Galvos smegenų trauma visame pasaulyje yra aktuali medicininė bei socialinė problema. Lietuvoje viena dažniausių invalidumo priežasčių - po ligų bei traumų atsirandantys judėjimo sutrikimai.
Galvos traumos: kada sunerimti?
Jeigu žmogus tik barkštelėjo galvą į spintos kampą, tai sunku patikėti, kad gali būti kas nors rimto, bet jeigu jis, pavyzdžiui, visu ūgiu krito ant ledo ir smarkiai susimušė galvą, tai net ir nesant sąmonės priblėsimo verta pasirodyti gydytojui. Galvos traumos yra labai klastingos.
Būna taip, kad praėjus 3-4 paroms po traumos išryškėja kraujo išsiliejimo į smegenis simptomai, bet žmogus pravaikšto keletą dienų to nejausdamas, kol po vadinamojo “šviesaus“ periodo staiga praranda sąmonę. Yra buvę tokių atvejų, kad atvažiuoja žmogus su betrinkančia sąmone ir per valandą kitą miršta, nes būna jau nebeįmanoma spėti išgelbėti.
Simptomai, kuriuos pajutus reikėtų kreiptis į medikus:
- Galvos skausmas
- Miego sutrikimai
- Pykinimas ar vėmimas
- Sumažėję darbiniai įgūdžiai (veiklos, kurią galėdavo atlikti ankščiau)
- Koordinacijos pablogėjimas
- Kalbos pablogėjimas
- Paralyžius
- Dalinis apmirimas viršutinių galūnių
- Dalinis apmirimas apatinių galūnių
- Vienos kūno pusės apmirimas
- Padidėjęs irzlumas
- Nuotaikų kaita
- Padidėjęs liūdesys
- Padidėjęs ar sumažėjęs seksualinis elgesys
- Sunkiau susikaupti
- Pablogėjusi atmintis
- Apetito sumažėjimas ar padidėjimas
Sausio 21 d. Įsibėgėjus žiemos sezonui, nemaža dalis žmonių suskumba pasimėgauti lauko pramogomis - vieni susiruošia slidinėti nuo kalnų ar ant ledo, kiti - tiesiog pasivaikščioti ir daugiau laiko praleisti gryname ore. Kad ir kokia veikla užsiimtumėte, svarbu nepamiršti apie saugumą, kadangi lauko pramogos ar įprasti pasivaikščiojimai ant ledo ar plikledžio metu gali baigtis traumomis.
„Žiemą, esant permainingiems orams, o ypač plikledžiui, galvos smegenų traumų rizika yra daug didesnė nei kitais metų laikais. Jos ypač dažnai pasitaiko čiuožinėjant ant ledo, leidžiantis rogutėmis nuo kalniuko, slidinėjant kalnuose ar neatsargiai vairuojant.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Pastebima, kad kalbant apie galvos traumas, neretai yra painiojamos smegenų sukrėtimo ir galvos sumušimo sąvokos. „Galvos sumušimas dažniausiai pasireiškia išoriniais veido ir galvos plaukuotosios dalies pažeidimo požymiais: žaizdomis, nubrozdinimais ir kraujosrūvomis.
Skirtingai nuo paprasto galvos sumušimo, esant galvos sukrėtimui gali pasireikšti galvos svaigimas, pykinimas, vėmimas, dvejinimasis ir nevalingi akių judesiai, sutrikusi orientacija, atmintis bei koordinacija, padažnėti pulsas, kvėpavimas, arterinis kraujo spaudimas ir suintensyvėti prakaitavimas.
Pasireiškus tokiems simptomams kaip mieguistumas, vangumas arba pernelyg didelis susijaudinimas, pykinimas, vėmimas, traukuliai, stiprūs galvos skausmai, jutimų sutrikimai, nusilpusios galūnės, sutrikusi kalba, išsiplėtę akių vyzdžiai ar pasireiškus kitiems regėjimo sutrikimams, keistiems akių judesiams, didėjant gumbui sutrenkimo vietoje - reikėtų nedelsiant vykti į gydymo įstaigą arba kviesti greitąją medicinos pagalbą“, - įspėja šeimos gydytoja I.
Tuo tarpu jeigu patyrus galvos traumą žmogus praranda sąmonę - jis turėtų būti nedelsiant apžiūrėtas gydytojo. „Galvos smegenų sukrėtimas - tai procesas, kuris po 12-72 valandų gali turėti įtakos atsiradusiai patologinių procesų grandinei, pažeisti neuronų jungtis ir pačius neuronus.
