Nors žodis „autizmas“ yra plačiai žinomas, daugelis žmonių vis dar neturi tikslaus supratimo apie šią sąvoką arba yra įsitikinę klaidingais įsivaizdavimais. Svarbu suprasti, kad autizmas nėra liga, o smegenų neurologinio funkcionavimo variacija, todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skiriasi. Šiame straipsnyje apžvelgsime naujausius autizmo gydymo tyrimus, gydymo būdus ir perspektyvas, siekiant suteikti išsamesnį supratimą apie šį sudėtingą sutrikimą.
Kas yra autizmas?
Autizmas, arba autizmo spektro sutrikimas (ASS), yra kompleksinis neurologinės raidos sutrikimas, pasireiškiantis socialinės sąveikos, komunikacijos sunkumais, ribotais interesais ir pasikartojančiu elgesiu. Autizmas nėra liga, kuria galima susirgti ar išgydyti, tai yra būklė, su kuria žmogus gimsta. Autizmo požymiai paprastai pastebimi ankstyvoje vaikystėje, dažniausiai 2-3 metų amžiaus. Svarbu pabrėžti, kad autizmo spektro sutrikimas yra labai įvairus, todėl kiekvienas autistiškas asmuo turi unikalių stiprybių ir iššūkių.
Autizmo spektro sutrikimai apima įvairius sutrikimus, įskaitant:
- Autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas)
- Aspergerio sindromas: Asmenims su Aspergerio sindromu gali būti sunku suvokti socialines normas ir domėtis kitais žmonėmis. Asmenys gali pasižymėti stipriomis, sukoncentruotomis arba neįprastomis interesų sritimis.
- Retto sindromas
- Netipiškas autizmas
Autizmo paplitimas ir priežastys
Autizmo paplitimas yra gana didelis, ir pagal statistiką kas 70-as vaikas yra autistiškas. Remiantis JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, 2020 m. autizmo spektro diagnozė buvo nustatoma vienam iš 36 vaikų. Nors tikslios autizmo sutrikimų Lietuvoje statistikos nėra, manoma, kad autizmo sutrikimus turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Autizmo priežastys iki šiol nėra visiškai aiškios. Mokslininkai mano, kad autizmo atsiradimą lemia genetiniai ir aplinkos veiksniai. Nors nėra vieno specifinio geno, kuris būtų atsakingas už autizmo išsivystymą, visgi moksliniai tyrimai parodė, jog šis sutrikimas turi stiprų genetinį pagrindą. Dažniau autizmo spektro sutrikimai nustatomi tiems vaikams, kurių giminėje jau yra nustatyta autizmo atvejų ar kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidėjusi rizika siejama su tokiais veiksniais kaip mažas naujagimio svoris gimimo metu ar jau buvusios nustatytos genetinės patologijos, tokios kaip Dauno sindromas, fragilios X chromosomos sindromas ar kitos. Berniukams šis sutrikimas diagnozuojamas iki keturių kartų dažniau nei mergaitėms. Tačiau vienas ar keli rizikos veiksniai dar nereiškia, kad vaikui bus diagnozuotas autizmas.
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi ir labai anksti - dar pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Simptomai tampa ryškesni vaikui augant. Autizmo sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs, apimantys netipišką socialinį ryšį, tarpusavio bendravimą ir pasikartojantį elgesį. Būdingiausi jų - nesidomėjimas bendravimu, vėluojanti kalbinė raida, ryškus pasipriešinimas nusistovėjusiai rutinai ir aplinkos pasikeitimams, riboti interesai. Vaikams su autizmu taip pat būdingas nekokybiškas akių kontaktas su artimaisiais, nereagavimas į savo vardą ar daiktų nerodymas pirštais. Šį sutrikimą turintiems vaikams sunku suprasti kitų emocijas, dalyvauti vaizduotės žaidimuose ir užmegzti draugystę. Dažniau jie žaidžia vieni, neįsitraukia į bendras veiklas. Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai gali elgtis ribotai ir pasikartojančiai, pavyzdžiui, kartoti žodžius ar frazes (echolalija), turėti stereotipinių judesių (vaikščiojimas ant pirštų galų, plasnojimas). Gali būti pastebimas padidėjęs jų jautrumas sensoriniams dirgikliams (šviesai, garsui, drabužiams). Dar vienas požymis - įgūdžių susilpnėjimas po tipiškos ankstyvosios raidos, ir regreso (grįžimo atgal) arba sąstingio pasireiškimas nuo pusantrų metų amžiaus.
