Pastaruoju metu viešojoje erdvėje buvo teigiama, kad asmeniui, kurio kraujyje nustatoma daugiau nei 0,4 promilės alkoholio, ligos išmoka pagal įstatymus jau nebepriklauso. Tačiau, kaip aiškina „Sodra“ atstovė spaudai, jokia konkreti promilių riba įstatyme nėra įtvirtinta. Ligos socialinio draudimo įstatymas nenumato tikslaus leistino promilių skaičiaus, kuris būtų taikomas visais atvejais. Vertinimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių ir situacijos, kurioje asmuo patyrė traumą. Skirtingiems atvejams galioja skirtingos taisyklės, kurios yra patvirtintos sveikatos apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrų.
Esminė nuostata, anot M. Kozič, yra susijusi su nedarbingumo pažymėjimu. Jei asmuo tampa nedarbingas būdamas paveiktas alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jam nėra išduodamas nedarbingumo pažymėjimas. Vietoje jo išduodama tik medicininė pažyma, pateisinanti neatvykimą į darbą, tačiau ji nesuteikia teisės į piniginę išmoką. „Jeigu nėra nedarbingumo pažymėjimo, ligos išmoka nėra skiriama“, - pabrėžia M. Kozič. Tai reiškia, kad net ir tuo atveju, kai žmogus susižaloja pats, pavyzdžiui, nugriūdamas mieste po vakarėlio, ligos išmoka jam gali nepriklausyti.
Pažeidus nedarbingumo laikotarpiu elgesio taisykles, išduodamas kitas nedarbingumo pažymėjimas, nurodant pažeidimo laikotarpį, nustatymo datą ir pažeidimo pobūdį. Elgesio taisyklių pažeidimus gali nustatyti gydytojai, darbdaviai ir „Sodros“ specialistai, remdamiesi dokumentais, patvirtinančiais elgesio taisyklių pažeidimus. Dažniausiai „Sodra“ pranešimus apie pažeidimus gauna iš darbdavių, įvairių institucijų, gyventojų ar gydytojų.
Paklausta, ar realu, kad žmogus, išgėręs vieną kokteilį ar porą taurių vyno, susižeidžia ir dėl to negauna ligos išmokos, „Sodros“ atstovė atsako aiškiai - taip, tai įmanoma. „Jei medicininės apžiūros metu nustatoma, kad asmuo buvo paveiktas alkoholio, procedūros numato, jog nedarbingumo pažymėjimas neišduodamas“, - aiškino ji. Todėl gyventojams primenama: net ir, atrodytų, nedidelis alkoholio kiekis patyrus traumą gali lemti ne tik sveikatos, bet ir finansines pasekmes.
Išimtys: Kada Išmoka Gali Būti Mokama?
Vis dėlto yra situacijų, kai ligos išmoka gali būti mokama net ir tada, jei asmuo buvo pavartojęs alkoholio. Tai taikoma tais atvejais, kai žmogus nuo įvykio nukentėjo dėl aplinkybių, kurių pats nekontroliavo ir prie kurių sukūrimo neprisidėjo. „Tarkime, žmogus ėjo gatve po vakarėlio, buvo pavartojęs alkoholio, ir į jį atsitrenkė dviratininkas ar kitas eismo dalyvis. Jei pats nukentėjusysis nebuvo atsakingas už įvykį, tai laikoma išimtine situacija“, - aiškina „Sodros“ atstovė.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Tokiu atveju norint gauti išmoką būtina turėti policijos ar kitos teisėsaugos institucijos išvadą, kurioje būtų detaliai aprašytos įvykio aplinkybės. Remiantis šiais dokumentais gydytojas gali išduoti nedarbingumo pažymėjimą, o „Sodra“ - skirti ligos išmoką. M. Kozič pabrėžia, kad gydytojas pats nevertina, kas ir kaip įvyko. Jo funkcija - gydyti pacientą ir nustatyti diagnozę. Visa informacija apie nelaimingo atsitikimo aplinkybes turi būti patvirtinta atskirų institucijų dokumentais, dažniausiai - policijos pažyma. „Sodra“ sprendimus priima remdamasi tais dokumentais, kurie yra gauti iš gydymo įstaigos ir kitų atsakingų institucijų. Jei nėra patvirtinta, kad žmogus nukentėjo ne dėl savo kaltės, laikoma, kad alkoholis turėjo įtakos nedarbingumui ir ligos išmoka nėra mokama.
Gydytojo Vertinimas ir Tyrimai
Dažniausiai su neblaiviais pacientais susiduria ligoninių priėmimų skyrių medikai. Kartais tokie pacientai kreipiasi ir į šeimos gydytoją. „Jeigu gydytojui kyla pagrįstų įtarimų, kad žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio, galima pacientui duoti pūsti alkotesterį, kai kuriais atvejais galima pasiūlyti atlikti kraujo tyrimą. Tyrimas alkoholio nustatymui nėra valstybės kompensuojamas. Paprastai užtenka alkotesterio, daromas fizinis ištyrimas, nustatomas žmogaus apsvaigimas“, - pasakojo šeimos gydytoja Emilija Trumpaitė.