Laiku nesikreipiant į gydytojus, galvos smegenų traumos gali komplikuotis karščiavimu, epilepsija, meningitu, riebaline embolija, smegenų abscesu, smegenų atrofija.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Šeimos gydytoja I. Rainienė įspėja, kad remiantis tik simptomais savarankiškai nustatyti traumos sunkumo gali būti neįmanoma. Žiemą, kai keliai ir šaligatviai yra slidūs, svarbu pasirūpinti batais storu, grublėtu padu, žemu pakulniu ir ilgu aulu tam, kad čiurnos padėtis būtų stabilizuota.
Reabilitacija po galvos smegenų traumų
Reabilitacija po galvos smegenų traumų skirstoma į du etapus: ūminį ir poūmį. Reabilitacijos pradžioje kineziterapeutas turi įvertinti paciento funkcinę būklę, po to taikyti gydymo metodus, priemones bei įvertinti jų efektyvumą.
Kineziterapija apima komplikacijų prevenciją, raumenų jėgos, judesių amplitudės didinimą, pusiausvyros ir judesių koordinacijos, ištvermės, suvokimo lavinimą.
Kineziterapijos metodai ir priemonės:
- Komplikacijų prevencija
- Raumenų jėgos didinimas
- Judesių amplitudės didinimas
- Pusiausvyros ir judesių koordinacijos lavinimas
- Ištvermės lavinimas
- Suvokimo lavinimas
Pabrėžiama komos būsenos ligonių ankstyvo vertikalizavimo svarba.
Mankšta nugaros raumenų stiprinimui „Tvirta nugara“ | Eglės sanatorija
Slaugos planas po galvos traumos
Slaugos plane svarbu įvertinti paciento būklę, nustatyti problemas ir numatyti veiksmus, kaip jas spręsti. Pateikiame pavyzdį, kaip galėtų atrodyti slaugos planas pacientei P.A., patyrusiai galvos smegenų traumą.
Taip pat skaitykite: Antro lygio slauga ir sauskelnių kiekis
Pacientės P.A. (gimusios 1973 m.) slaugos planas:
Anamnezė: Hospitalizuota į Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikas. Skundai: skundžiasi galvos skausmu, svaigimu, nemiga. Objektyviai: būklė patenkinama. Kontaktiška, orientuota. Pacientė pati vaikšto. Širdies veikla ritmiška. AKS 110/70 mmHg. Diagnozė: galvos smegenų traumos padariniai.
Gyvybinių veiklų įvertinimas:
- Saugios aplinkos palaikymas: Pacientė vaikšto pati, kitų žmonių pagalba nereikalinga. Gyvena dviejų aukštų nuosavame name, kuriame yra laiptai su turėklais. Dėl pastaruoju metu pasikartojančių galvos svaigimų laiptais naudojasi labai atsargiai, daugiau laiko leidžia pirmame namo aukšte. Name yra du vonios kambariai, po vieną kiekviename aukšte. Namai erdvūs ir šviesūs.
- Bendravimas: Bendrauja su savo šeimos nariais, bendradarbiais, tačiau būna uždaresnė galvos skausmų priepuolių metu. Tuomet bendravimo vengia, jaučiasi apatiška. Pacientė nešioja akinius, kartais juos keičia kontaktiniais lęšiais. Esant galvos skausmui negali dirbti, ypač sunku atlikti darbus prie kompiuterio, nes jie provokuoja skausmus. Taip pat dėl galvos svaigimo atsirado sunkumų namų ruošoje.
- Kvėpavimo ir kraujotakos sistema: Pacientės kraujo spaudimas truputį žemesnis nei įprasta: AKS 110/70 mmHg. Pacientės kvėpavimas normalus, širdies veikla ritmiška. Neretai jaučia jog šala galūnės, ypaš kojos.
- Valgymas ir gėrimas: Pacientės apetitas vidutinis, valgo pati, bet mažai, nes laikosi dietos. Burnos gleivinė normali. Liežuvis sausas, su apnašomis. Ryjimas nesutrikęs.
- Tuštinimasis ir šlapinimasis: Nusiskundimų nėra. Pacientė šlapinasi 3 - 4 kartus per dieną, priklausomai nuo to, kiek suvartoja skysčių. Tuštinasi 1 - 2kartus per parą, visada reguliariai ryte. Nesiskundžia nei viduriavimu, nei vidurių užkietėjimu.
- Asmens higiena ir apranga: Pacientė kruopščiai rūpinasi asmenine higiena. Viską atlieka pati, pagalbos nereikia. Apranga tvarkinga, mėgsta puoštis, visada pasitempusi. Sunkiau būna tada, kai vargina galvos skausmai ir nemiga, nes tada trūksta motyvacijos keltis iš lovos ir gyventi įprastą gyvenimą.
- Kūno temperatūros reguliavimas: Temperatūra 36,7 °C, normali.
