Kai kurie paaugliai prie įprastų hormonų svyravimų ir brendimo patiria papildomų raidos iššūkių. Autizmas yra įvairiapusis raidos sutrikimas, kuriam būdingi sunkumai, pasireiškiantys verbalinėje ir neverbalinėje komunikacijoje, bendravime su aplinkiniais bei elgesyje.
Autizmo spektro sutrikimas yra įvairiapusis ir pasireiškia skirtingai kiekvienam asmeniui.
Autizmo Ypatumai
Autizmo bruožų turintys asmenys „kitaip“ suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl jiems tampa sunku pamatyti platesnį situacijos kontekstą. Autistiški asmenys retai ieško akių kontakto, jiems sunku atpažinti kito žmogaus jausmus ir emocijas veide.
Teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos. Dažnai paauglystės sulaukę autistiški vaikai su specialistų pagalba jau būna pagerinę kasdienio gyvenimo įgūdžius, pavyzdžiui, apsirengimą ir maisto ruošimą.
Sensoriniai Iššūkiai
Autistiški vaikai dažnai susiduria su įvairiais sensoriniais iššūkiais, o įkurtas sodas prisidės prie gebėjimų juos valdyti vystymo. Buvimo kieme nauda neginčijama, o gamtos poveikis žmogaus emocinei, fizinei sveikatai jau seniai įrodytas. Tačiau net įprastas pasivaikščiojimas parke, autistiškam vaikui gali kelti stresą ir diskomfortą dėl sensorinio jautrumo.
Taip pat skaitykite: Konferencija apie autizmą Seime
Socialiniai Sunkumai ir Bendraamžiai
Autizmo spektro sutrikimą turintys vaikai dažnai susiduria su sunkumais socialiniame gyvenime: gali nesuprasti perkeltinių prasmių ar netiesioginių žinučių, susidurti su sunkumais suvokiant socialinį kontekstą. Labai svarbu rasti būdus padėti vaikams geriau suprasti pasaulį, išmokyti socialinio elgesio ir bendravimo taisyklių.
Tokiems žmonėms sunku suprasti pokalbio taisykles, pokalbio metu jiems būdingas vienpusiškumas, pertraukinėjimas, minimalus dalyvavimas, sudėtinga pradėti ar pabaigti bendravimą, pakeisti pokalbio temą. Dažnas bruožas - kalbėjimas „sukauptomis“ frazėmis ar frazėmis pasiskolintomis iš kitų asmenų ar situacijų.
Nors Aspergerio sindromą turintys asmenys gali teisingai apibūdinti kitų žmonių ketinimus, emocijas, tačiau jie negali šios informacijos spontaniškai naudingai panaudoti, t.y. jie neturi jutimo, kaip prisiderinti prie kitų. Spontaniškos adaptacijos stoka yra susijusi su perdėtu pasitikėjimu formaliomis taisyklėmis. Šie asmenys taip pat patiria sunkumų su emocijų raiška, dažnai vidinis jausmas neatitinka išorinės jo išraiškos. Suirzimas, pyktis, atsiribojimas nuo kitų atsiranda iš niekur ir gali pasireikšti netikėtai.
Be to, šiems asmenims sudėtinga išreikšti meilę ir prisirišimą taip, kaip tikisi kiti. Daugelis Aspergerio sindromą tyrinėjančių mokslininkų jį vertina ne tik kaip būseną, sukeliančią tam tikrus apribojimus, bet ir suteikiančią galimybes, kurios kaip tik ir susijusios su jų mąstymo bei emociniais ypatumais. Neįprastas jų požiūris priklauso nuo tendencijos pasirinkti, nuo ko pradėti loginę grandinę. Kartais tai atrodo neadekvatu, tačiau neretai gali suteikti naują požiūrio kampą.
Ankstyvieji autizmo požymiai gali būti pastebimi jau kūdikystėje.