Taip pat skaitykite: Autizmo tyrimų apžvalga
Gydytojas atkreipia dėmesį, kad ne visi autizmą turintys asmenys pasižymi visais išvardytais elgesio bruožais. Sunerimti ir kreiptis į specialistą reikėtų, jeigu vėluoja vaiko kalbos raida, trūksta socialinio įsitraukimo, jo elgesys yra pasikartojantis arba jis žaidžia netipiškai.
Autizmo diagnostika
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresniame amžiuje nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos.
- 9 mėn. ir vyresniame amžiuje neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška.
- 12 mėn. ir vyresniame amžiuje nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba.
- 12 mėn. ir vyresniame amžiuje nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.).
- 16 mėn. ir vyresniame amžiuje nesako nė vieno žodžio.
- 24 mėn. ir vyresniame amžiuje nesako jokių prasmingų dviejų žodžių junginių (neįskaitant mėgdžiojimo ar atkartojimo).
Svarbu pabrėžti, kad neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Šiuo metu, autizmo diagnostikoje, nėra rutiniškai naudojami kokie nors instrumentiniai ar laboratoriniai tyrimai. Nors yra publikacijų, kurios nagrinėja tam tikrus pakitimus vaizdiniuose tyrimuose, tačiau tai nėra tiek plačiai ištirta, kad galėtų būti įtraukta į diagnostinius kriterijus. Autizmas ar autizmo spektro sutrikimai nustatomi remiantis klinikine išraiška bei klinikiniu stebėjimu.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
Įtarus galimą diagnozę suaugusiajam reikėtų kreiptis į psichiatrą (galima tiek privačiai, tiek gydymo įstaigose, psichikos sveikatos centruose).
Autizmo gydymo būdai ir naujausi tyrimai
Nors autizmas nėra išgydomas, yra įvairių gydymo būdų ir terapijų, kurios gali padėti autistiškiems asmenims lavinti įgūdžius, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
Vaikams, kuriems diagnozuotas autizmo spektro sutrikimas, priklausomai nuo būklės sunkumo, intelektinių gebėjimų ir kitų gretutinių sveikatos sutrikimų gali būti taikomos medicininės, socialinės ir psichologinės terapinės priemonės. Visos terapinės programos yra individualios ir remiasi detaliu vaiko sveikatos bei aplinkos vertinimu. Vaikų neurologų teigimu, laiku pradėtos taikyti terapinės intervencijos padeda sumažinti pagrindinių autizmo požymių ir susijusių sveikatos sutrikimų išreikštumą, koreguoti esminius autizmo simptomus, tokius kaip kalbos, komunikacijos, socializacijos sutrikimas, stereotipiniai judesiai ir kt.
Autizmo spektro sutrikimai tęsiasi visą gyvenimą. Jų eiga ir požymiai laikui bėgant gali keistis, tačiau nėra jokių vaistų ar intervencinių metodų, kurie galėtų juos išgydyti. Vaikų gydytojai neurologai sako, kad labai svarbu autizmo sutrikimą aptikti ir diagnozuoti kuo anksčiau. Ankstyva diagnostika užtikrina galimybę laiku gauti reikiamą pagalbą, sprendžiant patiriamas problemas ir sunkumus. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį. Tuo tarpu kuo vėliau susiformuoja verbalinė komunikacija, pradedamos taikyti pagalbinės priemonės arba taikomos neefektyvios intervencijos, tuo blogesnė vaiko raidos sutrikimo prognozė.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Psichologinių ir pedagoginių priemonių spektras yra labai platus. Svarbiausias pedagoginio ir psichologinio poveikio tikslas yra ne tiek akademinių žinių, kiek pagrindinių gyvenimo ir bendravimo įgūdžių formavimas. Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.
Taip pat skaitykite: Kliūtys ir galimybės neįgaliųjų laisvalaikiui
Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones.
Taikomoji Elgesio Analizė (ABA)
Taikomoji elgesio analizė (ABA) yra įrodymais grįstas mokymo metodas, kuris padeda kovoti su sunkumais, kurie trukdo ar yra pavojingi bei žalingi mokymosi procesui. ABA terapija siekiama išmokyti naujų įgūdžių ir sumažinti nepageidaujamą elgesį, naudojant atlygio ir pastiprinimo sistemas.
