkintos žmogiškosios svajonės ir poreikiai mažina bendro sugyvenimo, grįsto humanistinėmis vertybėmis, galimybes. Tokio pobūdžio tendencijos apsunkina visuomenės bendruomenės jausmo formavimesi.
Visi šie asmenybę ir pilietį formuojantys bruožai gali atsirasti ir sustiprėti daugiausia bendradarbiavimo su kitais žmonėmis kontekste. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje žmogui keliami visai kitokie reikalavimai, ugdomi būtini nauji įgūdžiai. Jeigu anksčiau buvo vertinamas kuklumas, nuolankumas, paklusnumas, tai dabar siekiant išsilavinimo, karjeros ir darbo vertinami tokie dalykai, kaip aukštas savęs vertinimas, iniciatyvumas, lyderiavimas, komunikabilumas, konfliktai, smurtas, narkotikai, nusikaltimai, terorizmas.
Žmogus šiuolaikinėje visuomenėje, gyvena permainų ir reformų laikotarpiu. Labai svarbu ugdyti ne tik asmeninius, bet ir socialinius įgūdžius, kurie tarsi apsauginiai veiksniai, mažinantys tikimybę tokioms problemoms, kaip alkoholio ir narkotikų vartojimas, paauglių nėštumas, silpnumas sprendžiant konfliktus ir kitiems, atsiradimui.
Pasak G. Šiulaičienės mūsų šalyje dėmesys konfliktams reiškiasi epizodinėmis iniciatyvomis: leidžiamos rekomendacijos, kuriamais projektais ir konflikto sprendimo tema rengiamais seminarais. Todėl taip išauga išsilavinimo ir mokyklos humanistinės funkcijos reikšmė, siekiant atsispirti negatyvioms visuomeninės raidos tendencijoms. XXI a. šiose pasaulio valstybėse didėja dėmesys savimonės, tapatumo, priklausomybės ir atsakomybės ugdymui.
Taip pat skaitykite: Socialinio draudimo įstatymas
Demokratėjant visuomenei, jai atsigręžiant į humanizmo tradicijas, kinta požiūris į žmogaus asmenį, jo veiklą. Ugdymo sistemoje įsitvirtina humanistinė pedagogika ir psichologija. Vietoj standartinių programų, darbo formų ir metodų, kuriamos alternatyvios programos, nauji vaikų ugdymo būdai, įvairios pedagoginio proceso organizavimo formos. Mokykla buvo ir lieka įvairių konfliktų vieta.
Švietimo, socialinės ir vaiko gerovės sistema reformuojama, remiantis Europos šalių patirtimi, bendrosiomis tarptautinėmis sutartimis ir pagrindiniais principais - humaniškumo, demokratiškumo, nacionalumo, atsinaujinimo ir atvirumo kaitai. Šie socialiniai procesai. Vadinasi, žmogaus ugdymas turi atliepti šiuos visuomenės poreikius.
Lietuvos švietimo reforma orientuota į ugdymo humanizavimą bei demokratizavimą atvėrė galimybę kurtis šalyje alternatyvioms (Valdorfo, M. Montesori ir kt.) mokykloms, kurios veikia „naujojo ugdymo“ principais. 2001 metais Švietimo ir mokslo ministerijai pritarus Netradicinio ugdymo koncepcijai, atsivėrė galimybės plėstis netradicinis ugdymo įstaigų tinklui. Montesori sistemoje akcentuojama žmogaus individualumas, savarankiškumas, pagarba. Veikdamas, būdamas aktyvus vaikas atranda ir suvokia pats. Taip jis įgyja žinių, savarankiškumo ir gebėjimo pasirūpinti savimi pagrindus (Virbalienė S., Žygienė V., 2000, p. 70).
E. Jaudzemaitė teigia, kad Montesori ugdymo sistema - viena iš humanistinių ugdymo sistemų, kuriose auklėjimas grindžiamas ne autoritetu, bet pagarba vaiko asmenybei, laisve ir savivalda. M. Montesori šalininkai tikėjo, kad kiekvienas į pasaulį atėjęs vaikas turi teisę vystytis fiziškai, intelektualiai, emociškai, socialiai pagal savo vidines nuostatas, suaugusiajam talkinant. Ugdymas - tai pagalba žmogaus asmenybei, kad ji galėtų tobulėti. Montesori ugdymo sistemos tikslas - dvasiškai turtinga, intelektuali vaiko asmenybė (Kaunas, 200, P.