Taip pat skaitykite: Konvencija ir autizmas: svarbūs aspektai
Elgesio Ypatumai
Pasikartojantis elgesys ir intensyvūs siauri interesai yra būdingi autizmo spektro sutrikimo požymiai. Šis elgesys dažnai tarnauja kaip emocinio reguliavimo mechanizmas, padedantis vaikams valdyti nerimą ar sensorinę perkrovą.
Kada kreiptis į specialistus?
Paprastai tėvai ar kiti vaiką prižiūrintys asmenys pirmi pastebi kitokį vaiko elgesį ir pradeda įtarti, kad kažkas yra ne taip. Pakalbėkite apie iškilusius sunkumus ar vaiko „keistumus“ su Jūsų šeimos gydytoju ir prašykite siuntimo pas neurologą.
Šiuo metu nėra vieno medicininio tyrimo ar metodo, kuris galėtų nustatyti autizmo spektro sutrikimą (ASS) vaikui ar suaugusiajam asmeniu. Dažniausiai, specialistų komanda nustato šį sutrikimą vadovaudamasi keliais metodais: vaiko stebėjimu, užsiėmimais, kurių metu vertinamas vaiko elgesys, ir standartizuotais testais (klausimynais).
Mokslininkai ir gydytojai sukūrė „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tai požymiai, kurie būdingi autizmu sergantiems vaikams:
- 6 mėn. ir vyresnio amžiaus nesišypso arba nerodo džiaugsmingos veido išraiškos
- 9 mėn. ir vyresnio amžiaus neatsako jokiu garsu, šypsena ar veido išraiška
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nečiauška, neguguoja, nekalba savo vaikiška kalba
- 12 mėn. ir vyresnio amžiaus nerodo gestų (nerodo į ką nors, nemojuoja, negriebia ir kt.)
- 16 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako nė vieno žodžio
- 24 mėn. ir vyresnio amžiaus nesako dviejų žodžių frazių (neįskaitant atkartojimo ar frazių, pasakytų tik žodžiu)
Neverta nerimauti, jeigu vaikui pasireiškia vos vienas kitas autizmui priskiriamas bruožas. Sakoma, kad autistinių bruožų turi kiekvienas žmogus. Autizmo sutrikimas pasireiškia kaip šių požymių visuma, kuri ženkliai paveikia komunikacinius ir socialinius vaiko įgūdžius.
Taip pat skaitykite: Autizmas: viskas, ką reikia žinoti
Autizmo spektro sutrikimas turi reikšmingą įtaką vaiko kalbos ir bendravimo įgūdžiams. Šie kalbos ir bendravimo sunkumai išlieka net tada, kai vaikas daro pažangą kitose raidos srityse.
Autizmo Diagnostika
Autizmo simptomai ankstyvoje vaikystėje dažnai tampa pastebimi jau pirmaisiais gyvenimo metais. Kūdikiai, turintys autizmo spektro sutrikimą, kartais atrodo, kad gyvena savo pasaulyje - jiems sunku užmegzti ryšį su aplinkiniais ir reaguoti į socialines užuominas.
Ankstyva autizmo diagnostika ir intervencija ženkliai pagerina vaiko raidą ir gyvenimo kokybę. Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja atlikti visuotinę patikrą dėl autizmo spektro sutrikimo 18 ir 24 mėnesių amžiuje.
Šiuo metu priimta, kad autizmo diagnozė gali būti nustatyta 3 metų amžiaus vaikui. Tyrimai rodo, kad kai kuriems vaikams, kuriems yra autizmo spektro sutrikimų, pasireiškia vystymosi regresija (grįžimas į ankstesnę būklę), t.y. vaikai nustoja kalbėti, žaisti, bendrauti, nors visa tai jau buvo tarsi gerai išmokę. Tokia regresija pasireiškia tarp 1 ir 2 metų amžiaus.
Pagalba ir Terapija
Pagalba autizmo spektro sutrikimų turintiems asmenims yra tokia pat įvairi, kaip ir autizmas. Kiekvienu atveju terapijos taikymas yra individualus ir reikalaujantis išsamaus vaiko raidos sutrikimų, poreikių bei gebėjimų pažinimo. Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta.
