Šiuo metu Lietuvoje yra apie 54 savivaldybių vaikų globos namų, 7 valstybiniai vaikų globos namai, 21 nevalstybiniai vaikų globos namai, 4 socialinės globos namai vaikams su negalia bei 47 šeimynos. Remiantis socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2011 metais 701 vaikas, augantis globos namuose, sulaukė pilnametystės, kuomet globos namus tenka palikti. Tad kas laukia globos namų auklėtinio?
Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, pasibaigus nustatytai globai dėl pilnametystės, valtybė moksleiviui skiria 75 bazinių socialinių išmokų dydžio (9750 Lt) vienkartinę išmoką įsikurti. Jeigu asmuo toliau mokosi pagal bendrojo lavinimo, profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą, papildomai kas mėnesį mokama 520 Lt globos išmoka, iki asmeniui sukanka 24 metai. Gaunantis globos išmoką asmuo taip pat turi teisę gauti socialinę stipendiją arba stipendiją pagal mokymosi rezultatus.
Tačiau, pasak Rasos Dičpetrienės, adaptacija yra labai sunki. Vaikų namų auklėtojos dažniausiai palaiko ryšius su pilnametystės sulaukusiais globotiniais, tačiau nėra oficialios valstybinės tarnybos, kuri šiuos jaunus žmones globotų.
Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria globos namų auklėtiniai
Palikę globos namus globotiniai susiduria su daugybe sunkumų. Nemaža dalis jų nežino kur kreiptis dėl paramos ar socialinio būsto nuomos, kaip teisingai paskirstyti pinigus, užpildyti dokumentus, kaip siekti tolesnio išsilavinimo.
Vilniaus Pedagoginės Psichologinės Tarnybos (VPPT) vadovė Vida Roma Pivorienė teigia, kad paaugliams trūksta žinių apie tai, kur reiktų kreiptis iškilus sunkumams dėl nedarbo, gyvenamosios vietos, skurdo, pašalpų, teisinių problemų, bei dėl psichosocialinio prisitaikymo ir socialinės apsaugos sistemos spragų, globotiniams trūksta aiškaus savo gyvenimo įsivaizdavimo modelio.
Taip pat skaitykite: Globos išmokos dydis
Aurelija Zacharevičienė, VPPT atstovė, pabrėžia, kad šiuo metu viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria vaikų globos namų auklėtiniai - savarankiško gyvenimo pradžia ir profesinės karjeros planavimas. Anot jos, skiriama finansinė parama įsikūrimui yra nepakankama gyvenimo pradžios užtikrinimui, apgyvendinimo ir įsikūrimo klausimų sprendimui.
Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ atstovė V.R. Rasa Dičpetrienė taip pat pastebi, kad vaikams labiausiai trūksta pagalbos pasirenkant ateities profesiją, dėl savęs pažinimo įgūdžių stokos. Oficialios informacijos apie tai kaip šiems vaikams sekasi pirmais, antrais ar po penkerių savarankiško gyvenimo metų - nėra.
Psichologinė pagalba ir socialiniai įgūdžiai
Vilniaus Psichologinės Pedagoginės Tarnybos atstovės nurodo, kad šiems jaunuoliams labiausiai būtinas savęs pažinimo, gyvenimo įgūdžių bei savarankiškumo ugdymas. Taip pat privalo būti suteikta psichologinė pagalba, galimybė konsultuotis profesinės karjeros klausimais.
Pasak V. Pivorienės, globotiniams trūksta galimybės pasitarti, pasikalbėti su labiau patyrusiu, išmanančiu suaugusiuoju apie savo esamą situaciją, gyvenimo planus, pamodeliuoti gyvenimo situacijas įvairiais klausimais, tame tarpe ir profesijos pasirinkimo bei asmeninio gyvenimo srityje. Ji priduria, kad globos namuose užaugę jaunuoliai, neretai patiria neigiamą, net kritišką aplinkinių požiūrį į juos, todėl dažnai išgyvena nereikalingumo ir atstūmimo jausmą, o tai įtakoja jų socialinį pasyvumą.
Pasak organizacijos „Kitas variantas“ atstovo Tomo Kaulinsko, vaikams reikalinga ne vien materialinė parama. Reikia padėti vaikus ugdyti, bei suprasti, kad nepakanka aplankyti globos namų vieną kartą metuose - per Kalėdas. Reikia skirti daug daugiau dėmesio ir laiko. Ir tai gali padaryti kiekvienas iš mūsų.
Taip pat skaitykite: Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos veiklos apžvalga
V.R. Pivorienė teigia, kad svarbu, kad būtų ugdoma savigarba, gebėjimas pažinti ir įvertinti savo asmenybės stipriąsias ir silpnąsias puses, bendravimo įgūdžiai, kurie leidžia užmegzti ir išlaikyti draugiškus ryšius su aplinkiniais, gebėjimas spręsti konfliktus, kritinis bei kūrybinis mąstymas.