Remiantis M. Montesori pedagoginei sistemai būdinga laisvės ir drausmės sąveikos samprata, Montesori mokykla iš daugelio keliamiems uždaviniams taip pat išskiria asmens bendražmogiškąsias vertybes, socialinio bendravimo ir bendradarbiavimo patirties, konflikto sprendimo ugdymą. Lietuvos pedagogai, nagrinėjį M. Montesori metodo specifiką, pripažįsta, kad jos ugdymo esmė yra vaiko prigimtis ir jo vystymosi dėsningumai bei specialiai paruošta ugdomoji aplinka. Be to, buvo prieita išvados, jog Montesori pedagoginė sistema gali būti sėkmingai realizuojama Lietuvoje.
Taip pat skaitykite: Socialinis Darbas (2004, Nr. 3) apžvalga
Siekiant išsiaiškinti Montesori sistemos ugdymo įtaką konfliktų sprendimui bei atskleisti pagrindines konflikto valdymo problemas tyrimo objektu buvo pasirinktas konfliktų sprendimas ir valdymas M. Montesori pedagoginėje sistemoje. Tikslas: atskleisti ir ištirti M. Montesori sistemos ugdymo įtaką konfliktų sprendimui ir valdymui. Hipotezė: M. Montesori ugdymo įstaigose pakankamai gerai sprendžiami ir valdomi konfliktai, todėl galima teigti, kad šioje pedagoginėje sistemoje yra pozityviai sprendžiamos konfliktinės situacijos, efektyvus bendravimas, tolerancija, mažiau agresyvaus elgesio. Pateikti M. Montesori pedagoginės sistemos teorinius pagrindus ir palyginti M. Montesori mokslinius darbus ir kitos mokslinės literatūros šaltinių analizavimas ir interpretavimas; tiriamųjų anketavimas, gauti duomenis lyginamoji analizė ir sintezė. Tyrime kai kurie duomenis lyginami su V. Gasparkaitės (2000 m.), A. Šukštos (2004 m.) ir kitų autorių atliktais tyrimais.
M. Montesori teigia, kad būtinas naujas ugdymas, kuris turi prasidėti nuo pat gimimo, grindžiamas žmogaus vystymosi psichologijos žinojimu. „Naujasis“ ugdymas turi būti prieinamas visiems, paremtas laisvės, savarankiškumo principais, nes jeigu žmogus tampa priklausomas, jis nėra laisva asmenybė. Šio ugdymo tikslas yra ugdyti tokią asmenybę, kuri būtų savarankiška ir atsakinga už savo veiksmus. „Naujasis“ ugdymas turi skatinti naują supratimą apie žmogaus vertybes.
Montesori ašventai tikėjo, kad kiekvienas į pasaulį atėjęs vaikas turi teisę vystytis fiziškai, intelektualiai, emociškai, socialiai pagal savo vidines nuostatas, suaugusiajam talkinant. Montesori pedagogikos objektas ir tikslas yra vaikas kaip fiziškai ir dvasiškai brandi asmenybė, atsiskleidžianti per savarankišką veiklą. Svarbiausias Montesori pedagogikos tikslas yra padėti kiekvienam vaikui pasiekti pilną potencialą visose gyvenimo srityse. Holistinė mokymo programa, vadovaujant specialiai pasiruošusiam pedagogui, leidžia vaikui patirti mokymosi džiaugsmus, užtikrina savigarbos vystymąsi ir duoda žinių, iš kurių vaikai mokosi. Dėmesys fiziologinius ir psichologinius dėsnius.
Todėl M. Montesori pažymi, kad sukūrus palankias išorines sąlygas vaiko raidai, įgimtieji vaiko bruožai išryškėja ir parodo mums, kokia vaikas yra stipri ir harmoninga asmenybė. Vaiko asmenybės ugdymosi procese, anot M. Montesori, privaloma atsižvelgti į kiekvienam vaikui svarbius poreikius: veiklai ir darbui; tylai; savarankiškumui ir iniciatyvai; tvarkai; dėmesio sukaupimui ir jo išlaikymui; veiklos pasirinkimui; norui dirbti, o ne žaisti; vidinei drausmei išlaikyti; laisvei (New York, 1917. P. 19).
Montesori pedagoginėje sistemoje labai svarbus pedagogo vaidmuo. Šis gerbia vaiko asmenybę, stebi vaiks veikla ir prireikus sugeba nukreipti jį tinkama linkme, gerai išmano vaiko raidos tarpsnius ypatybes. Montesori ugdymo sistema siekia socialinio, fizinio, emocinio - jausminio, intelektualinio ugdymo vienovės, stengiasi patenkinti visus vaiko poreikius. Individualus požiūris i mokymąsi, kreipiamas dėmesys į individualius sugebėjimus, charakterį, asmeninius ypatumus.
