Rytų Aukštaitija yra unikalus regionas, kurio pietrytinėje dalyje, kaimo bendruomenių kultūrinis uždarumas išsaugojo archetipinei kultūrai būdingus mitinio pasaulėvaizdžio elementus. Šiame regione iki šiol galima rasti senovinių ritualų, papročių ir gyvulių auginimo tradicijų liekanų.
Šiame straipsnyje nagrinėjamos tradicinės kaimo gyvensenos formos ir gyvulių auginimo tęstinumas Rytų Aukštaitijoje XX-XXI amžiuje. Straipsnyje siekiama parodyti tradicinės kaimo gyvensenos formų tęstinumą kultūros dinaminės kaitos sąlygomis XX a. II pusėje - XXI a. Rytų Aukštaitijoje, taip pat atskleisti paprotinės kultūros kaitos formas ir paprotinės elgsenos tęstinumą.
Chronologinės ribos pasirinktos dėl to, kad šis laiko tarpsnis ne tik atskleidžia Rytų Aukštaitijos išskirtinumą kitų Lietuvos regionų atžvilgiu, bet ir atspindi gyvulių ūkyje atliekamų apeigų nykimo tendenciją, kurią lėmė įvairūs veiksniai - bažnytinio kalendoriaus kaita, naujos ūkinės informacijos antplūdis, ūkio reformos, sovietizacija, Nepriklausomybės atstatymas bei įstojimas į Europos Sąjungą.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip senieji tikėjimai susiliejo su naujaisiais ir tapo gyvybingi, modifikavosi, prisitaikė prie esamos būklės ir daugelis jų išliko iki šių dienų.
Dar XIX a. Lietuvos kaime vyravusi agrarinė kultūra, XX a. pr. perauga į industrinę. Tradiciniam gyvulių ūkiui didelį smūgį suduoda XX a. pr. vykdyta žemės reforma, kai kaimai skirstomi į vienkiemius; vėliau - sovietizacija, atnešusi į Lietuvą kolektyvizacijos procesą. XX a. pabaigoje, sentė dėl masinės jaunimo migracijos į miestus, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, tradicinės gyvulių ūkio formos buvo galutinai palaužtos.
Taip pat skaitykite: Apie Romėnų Dzeusą
Bendro gyvulių ganymo tradicijos atsirado XVI a. bendruomeniniame kaime. Šios gyvulių ūkio veikloje. Įvairiausios aplinkybės (bažnytinis kalendorius, baudžiavos panaikinimas ir kt.) bendruomeninio kaimo gyvenimo formos pasiekė XX a.
Šiandien Rytų Aukštaitijoje galima rasti tradicinių kaimo gyvensenos formų tęstinumą ir gyvulių auginimo papročius, kurie kituose regionuose seniai išnyko.
Tyrimo Metodika ir Organizavimas
Raašant darbą pasiremta rankraštynsės bei archyvsės bylomis, publikuotais šaltiniais, lokalinio aprašomojo ir apibendrinamojo pobūdžio darbais bei naujausiais publikuotais tiriamaisiais darbais. Taip pat analizuotos Lietuvos istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštyno bylos, peržiūrėtos 26 bylos, susijusios su nagrinėjama tema. Naudotasi Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto archyvo medžiaga, paržiūrėtos 32 bylos, o atrinkta medžiaga panaudota rašant darbą.
Taip pat buvo atlikti lauko tyrimai, t.y. dvi etnografinės ekspedicijos. Ekspedicija vykdyta 2009 m. Švenčionis, Ignalinos, Zarasų bei Daugpilio r. Latvijos respublikoje. 38 pateikėjai parinkti pagal kriterijus, atsižvelgiant į tai, ar jie buvo susiję su gyvulių ūkiu per paskutinius 10 metų. Ekspedicija skirta užfiksuoti rudenį atliekamą piemens žiemos šaukimo ritualą - balto ožio vedimą aplink beržą. Apklausti pateikėjai, dalyvavę šioje apeigoje.
Lauko tyrimams atlikti panaudojau giluminį (pusiau struktūruotą) interviu, grupės interviu bei atvirus klausimus metodus. Šifruojant medžiagą grupinėje apklausoje dalyvavę pateikėjai buvo atskirti kodais: pvz. P. 1; P. 2.
Taip pat skaitykite: Anubis: Pomirtinio gyvenimo globėjas
Surinkti duomenys analizuoti etnografiniu bei istoriniu - lyginamuoju metodu.
Darbo Struktūra
Darbą sudaro penki skyriai, kurie suskirstyti į poskyrius bei skirsnius.
- Pirmame skyriuje „Gyvulių ūkis Velykų apeigose“ pasakojama apie apeigas, atliekamas gyvulių ūkyje laikotarpiu nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio.