Iniciatyvos ir projektai
Šių metų vasario 20 dieną startavo socialinis projektas „PATS“. Projekto tikslas - padėti vaikų namų globotiniams - abiturientams - pasirengti savarankiškam gyvenimui už vaikų namų ribų, kuomet jie pirmą kartą taps iš tikrųjų savarankiški, tačiau kartu ir turės pasikliauti vien tik savo pačių jėgomis. „PATS" skatins jaunuolių iniciatyvumą, atkaklumą ir pasitikėjimą savimi.
Eglė Grėbliauskaitė, socialinio projekto “PATS" ambasadorė, teigia, kad dabartinės labdaros tradicijos yra ydingos ir daro daugiau žalos negu naudos. Todėl ir kilo mintis suorganizuoti akciją, kuri skatintų jaunus žmones pamąstyti apie savo ateitį, pagalvoti kokiais konkrečiais būdais galima pasiekti savo tikslų. Imti likimą į savo rankas, nepriklausomai nuo praeities, drąsiai pradėti gyventi gyvenimą savarankiškai. Anot jos, ypatingai svarbus projekto siekis - pabrėžti savarankiškumo bei iniciatyvumo skatinimo svarbą prieš materialią bei pasilinksminimų pagalbą, kuri šiandien jau tampa žalinga.
VPPT taip pat remia šią iniciatyvą ir yra pasiruošusi bendradarbiauti įgyvendinant projektą. V.R.Pivorienė mano, kad projektas prisidės sprendžiant globos įstaigose gyvenančių vaikų problemas, skatins jaunuolius būti aktyvesniais, labiau atsakingais už savo ateitį, padės optimistiškiau ir realiau galvoti bei planuoti gyvenimą.
4 vaikų mama Eglė Grėbliauskaitė pasakoja, kad projekto idėja gimė, kuomet Tomas Rimkus paprašė padėti suorganizuoti Kalėdinį renginį vaikų globos namams. Tuomet pagalvojau, ko labiausiai norėčiau savo vaikams, jei jie būtų tokioje stuacijoje. Todėl nutarėme imtis tokios pagalbos, ir tokiai amžiaus grupei, kurios labiausiai trūksta bei kuri ilgalaikėje perspektyvoje bus labiausiai naudinga vaikams.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Radviliškio globos namai
Projekto atstovai mano, kad jaunuoliams yra labai svarbus saugumo jausmas, svarbu jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais, suprasti, jog jie yra šios visuomenės kūrėjai ir formuoti atsakomybę už savo gyvenimą ir veiksmus.
Tyrimai apie globos namų auklėtinių problemas
Alma BIRBILAITĖ teigia, kad vaikystėje išgyventi traumuojantys įvykiai, neigiama ankstyva patirtis, nepalankios augimo sąlygos apriboja galimybę išmokti elgtis socialiai priimtinais būdais, nulemia nesėkmes mokykloje ir netinkamo elgesio formavimąsi, stabdo socialinių įgūdžių vystymąsi.
Tyrimas parodė, kad globos namų auklėtiniams būdingos didesnės dėmesio ir socialinės problemos, aukštesnis nerimastingumo lygis nei vaikams, gyvenantiems su abiem tėvais. Globos institucijose gyvenantys vaikai ir paaugliai pasižymi kompetencijos trūkumu, adaptacijos sunkumais, žemesniais akademiniais laimėjimais.
Vaikų, gyvenančių globos namuose, elgesio ir emocinės problemos, kompetencijos trūkumas, adaptacijos sunkumai, žemi akademiniai laimėjimai gali būti sietini su ankstyva neigiama patirtimi, vaikystėje išgyventais traumuojančiais įvykiais, adekvataus tėvų elgesio pavyzdžio trūkumu, gyvenimo sąlygomis globos institucijose.
Tyrimo duomenys
Tyrimas, kuriame dalyvavo 11-17 metų globos namų auklėtiniai ir vaikai, gyvenantys pilnose šeimose, atskleidė, kad:
- Globos namų auklėtiniams būdingos didesnės dėmesio ir socialinės problemos.
- Globos namų auklėtiniams būdingas aukštesnis nerimastingumo lygis.
- Globos institucijose gyvenantys vaikai ir paaugliai pasižymi kompetencijos trūkumu, adaptacijos sunkumais, žemesniais akademiniais laimėjimais.
| Problema | Globos namų auklėtiniai | Vaikai iš pilnų šeimų |
|---|---|---|
| Dėmesio problemos | Aukštesnės | Žemesnės |
| Socialinės problemos | Aukštesnės | Žemesnės |
| Nerimastingumo lygis | Aukštesnis | Žemesnis |
| Kompetencija | Žemesnė | Aukštesnė |
| Akademiniai laimėjimai | Žemesni | Aukštesni |
Šis straipsnis yra „Media4Change“ jaunųjų žurnalistų programos 2016/2017 m. Projektą remia Šiaurės šalių ministrų tarybos biuras Lietuvoje.
tags: #globos #namu #aukletiniai #siurpina