Taip pat skaitykite: Psichikos sveikatos priežiūros vadovas
Skatinamas vaiko savarankiškumas, formuojamas savigarbos jausmas ir pasitikėjimas savimi. Ugdoma pagarba vienas kitam ir aplinkai. Kuriama aplinka, kurioje dominuoja veiklos pasirinkimo laisvė. Palaikomi šilti ir artimi santykiai su vaiku. Montesori sistema, atgimusi Lietuvoje 1989 metais, sėkmingai gyvuoja iki šios dienos. Šiandien veikia daugiau kaip 50 montesorinis grupių, Kaune įsikūrusi Montesori asociacija, pamažu steigiamos ne tik ikimokyklinės švietimo įstaigos, bet ir pradinės mokyklos. Įvairiuose Lietuvos miestuose vedami montesoriniai kursai, skaitomos paskaitos, pedagogės stažuojasi užsienyje, dalyvauja tarptautiniuose seminaruose.
Panašios pozicijos laikosi ir šiuolaikinė Lietuvos mokykla. Pagrindinis Montesori mokyklos Lietuvoje ugdymo tikslas - išugdyti laisvą, savarankišką žmogų, suvokiantį mokymosi reikšmę, gebantį rinktis prasmingus gyvenimo ir veiklos tikslus, pajėgų integruotis į visuomenę ir ją tobulinti, pasirengusį nuolatos mokytis, tobulinti savo gebėjimus. Montesori pedagogikos Lietuvoje sampratos įsakymas, 2004. P. 11). J. ugdomi vaiko judesiai ir savitvarda. Vaikai mokosi pasirūpinti savimi, savo aplinka ir vienas kitu. Šios sistemos veikimą parodo vaiks elgesys, jų laimė ir meilė mokslui bei darbui (2003, p.
Klasėje yra tiksliai paruošta aplinka individualiam mokymuisi. Teikiama pedagogs parama bet kuriuo metu. Šis metodas akcentuoja pagarbą kiekvienam vaikui, kaip unikaliai asmenybei. Pedagogus žiūrima, kaip į vaiks teisis saugotojus, gynėjus, pagalbininkus. Vaikams pasaulis yra painus, jis pilnas sudėtingų procesų ir įvykių. Montesori mokyklos siekia sukurti paprastą, tvarkingą aplinką vaikams, kurioje jie vienu metu galėtų sutelkti dėmesį į keletą idėjų.
Montesori teorijos ir tradicinės pedagogikos skirtumai
M. Montesori auklėjimo teorija, kuri remiasi prigimtiniais vaiko vystymosi dėsniais, visiškai skiriasi nuo tradicinės pedagogikos. Pagal JAV (AMS) narės, buvusios Beverly Montesori mokyklos Čikagoje direktorės, S. M.
| TRADICINĖ MOKYKLA | MONTESORINĖ MOKYKLA |
|---|---|
| Vaikai skirtingi, ne visi gali išmokti | Šiau |
| Nėra pasitikėjimo ir tinkamos pagarbos vaikui, kaip asmenybei | Visiškas pasitikėjimas vaiku |
| Mokytojas yra dėmesio centre | Vaikas yra dėmesio centre |
| Mokytojas yra žinių perdavėjas | Mokytojas yra aplinkos paruošėjas. Paruoštoje aplinkoje vaikai mokosi patys per savo atradimus ir patirtį |
| Vaikai sugrupuoti pagal amžių | Įvairaus amžiaus vaikai, su kuriais dirbama individualiai |
| Kai kurie vaikai apliekami antriems metams arba „stumiami pirmyn“ | Kiekvienas vaikas mokosi jam priimtinu tempu |
| Atsakymai gaunami iš mokytojo | Vaikai patys randa atsakymus kontrolinėse lentose, diskusijose metu |
| Žinių įgijimas priklauso nuo mokytojo | Žinių įgijimas priklauso nuo savarankiško darbo paruoštoje aplinkoje |
| Klasėje viską nurodo mokytojas | Mokiniai patys pasirenka veiklą |
| Mokomieji dalykai suskirstyti pamokomis | Dalykai turi ryšį vienas su kitu |
| Šiai paskirtas laikas | Kursui paskirtas laikas |
| Kompetencija ugdoma įvairiomis skatinimo priemonėmis | Pažinimo motyvai skatina toliau mokytis ir atrasti |
| Toleruojamas vertinimas | Šis |
Mokymasis vaikui yra natūralus ir spontaniškas. Jie mokosi vedami smalsumo ir žinių troškimo. Klasėje paruošta medžiaga pritaikoma pagal vaiks amžių.
Mokytoja...