Alternatyvūs gydymo būdai
Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose plinta iniciatyvos, kurios siūlo alternatyvias, moksliškai nepatvirtintas priemones vaikams su autizmo spektro sutrikimais (ASS). Kai kurie net teigia, kad autizmas yra viso kūno liga, kurią reikia gydyti. Taip pat teigia, kad autizmas išsivysto dėl neva vakcinose esančių toksinų. Esą su skiepais vaikas gavo gyvsidabrio. Nors šiuolaikinėse vakcinose nėra jokio gyvsidabrio. Tai, kad paskiepytam vaikui diagnozuojamas ASS, tėra tik sutapimas. Išsamūs tyrimai įrodė, kad skiepai nesukelia ASS. Kai kuriuos jų siūlomus gydymo metodus galėčiau pavadinti drastiškais. Pavyzdžiui, jie siūlo įvairias smarkiai maistą ribojančias dietas. Tai yra itin pavojingas metodas. Jo šalininkai mano, kad autizmą sukelia būtent sunkieji metalai vaiko organizme. Vaikui duodama cheminė medžiaga, kuri paprastai naudojama tik tada, jeigu žmogus iš tiesų apsinuodija sunkiaisiais metalais. Ir tai daroma griežtai su mediko priežiūra. Šie vaistai įprastai iš organizmo pašalina ne tik sunkiuosius metalus, bet ir gerąsias medžiagas. Tarptautinės organizacijos taip pat griežtai įspėja neeksperimentuoti su vaikais.
Lietuvoje už dideles sumas pinigų autistiškiems vaikams siūlomas „Tomatis“ metodas, „mamos balso terapija“ ir kiti „garsiniai stebuklai“. Šeimos, auginančios autistiškus, sunkią negalią turinčius vaikus kartais griebiasi šiaudo.
Kamieninių ląstelių terapija
Šioje naujienų istorijoje pristatoma tėvams interneto svetainė CORD BLOOD, STEM CELLS & AUTISM („Virkštelės kraujas, kamieninės ląstelės ir autizmas“). Šioje interneto svetainėje pateikiamas vadovas tėvams, ieškantiems ląstelių terapijos autizmui gydyti. Tinklalapio nuoroda „Klinikos“ skaitytojus nuveda į informacijos lentelę, kurioje pateikiama informacija apie klinikas visame pasaulyje, siūlančias ląstelių terapiją autizmui gydyti: kur jos įsikūrusios, koks yra jų gydymo protokolas ir kiek kainuoja gydymas jose.
Kai kuriems virkštelės krauju ir MKL gydomiems autizmo spektro vaikams būdingi reikšmingi pagerėjimai, kurių nebūtų pasiekta jokiais kitais būdais. Tokiais atvejais šie pasiekimai pakeičia vaiko ir jo šeimos gyvenimą.
Sprendimas imtis autizmu sergančių vaikų regeneracinio gydymo nėra lengvas. Mokslo žinios apie tai iš esmės dar tik kuriamos. Gydymas padeda ne visiems vaikams ir nėra galimybės iš anksto žinoti, ar jis padės konkrečiam vaikui, ar ne, jau nekalbant apie tai, kad tai brangi procedūra. Kai kuriose šalyse šis gydymas laikomas neteisėtu, o visame pasaulyje nėra taisyklių, kurios sukurtų vienodą tvarką šioje srityje, todėl įvairiose laboratorijose pagamintas terapinis produktas labai skiriasi.
Svarbu žinoti
Ankstyva diagnostika ir intervencija yra labai svarbios. Pradėjus taikyti intervencines priemones ankstyvaisiais metais, išnaudojami kritiniai smegenų vystymosi laikotarpiai, o tai gali sušvelninti su autizmu susijusių problemų poveikį.
- Kiekvienas autistiškas asmuo yra unikalus. Gydymo planas turėtų būti pritaikytas individualiems poreikiams ir gebėjimams.
- Svarbu palaikyti autistiškus asmenis ir jų šeimas. Jie dažnai susiduria su dideliais iššūkiais ir jiems reikia visuomenės supratimo ir paramos.
- Autizmas nėra kliūtis sėkmingam gyvenimui.
