Jei dėl ligos negalite atvykti į teismo posėdį baudžiamojoje byloje, prokuratūrą ar ikiteisminio tyrimo įstaigą, paprasto nedarbingumo pažymėjimo nepakaks, rašoma komunikacijos agentūros „Comms on duty“ pranešime žiniasklaidai. Kai pateisinti reikia ne nepasirodymą darbe, o neatvykimą į minėtąsias institucijas, žmogus, turintis sveikatos problemų, turi prisiminti, kad iš jo bus reikalaujama ne paprastos, o specialios pažymos pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą formą Nr.
Kiekvienu konkrečiu atveju dėl asmens galėjimo ar negalėjimo atvykti į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą, teismą ar karo prievolę administruojančią krašto apsaugos sistemos instituciją galutinį sprendimą priima ir pažymą išduoda gydytojai. Gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę ir nustatęs, kad šis, pavyzdžiui, negalės atvykti į teismo posėdį, pažymą išduos pagal specialią apskaitos formą.
Kada reikalinga speciali pažyma, o ne paprastas nedarbingumo lapelis
Taip, teisės aktai nedraudžia tam tikrais atvejais pažymą pacientui išduoti dėl aplinkybės, įvykusios praeityje. Tad teoriškai tai turėtų būti įmanoma. Pasitaiko atvejų, kuomet institucijoms kyla abejonių, ar pažyma buvo išduota pagrįstai. Nei teismai, nei prokuratūra, nei ikiteisminio tyrimo įstaigos bendriausia prasme neturi kompetencijos įvertinti, ar konkrečiu atveju gydytojas mediciniškai pagrįstai pacientui išrašė pažymą.
Kilus klausimų, teismai ar kitos institucijos kreipiasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kad ji atliktų asmens sveikatos priežiūros įstaigos patikrinimą ir įvertintų, ar pažyma išduota pagrįstai.
Rekomendacijos sveikatos priežiūros įstaigoms dėl pažymų išdavimo
Tam, kad būtų sumažintos rizikos, įstaigoms rekomenduojama peržiūrėti įstaigoje turimas formos Nr. 094-1/a „Medicininė pažyma dėl neatvykimo į ikiteisminio tyrimo įstaigą, prokuratūrą ar teismą“ išdavimo taisykles. Taip pat svarbu užtikrinti, kad tvarkoje atsispindėtų aiškūs pagrindai, kuomet pažyma gali būti išduodama ir kuomet pažymą išduoti turi būti atsisakoma.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Rekomenduojama pagrindus išdėstyti nevardinant konkrečių sveikatos būklių ar ligų, kadangi priešingu atveju rizikuotume, kad tvarka taptų pernelyg griozdiška, nepatogi gydytojams naudoti kasdieniame darbe. Įstaigos vidaus dokumentuose taip pat svarbu užtikrinti tinkamą pažymų išdavimo apskaitą.
Nedarbingumo pažymėjimo trukmė, maksimalūs terminai ir tęstinumas
Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. Ką daryti, kai išnaudojami nustatyti maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai, o gydymas dar tęsiamas?
Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (toliau - ANTAA).
Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko? Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.
Specialūs nedarbingumo suteikimo terminai slaugai ir gydymui
Vaikui sergant ypač sunkiomis ligomis (pvz. leukemija kai nėra duomenų apie remisiją) motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), taip pat seneliui (senelei) bei globėjui ar rūpintojui, gali būti suteikiama 364 kalendorinių dienų nedarbingumo pažymėjimas. Jį išduoda vaiką gydantis gydytojas. Skaičiuojamas nuo pirmosios slaugymo dienos - slaugant ambulatoriškai, stacionare ar (ir) medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Ar priklauso nedarbingumo pažymėjimas gydymo biologiniais vaistais dieną, kai gydymas vyksta onkologijos dienos stacionare? Taip, gydymo dieną nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas. Teisės aktai numato, kad stacionarinio gydymo, gydymo dienos stacionare ar stebėjimo paslaugos atveju elektroninis nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tą pačią gydymo dieną, nurodant gydymo dienos stacionare laikotarpį.
Ligų išmokos už laikiną nedarbingumą ir apribojimai
Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.
Pastaba. Iki 2026 m. pabaigos dirbantiems asmenims, gaunantiems socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensiją, taikomas 90 kalendorinių dienų ligos išmokos mokėjimo apribojimas. Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis apribojimas nebegalios. Ar priklauso ligos išmoka jeigu asmuo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją? Iki 2026 m. gruodžio 31 d. Svarbu. Nuo 2027 m. sausio 1 d. šis apribojimas nebegalios.
Ar asmenims su negalia taikomas ligos išmokos mokėjimo trukmės apribojimas? Svarbu žinoti, kad šis apribojimas taikomas tik nuo tos dienos, kai asmeniui nustatoma negalia ir pradedama mokėti socialinio draudimo negalios ar netekto darbingumo pensija. Nuo 2027 m. sausio 1 d. tvarka keičiasi. Tai reiškia, kad nuo 2027 m. Atkreipkite dėmesį: šis pakeitimas susijęs tik su ligos išmokos mokėjimo trukme.
Darbdavio teisės ir darbuotojo teisės, kai darbuotojas nori išeiti iš darbo ir suserga
Darbo santykiai kartais susiklosto taip, kad darbuotojas parašo prašymą atleisti iš darbo, tačiau darbdavys reikalauja atidirbti 14 dienų. Jei per tą laikotarpį darbuotojas susirgo ir jam išduotas nedarbingumo lapelis, kyla klausimų dėl atleidimo iš darbo tvarkos.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Pirmiausia, svarbu suprasti, kad draudžiama atleisti sergantį darbuotoją darbdavio iniciatyva. Tačiau, jei pats darbuotojas prašo jį atleisti ir neatšaukia savo prašymo, situacija keičiasi. Darbdavys gali pasiūlyti darbuotojui atšaukti prašymą, jei nenori jo paleisti. Darbuotojas turi teisę nutraukti sutartį, jei reikalavimas nutraukti pagrįstas liga, tačiau būtina pateikti medicininius dokumentus, įrodančius ligą.