- Judėjimas: Pacientė vaikšto pati. Šiuo metu dėl nemigos ir galvos svaigimo kartais patiria diskomforto jausmą judant, nes apsvaigus galvai bijo netekti sąmonės ir nukristi.
- Darbas ir žaidimas: Pacientė iki traumos ir nesant minėtiems simptomams mėgo užsiimti fizine veikla: lankė šokius, sportavo. Dabar jau nešoka, tik kartais atlieka fizinius pratimus namie. Domisi menais, lanko parodas, kultūrinius renginius.
- Lyties raiška: Yra susituokusi, turi pilnametę dukrą, kuri šiuo metu jau gyvena atskirai.
- Miegojimas: Skundžiasi blogu miegu naktį dažnai pabunda.
- Mirimas: Apie mirtį nekalba.
Slaugos diagnozės:
- Prasta miego kokybė, susijusi su lėtine nemiga atsiradusia po traumos.
- Sunkumas judėti dėl galvos svaigimo.
- Galvos skausmas.
Slaugos veiksmų planas:
Slaugos diagnozė (nr. 1): Gerinti miego kokybę.
Slaugos veiksmai:
- Užtikrinti ramią aplinką miegui.
- Pasiūlyti šiltą gėrimą prieš miegą.
- Patarti vengti kofeino ir alkoholio prieš miegą.
Slaugos diagnozė (nr. 2): Palengvinti judėjimą.
Slaugos veiksmai:
- Užtikrinti saugią aplinką judėjimui.
- Patarti naudotis pagalbinėmis priemonėmis (lazda, ramentai) jei reikia.
- Mokyti atsargiai judėti laiptais.
Slaugos diagnozė (nr. 3): Sumažinti galvos skausmą.
Slaugos veiksmai:
- Užtikrinti ramią aplinką.
- Pasiūlyti vaistų nuo skausmo (pagal gydytojo nurodymus).
- Mokyti atsipalaidavimo technikų.
Prevencija ir statistika
Galvos ir stuburo smegenų traumų pastaraisiais metais sumažėjo. Kiek procentų, sunku pasakyti, bet tikrai jų mažiau nei šalies nepriklausomybės pradžioje. Gal dėl to, kad baigėsi karas keliuose - sumažėjo beprotiškų lakstymų, automobiliai naujesni, turintys tam tikras apsaugos sistemas. Tai neleidžia žmogui užsimušti arba labai sunkiai traumuotis.
Dažniausia tai yra jaunimo iki 30 metų problema, dažniausia - vyrų. Manau, kad tokios bėdos kyla dėl psichologinio nesubrendimo - truputėlį išgėrę alkoholio žmonės atsipalaiduoja ir nebekontroliuoja, ką daro. Rečiau dėl stuburo ar galvos traumų tenka gydyti moteris. Ir vaikų daug nėra.
Patarimai, kaip išvengti galvos traumų:
- Būkite atsargūs ant ledo ir plikledžio.
- Vairuodami laikykitės saugaus greičio.
- Nenaudokite alkoholio prieš vairuojant ar užsiimant pavojinga veikla.
- Dėvėkite apsauginius šalmus sportuodami ar važiuodami motociklu.
Gydymo rezultatai ir specialistų pasiekimai
Rezultatai dabar daug geresni nei prieš keliolika metų, nes ligoninė daug geriau yra aprūpinta technologine prasme, operacijos - aukšto lygio. Sunkią traumą patyrusiam ligoniui lengviau yra nustatyti blogėjimo faktą, nes tai fiksuojama aparatūra, stebėjimas tam tikru būdu monitoruojamas, dinamika preciziškiau kontroliuojama.
Darbą palengvina tai, jog sunkios smegenų traumos supratimas tarp intensyvios terapijos gydytojų ir neurochirurgų yra suvienodintas, nustatyti aiškūs kriterijai, nėra skirtingų nuomonių. Medikams organizuojami Europos Sąjungos programų finansuojami kursai sunkių traumų aktualiausiais klausimais, kritinių būklių ligonių gydymo kursai. Tai duoda visiems vienodą supratimą, kas su kritinės būklės žmogumi darosi.
Beveik visiškai nebėra atliekama galvos operacijų rajonų ligoninėse. Prieš 30 metų, kai pradėjau dirbti šioje ligoninėje, po keletą kartų per mėnesį važiuodavome į Mažeikius, Telšius, Plungę ar Skuodą konsultuoti galvos ar stuburo traumas patyrusių ligonių. Kadangi rajonai neturėjo diagnostikos aparatūros, mes primityvią aparatūrą veždavomės su savimi - taip galėdavome apspręsti gydymo metodą.
Jeigu būdavo kritinė situacija, tuomet operuodavome vietoje. Bet vietiniai gydytojai turėjo menką ligonio stebėjimo, kritinės būklės ligonio gydymo patirtį.