- Antrame skyriuje „Pirmasis gyvulių išgynimas“ nagrinėjamos pirmosios gyvulių išgynimo dienos apeigos, gyvulių apsaugos būdai, draudimai ir tikėjimai.
- Šiame skyriuje „Didžioji piemens šventė - Sekminės“ analizuojamos apeigos, susijusios su gyvulių ganytojo didžiausia švente Sekminėmis, kuris metu dalyvauja ir gyvulių augintojai.
- Ketvirtame skyriuje „Rudens meto apeigos gyvulių ūkyje“ aprašomos piemens atliekamos balto ožio vedimo bei ganymo baigimo apeigos.
- Penktame skyriuje nagrinėjamos žiemos laikotarpio apeigos - Kūčios - Kalėdos.
Pagrindiniai Tyrime Naudoti Terminai
Šeimininkai - asmenys, kuriems priklauso gyvulių ūkis bei jų duodama nauda, suinteresuoti visokeriopais būdais apsaugoti savo nuosavybę.
Piemenys - tai žmonės, ganantys gyvulius: kerdžius ir piemenys.
Kultūra - tai žmonių grupės išmokti ir perduoti įsitikinimai, vertybės, elgesys, kalba, praktika, vaidmenys, socialinė sąveika, papročiai, materialūs ištekliai, hierarchija, tvarka, elgesio taisyklės, simboliai, mąstysena ir kt.
Taip pat skaitykite: Globėjai
Tikėjimai - žemdirbiškoje gyvensenos kultūroje ilgainiui susiformavę informaciniai įspėjimai, kuris paskirtis pranešti, kad jeigu nebus paisoma nusistovėjusių reglamentuojamo elgesio/ darbo taisyklis/ norms tam tikru metu, bus sulaukta neigiamų pasekmių.
Difuzija - bendriausia prasme kultūros geografijoje suvokiama kaip kultūros elementų paplitimas už kilmės židinio ribų. Difuzija kultūrinius regionus arba tuos regionus niveliuoja.
Šaltiniai ir Tyrinėjimai
Apie Rytų Aukštaitijos gyvulių ūkio apeigas, nėra daug. Iki XX a. pr. rašė J. Elison, A. Mažiulio, B. Šo, J. Balio, J. Kudirkos, M. Katkaus, E. Dulaitienės - Glemžaitės tyrinėjimus. Vieni ia svarbiausių tyrinėjimų apie XX a. pr. atlikti V. Miliaus, P. Bugailiškio, R. Trimako. Vėliau apie tai rašė tik P. Dundulienė, R. Grigas, ypatingai daug dėmesio tam skyrė R. Merkienė. Tačiau daugumos šis darbs chronologinės ribos apima XX a. pirmąją pusę. XXI a.
Išsamiausi ir detaliausi Rytų Aukštaitijos XIX a. pabaigos - XX a. pradžios piemenavimo tradicijas aprašanys šaltiniai saugomi Nalšios muziejaus Etinės veiklos skyriaus moksliniame fonde - Antano Bielinio etnografinė medžiaga „Piemenavimai“ ir „Piemens dainos ir žaidimai“ . Tai, lėmusis gyvulių ganymo tradicijs kaitą. Detaliai pateikiami pirmojo išgynimo, Sekminių, ganymo pabaigos apeigs aprašymai.
Lauko tyrimai, kuris metu surinkta informacija pagal chronologines ribas siekia XX a. 4 deš. iki XXI a. pradžios. Tai; Pavasario ciklo kalendorinės šventės; Jurginis diena (pirmojo gyvulių išgynimo diena); Ūžtinis, Sekminis bei devintinis laikotarpis; Joninis bei žolinis dienos tikėjimai, būrimai, raganavimai; Rudeninio laikotarpio tikėjimai.
Ekspedicija vykdyta 2009 m. Švenčionis, Ignalinos, Zarasų bei Daugpilio r. Latvijos respublikoje. Švenčionis rajono dalis, besiribojanti su Baltarusija, taip pat Zarasų rajono teritorija, besiribojanti su Latvijos Respublika. Pateikėjai gimę Baltarusijoje, bet šiuo metu gyvena Lietuvoje ir apklausti jų dabartinėse gyvenamose vietose. Rajonai pasirinkti neatsitiktinai, o norint pastebėti kultūros reiškinius difuziją geografiniame kontekste. Ekspedicijos tikslas - sukaupti kuo daugiau informacijos nuo XX a. vidurio iki XXI a. pr. šias apeigas per kalendorine šventes. Šius prie Baltarusijos sienos. Tai asimiliacijai.