Pasak medikės, nustačius apsvaigimo nuo alkoholio faktą, nedarbingumo pažymėjimas paprastai nėra išduodamas dėl „Sodros“ taisyklių, kurios tokiu atveju neleidžia išduoti arba pratęsti nedarbingumą. „Būna ir tokių situacijų, kai ateina žmogus dėl visiškai nesusijusių priežasčių. Pasitaiko, kad, pavyzdžiui, ateina žmogus apsvaigęs nuo alkoholio prasitęsti nedarbingumą dėl gripo. Ir mes nepratęsiame dėl to, kad žmogus apsvaigęs“, - sakė E. Trumpaitė. Pasak jos, išduodant nedarbingumo pažymėjimą, duodamos pasirašyti taisyklės, kuriose nurodyta, kad alkoholis ir psichoaktyvios medžiagos neturėtų būti vartojamos nedarbingumo metu, nes tai gali pabloginti sveikimą, užtęsti ligos eigą.
RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėja Asta Jonaitienė teigė, kad šios ligoninės skyriuje gydytojai vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Preliminariai neblaivumas yra nustatomas iš klinikinių požymių. Vertinami tokie požymiai kaip kvapas iš burnos, nerišli kalba, eisena, elgsena ir kiti. „Gydytojas juos aprašo apžiūros metu. Jeigu pacientas girtas, tada jis nedarbingumo pažymėjimo negauna. Jis gauna vadinamą medicininę pažymą, t. y., formą 094/a, kuri pateisina neatvykimą į darbą, bet „Sodra“ nemoka už ją“, - sakė A. Jonaitienė.
Family Medical Leave Act: Top 5 Violations
Priklausomybės Gydymas ir Nedarbingumo Pažymėjimas
„Tačiau ligos išmoka iki 2020-12-31 gali būti mokama gyventojams, kurie specializuotuose stacionaruose savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos. Tokiu atveju ligos išmoka gali būti mokama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus“, - nurodo J. Bimbirienė.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Besigydantiems nuo priklausomybės, kartą per metus gydytojai jau išduoda nedarbingumo pažymėjimą ne 15-kai dienų, kaip anksčiau, bet 28-ioms. Įstatymu numatyta, kad šią teisę taip pat įgijo pacientai turintys priklausomybę nuo azartinių lošimų.
Priklausomybės ligų centro atstovė spaudai Morgana Danielė teigia, kad plečiantis paslaugų spektrui ir kylant diskusijoms visuomenėje, žmonių informuotumas auga - pernai centras suteikė 15 proc. daugiau ambulatorinių paslaugų, pacientų daugėjo ir stacionare, žmonės dažniau naudojosi ir anoniminio gydymo paslauga. „2019 metus galima pavadinti augančio pasitikėjimo metais - tendencijos keičiasi ir žmonės vis labiau kreipiasi pagalbos, Klaipėda nėra išimtis.
Priklausomybės gydymo programos:
- Struktūruota ambulatorinė priklausomybės gydymo programa: Asmuo kasdien praleidžia ne mažiau kaip 4 valandas RPLC, dalyvauja grupiniuose užsiėmimuose ir individualiose konsultacijose su specialistais. Esant poreikiui, skiriamas medikamentinis gydymas.
- Trumpalaikė paslauga: Teikiama esant lengvam ar vidutiniam apsvaigimui nuo alkoholio (iki 2 promilių iškvepiamame ore) arba kitų psichoaktyviųjų medžiagų.
- Stacionarinė paslauga: Skirta abstinencijos gydymui nutraukus alkoholio vartojimą. Gydymas trunka iki 14 dienų ir apima medikamentinį gydymą, nuolatinę sveikatos būklės stebėseną bei slaugos paslaugas.
- 14 dienų trukmės programa: Skirta stiprinti emocijų pažinimo, socialinius ir kasdienio gyvenimo įgūdžius, taip mažinant atkryčio tikimybę. Programoje taikomos daugiausia dialektine elgesio terapija paremtos priemonės.
- 28 dienų trukmės stacionarinė priklausomybės gydymo programa: Paremtas „12 žingsnių“ principais ir psichosocialine pagalba. Programoje derinama medicininė, psichologinė ir socialinė pagalba, supažindinama su savitarpio pagalbos grupių principais. Gydymo metu vyksta grupiniai užsiėmimai.
Gydymo programų specialistai:
- Gydytojas psichiatras
- Psichologas
- Socialinis darbuotojas
- Dramos terapeutas
- Ergoterapeutas
Ką daryti, kai išnaudojami maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas?
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).
Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
tags: #nedarbingumo #pazymejimas #neblaivumas