Suaugę, Aspergerio sindromą turintys asmenys, gali dalyvauti ir psichoterapiniame procese. Autistiškų vaikų ugdymas yra labai intensyvus procesas, apimantis tiek specialistų, tiek visų šeimos narių ar net draugų darbą su vaiku. Kai kurios terapijų rūšys gali būti taikomos namuose (apmokius tėvus ar vedamos specialistų), o kitos reikalauja specialios erdvės. Neretai intervencijos papildo viena kitą, tad dažnas yra ir intervencijų derinimas.
Darbas su vaikais, sergančiais autizmu, reikalauja specialistų komandos, įskaitant psichologus, logopedus ir ergoterapeutus.
Specialistai sutaria vienu klausimu - kuo anksčiau bus pradėtas tikslingas darbas sutrikimų korekcijos srityje, tuo geresnių individualių rezultatų bus pasiekta. Būtent ankstyva diagnostika ir intervencija gali ženkliai pagerinti vaiko raidą ir gyvenimo kokybę.
Svarbu! Vaistų, galinčių išgydyti autizmą, nėra, tačiau kartais reikia skirti vaistų nuo vienų ar kitų autizmo simptomų (pvz., esant save žalojančiam elgesiui). Apie vaistų vartojimo būtinybę sprendžia ir juos parenka gydytojas. Tai gali būti: antidepresantai, vaistai nuo psichozės, simuliuojamieji, nerimą mažinantys vaistai.
Šeimos Palaikymas
Šeimoms, auginančioms vaikus su raidos sutrikimais, nuolat reikia informacijos, palaikymo, aiškiai veikiančios pagalbos sistemos. Autizmo diagnozė dažnai tampa ne tik medicininiu terminu, bet ir visos šeimos gyvenimo pokyčiu.
Psichoterapeutas Dainius Jakučionis akcentuoja, kad tokioms šeimoms labiausiai reikia ne patarimų ar vertinimų, o nuoširdžios atjautos ir palaikymo, realios, praktinės pagalbos.
"Mano vaiko diagnozė pakeitė mane ir mano kelią, bet aš esu laiminga tame kelyje, nes suprantu, kad mano darbas turi labai daug prasmės", - optimizmu ir ryžtu spinduliuoja Kristina Košel-Patil, asociacijos „Lietaus vaikai“ valdybos pirmininkė.
Asociacijos ir Organizacijos
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ siekia atkreipti visuomenės dėmesį, kad sunkiausia ne autizmas, o žmonių reakcija. Minint autizmo supratimo mėnesį, Lietuvos autizmo asociacijai „Lietaus vaikai“ išplatinus kvietimą atvaizduoti begalybės - autizmo simbolio - ženklą, buvo sulaukta daugiau nei 600 nuotraukų iš visos Lietuvos.
Akmenės rajone gyvenanti Alva Vaišvilė, auginanti šešerių sūnų Adą, prieš pusantrų metų su kitais tėvais įkūrė vietos autizmo asociaciją, vedama asmeninės patirties ir realaus poreikio.
Švietimas ir supratimas yra raktas į geresnę autistiškų asmenų integraciją.
Mitai apie Autizmą
Šiandien vis dar egzistuoja visa eilė mitų apie autizmo spektro sutrikimą, su kuriais jau seniai laikas atsisveikinti. Nors dabar informacijos užtenka, tačiau žmonės vis dar vadovaujasi klaidingais įsitikinimais apie šį reiškinį.
Visuomenė yra linkusi pasmerkti dalykus, kurių nepažįsta, mano Beata Veselienė, asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ vadovė. Todėl svarbu šviesti visuomenę ir didinti supratimą apie autizmą.
Parengta bendradarbiaujant su Asociacija Lietaus vaikai ir gyd.
Autism Spectrum Disorder, Causes, Signs and Symptoms, Diagnosis and Treatment
tags: #autizmas #pasireiskia #brendimo #metais