Melagienos apie vakcinas ir autizmą
Socialiniuose tinkluose gausiai išplito analizė, siejanti autizmą su vaikystėje gaunamomis vakcinomis. Melagienoje rašoma, kad „daugiau nei 300 tyrimų duomenis apibendrinantis“ pranešimas „Autizmo spektro sutrikimo veiksniai“ (angl. „Determinants of Autism Spectrum Disorder“) paskelbė, kad „pagrindinis ir reikšmingiausias modifikuojamas autizmo rizikos veiksnys yra ankstyvas ir kombinuotas vaikystės skiepijimas“. Verdiktas - melas.
Skirtingi didelės apimties tyrimai, tyrę milijonų vaikų reakciją į įvairias vakcinas, nenustatė, kad vakcinos gali sukelti autizmą. Analizės, kurioje 2025 m. spalį skelbiama apie tariamą vakcinų ir autizmo ryšį, autoriai yra atviri vakcinų priešininkai. Be to, jų analizė nėra recenzuota, o metodologijoje nėra nurodyta, kaip ir kokius tyrimus autoriai atsirinko savo analizei.
Analizės autoriai sureikšmina mažos apimties tyrimų su neaiškiomis metodologijomis rezultatus ir statistinį ryšį klaidingai prilygina priežastingumui.
Suaugusiųjų autizmas
Suaugusiųjų autizmas gali paveikti įvairias gyvenimo sritis, įskaitant socialinę sąveiką, darbą, šeimą ir kasdienį funkcionavimą. Štai keletas sričių, kurias gali paveikti autizmo spektro sutrikimas suaugusiojo asmens gyvenime ir kaip:
- Socialinė sąveika: autizmo spektro sutrikimas gali turėti didelį poveikį socialinei sąveikai. Asmenys su autizmu gali patirti sunkumų kurti ir palaikyti draugystes, kurti romantinius santykius, bendrauti grupėse, suprasti socialinius signalus, interpretuoti kito žmogaus mintis ir jausmus, bei dalyvauti bendroje veikloje.
- Darbas ir karjera: autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos asmenų sugebėjimui integruotis į darbo aplinką ir sėkmingai bendradarbiauti su kolegomis. Gali būti sunkumų su komunikacija, bendravimu, tikslingomis diskusijomis, organizacija ir prisitaikymu prie pokyčių darbo aplinkoje.
- Švietimas: autizmo spektro sutrikimas gali turėti poveikį švietimo procesui ir mokymuisi. Asmenims su autizmu gali būti sunku susitelkti, bendrauti su mokytojais ir bendraamžiais, suprasti užduotis arba prisitaikyti prie aplinkos.
- Kasdieninis gyvenimas: įvairūs kasdienio gyvenimo aspektai, tokie kaip tvarkaraščio laikymasis, asmeninė higiena, maisto ruošimas arba pirkimas, taip pat gali būti paveikti autizmo spektro sutrikimo. Asmenims su autizmu gali būti sunku tvarkytis su pokyčiais, nepatogiomis situacijomis arba spręsti kasdienius uždavinius.
- Sveikata ir gerovė: Autizmo spektro sutrikimas gali turėti įtakos fizinės ir psichinės sveikatos būklei. Kai kurie suaugusieji su autizmu gali turėti specifinių sveikatos problemų, taip pat gali kilti iššūkių susijusių su susidūrimu su stresu arba depresija.
Šie aspektai gali būti labai individualūs ir pasireikšti skirtingu sunkumo lygiu kiekvienam suaugusiam patiriančiam autizmo spektro sutrikimą. Svarbu suprasti ir pripažinti šiuos sunkumus ir tikslingai išsiaiškinti sritis, kuriose reikia pagalbos, kad būtų galima teikti tinkamą paramą ir supratimą asmenims su autizmu bei jų aplinkai ir padėti jiems siekti savo tikslų ir savarankiškumo.
Suaugusiųjų autizmo diagnozė dažnai yra iššūkis, nes simptomai gali būti subtilesni arba gali būti painiojami su kitais psichiniais ar neurologiniais sutrikimais.
Kreipimasis į specialistus
Jei jaučiate, kad Jums gali būti naudinga specialisto konsultacija, kviečiame susisiekti su mumis Jums labiausiai patogiu būdu - telefonu +37064655468, užpildę užklausos formą čia arba registruodamiesi konsultacijai čia.