Jei darbuotojas pateikė prašymą atleisti iš darbo ir kitą dieną susirgo, jis gali pateikti dokumentą, įrodantį jo ligą, atsiskaitymo dieną. Tokiu atveju gali būti pritaikytas Darbo kodekso 127 straipsnio 2 dalis, leidžianti nutraukti sutartį dėl darbuotojo ligos ar neįgalumo, trukdančio tinkamai atlikti darbą.
Darbo kodekso nuostatos ir teismų praktika
Darbo kodekso 127 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva. Šis straipsnis numato du pagrindinius atvejus: 127 straipsnio 1 dalis: Teisė nutraukti terminuotą ir neterminuotą darbo sutartį, įspėjus darbdavį prieš 14 dienų.
Pagal Darbo kodekso 64 straipsnį, jei darbuotojas įteikto įspėjimo termino pabaigos metu yra laikinai nedarbingas, įspėjimo termino pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo pabaigos. Tai reiškia, kad darbdavys negali atleisti darbuotojo, kol šis yra nedarbingas, jei atleidimas inicijuojamas darbdavio.
Tačiau, jei darbuotojas pats parašė prašymą atleisti iš darbo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika numato, kad DK 131 straipsnio 1 dalis (draudimas atleisti darbuotoją jo laikino nedarbingumo laikotarpiu) netaikoma, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo pareiškimu. Nagrinėjant konkrečias situacijas, svarbu atsižvelgti į teismų praktiką.
Pavyzdžiui, jei darbuotojas parašė pareiškimą atleisti iš darbo ir paprašė atleisti nuo konkrečios datos, o tarp pareiškimo padavimo dienos ir atleidimo datos yra mažiau nei trys dienos, darbdavys turi teisę patenkinti darbuotojo prašymą atleisti nuo nurodytos datos. Be to, jei darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas, tačiau jis raštiškai pareiškė nesutinkąs su perkėlimu, darbdavys turėjo teisę pasibaigus įspėjimo laikotarpiui nutraukti darbo sutartį. Tačiau atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva pagal 129 straipsnį darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu negalima.
Nedarbingumo pažymų išdavimo problemos ir socialinė realybė
Žurnalistų atlikti tyrimai atskleidė, kad kartais nedarbingumo pažymas galima gauti nesąžiningai, papasakojus jautrią istoriją gydytojui arba pasiūlius kyšį. Vis dėlto, daliai žmonių „Sodros“ pašalpos, išmokamos susirgus, tapo vieninteliu būdu išmaitinti šeimą. Tokiais atvejais svarbu ieškoti kitų socialinės paramos būdų ir konsultuotis su specialistais.
Vaizdo įrašas. Sergu onkologine liga: kokios socialinės ir finansinės pagalbos galiu tikėtis? Kviečiame žiūrėti „POLA akademijos” seminaro apie socialinę ir finansinę pagalbą, susirgus onkologine liga, įrašą. +370 606 07257 arba parašius el. Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA.
Išeitinė išmoka ir apsauga nuo atleidimo tam tikroms darbuotojų grupėms
Jei darbuotojas atleidžiamas dėl ligos ar neįgalumo, jam gali priklausyti išeitinė išmoka. Išeitinės išmokos dydis priklauso nuo darbuotojo darbo stažo ir kitų aplinkybių. Svarbu pasikonsultuoti su teisininku ar darbo teisės specialistu, kad būtų tinkamai apskaičiuota išeitinė išmoka.
Darbo kodeksas numato tam tikras apsaugos nuo atleidimo grupes darbuotojų, pavyzdžiui: darbuotojai, kurie augina tris ir daugiau vaikų iki keturiolikos metų; vieni auginantys vaiką iki keturiolikos metų ar vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų; vieni prižiūrintys kitus šeimos narius, kuriems nustatytas mažesnis negu penkiasdešimt penkių procentų dalyvavimo lygis. Šioms grupėms taikoma didesnė apsauga nuo atleidimo iš darbo.
Darbo sutarties nutraukimo pagrindai
Darbo sutartis gali būti nutraukta įvairiais pagrindais, įskaitant darbuotojo prašymą, darbdavio iniciatyvą arba šalių susitarimą. Darbo kodekso 57 straipsnis numato, kad darbo sutartis gali būti nutraukta, kai teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
Be to, darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jei jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra - su profesine sąjunga.
| Situacija | Reikalingas dokumentas / sprendimas |
|---|---|
| Neatvykimas į teismą dėl ligos | Speciali medicininė pažyma pagal formą Nr. (094-1/a) |
| Laikinas nedarbingumas dėl ligos | Elektroninis nedarbingumo pažymėjimas („biuletenis“) |
| Ilgalaikė liga >122 arba >153 dienų | Siuntimas į GKK sprendimui dėl tolimesnio nedarbingumo |
| Slauga vaikui sunkią liga | Nedarbingumas iki 364 kalendorinių dienų |
Svarbu žinoti: draudžiama atleisti sergantį darbuotoją darbdavio iniciatyva. Jei darbuotojas pats prašo atleisti, teismų praktika leidžia atleisti net ir nedarbingumo laikotarpiu. Būtina atsižvelgti į įspėjimo terminus ir pateikti medicininius dokumentus, įrodančius ligą.
tags: #nedarbingumo #lapeli #turint #teisme #dalyvavimas