Pateikėjai parinkti pagal kriterijus, atsižvelgiant į tai, ar jie buvo susiję su gyvulių ūkiu per paskutinius 10 metų. Apklausti įvairaus amžiaus bei lyties 38 patekėjai: 11 vyrs, 27 moterys. Jauniausias gimęs 1976 metais, vyriausias - 1920 metais. Analizuojant duomenis pateikėjai suskirstyti į amžiaus grupes, kad būtų lengviau atsekamas apeigs gyvulių ūkyje modifikavimas ir transformavimas: 1) gimę apie 1920 - 1930 m. - 7 pateikėjai, 2) 1931 - 1940 m. - 13 pateikėjs, 3) 1941 - 1950 - 11 pateikėjs, 4) 1951 - 1960 - 1 pateikėjas, 5) 1961 - 1970 - 5 pateikėjai, 6) 1971 - 1980 - 1 pateikėjas.
Ekspedicijos metu apklausti pateikėjai patys dalyvavę šioje apeigoje. Apklausti 8 pateikėjai: 3 vyrai, 5 moterys. Sukaupta labai vertinga medžiaga apie detals piemens pasirengimą apeigai, gyvulio parinkimą bei papuošimą, o svarbiausia aprašytas tikslus apeigos vyksmas bei emocijos, vyravusios tarp piemens. Tai piemens tarpe egzistavęs hierarchijos principas bei vyriškos lyties dominavimas.
Pasinaudota ankstesniais lauko tyrimų duomenimis. Ilgalaikės specializuotos 2007 m. Švenčionis r. Švenčionis rajone metu sukaupta vertinga medžiaga saugoma Nalšios muziejaus Etinės veiklos skyriaus moksliniame fonde.
Lauko tyrimų metu sukaupta medžiaga suteikia informacijos apie Rytų Aukštaitijos apeigas, atliekamas gyvulių ūkyje per didžiausias šventes. Šio iki pat XXI a. Nemažai duomens apie gyvulininkystės tradicijas Lietuvoje yra sukaupta Istorijos instituto Etnologijos skyriaus rankraštyne. Ši medžiaga leidžia tirti gyvulių ūkio apeigas, materialinės kultūros parimamumo tendencijas ir jų tės nuo XX a. pradžios, kai įvyko esminiai socialiniai ir ekonominiai Lietuvos kaimo pertvarkymai, lemiantys ganymo tradicijs kaitą.
Duomens apie gyvulių ūkyje atliekamas apeigas iki XX a. Publikuoti šaltiniai. Ankstyvieji duomenys apie gyvulių ūkyje atliekamas apeigas mus pasiekia ia X...
Gyvulių Ūkis Velykų Apeigose
Pirmame skyriuje "Gyvulių ūkis Velykų apeigose" pasakojama apie apeigas, atliekamas gyvulių ūkyje laikotarpiu nuo Verbų sekmadienio iki Atvelykio. Šios apeigos yra svarbi tradicinės kaimo gyvensenos dalis, kurioje persipina krikščioniški ir pagoniški elementai.
Pirmasis Gyvulių Išgynimas
Antrame skyriuje "Pirmasis gyvulių išgynimas" nagrinėjamos pirmosios gyvulių išgynimo dienos apeigos, gyvulių apsaugos būdai, draudimai ir tikėjimai. Šios apeigos yra skirtos užtikrinti gyvulių saugumą ir gerovę ganyklose.
Didžioji Piemens Šventė - Sekminės
Šiame skyriuje "Didžioji piemens šventė - Sekminės" analizuojamos apeigos, susijusios su gyvulių ganytojo didžiausia švente Sekminėmis, kuris metu dalyvauja ir gyvulių augintojai. Ši šventė yra svarbi piemenų bendruomenei ir gyvulių augintojams, nes ji simbolizuoja ganyklų sezono pradžią ir derlingumą.
Rudens Meto Apeigos Gyvulių Ūkyje
Ketvirtame skyriuje "Rudens meto apeigos gyvulių ūkyje" aprašomos piemens atliekamos balto ožio vedimo bei ganymo baigimo apeigos. Šios apeigos yra skirtos padėkoti už sėkmingą ganymo sezoną ir pasiruošti žiemai.
Apklausti 8 pateikėjai: 3 vyrai, 5 moterys. Sukaupta labai vertinga medžiaga apie detals piemens pasirengimą apeigai, gyvulio parinkimą bei papuošimą, o svarbiausia aprašytas tikslus apeigos vyksmas bei emocijos, vyravusios tarp piemens. Tai piemens tarpe egzistavęs hierarchijos principas bei vyriškos lyties dominavimas.
Štai lentelė, apibendrinanti pateikėjų amžiaus grupes ir jų skaičių:
| Amžiaus grupė | Gimimo metai | Pateikėjų skaičius |
|---|---|---|
| 1 | 1920-1930 | 7 |
| 2 | 1931-1940 | 13 |
| 3 | 1941-1950 | 11 |
| 4 | 1951-1960 | 1 |
| 5 | 1961-1970 | 5 |
| 6 | 1971-1980 | 1 |
Rytų Aukštaitijos regionas, pažymėtas žemėlapyje, išsiskiria savo etninėmis tradicijomis ir kultūriniu paveldu.