Socialinis darbas yra veikla, skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su kylančiais sunkumais. Socialinis darbas reikalauja kantrybės, didelio noro padėti kitam, atsakomybės, mokėjimo klausyti ir išklausyti, atrasti problemų sprendimo būdus. Tai darbas, kurio iš anksto nesuplanuosi, nes žmonių gyvenimai vyksta čia ir dabar.
Kai šeima užregistruojama/ įrašoma į "socialinės rizikos šeimų sąrašą", socialiniam darbuotojui tenka labai sunki užduotis padėti šiai šeimai. Tai gali būti labai sudėtinga, nes šeima gali būti labai įpykusi. Kaip to pasiekti ir nuo ko pradėti galima atrasti tik konkrečioje situacijoje.
Pagrindiniai principai: įgalinimas ir partnerystė
Įgalinimas šiame apibrėžime - pagrindinė sąvoka. Ir tai sudėtinga sąvoka, nes tik ją įgyvendinant praktikoje tampa aišku, ar klientas (vėl) gali tvarkytis su savo problemomis ir ar gyvenimo kokybė pagerėjo. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti klientui įveikti savo problemas, o ne viską daryti už jį. Pastaruoju atveju klientas taptų priklausomas nuo socialinio darbuotojo. Socialinis darbas yra darbas kartu su klientu, stiprinant ir dirbant mažais žingsneliais, įsiklausant į teigiamas klientų ir jų aplinkos galimybes.
Kaip įgalinti konkretų klientą dažnai yra diskusijų tarp socialinių darbuotojų tema. Tai išaiškėja tik per konkrečius pavyzdžius. Dažnai atrodo, jog reikia rizikuoti.
Teisinis ir etinis rėmas: pagalba pagal įstatymus ir pagarba orumui
Tačiau kaip? Tai ne socialinis darbas. Klientui nepadedama taip, kaip turėtų būti padedama remiantis Lietuvos įstatymais. Kaip įgalinti konkretų klientą dažnai yra diskusijų tarp socialinių darbuotojų tema.
Taip pat skaitykite: Lietuvos socialinio darbo su šeima metodų palyginimas
- Teisėtumas ir skaidrumas: Aš ir mano kolegė sėdime atskiruose kabinetuose.
- Kliento orumas: Ji pati sudarinėja produktų sąrašą, vedasi už rankos apsipirkti, kartu moka prie kasos ir dar kartais visų akivaizdoje aprėkia, kad klientė niekam tikusi, nemoka išsirinkti ir pan.
- Autonomijos stiprinimas: Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti klientui įveikti savo problemas, o ne viską daryti už jį.
Praktikos pavyzdžiai: nuo kontrolės prie pasitikėjimo
"Po kursų apie socialinį darbą parvykusi į darbą supratau, kad aš tikrai per daug darau už klientus. Mokymų metu išgirdau vienos socialinių darbuotojų pasakojimą, kuris paskatino mane pamąstyti apie savo darbą ir kiek aš darau už klientus."
"Šeima yra vartojanti alkoholį ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaikais ir savo namų buitimi. Kadangi šeima nelabai kelia pasitikėjimą, kas susiję su sąskaitų apmokėjimu, visada aš už šeimą sumokėdavau pati, tada būdavau 100% tikra, kad šeima neprisidarys skolų. Vieną dieną atėjusi moteris kaip visada atnešė gautą sąskaitą, kad aš apmokėčiau, o aš daviau jai pinigus ir pasakiau, kad ji nueitų ir pati sumokėtų mokesčius. Moteris pasimetė, kad aš pasielgiau kitaip nei įprastai. Žinoma, aš pro kabineto langą stebėjau ar ji tikrai nueis ir ar pareis su apmokėta sąskaita."
"Kaip ir dauguma socialinės rizikos šeimų, socialinės pašalpos yra kontroliuojamos socialinio darbuotojo, taip ir šiuo atveju. Aš su kliente esu susitarusi, kad dalis jos gaunamos pašalpos yra mokama per parduotuvę (t.y. Atėjo pašalpų diena, pas mane atėjo ir mano klientė, iš paskos įėjo mano kolegė. Mes su kliente pradėjome tartis, kaip reikėtų sumokėti skolas, už ką pirmiausia reikėtų sumokėti. Tuo tarpu mano kolegė kišosi į mūsų pokalbį primesdama savo mintis, nuomonę, kuri man netiko, todėl nekreipiau dėmesio į jos komentarus."
"Norėjau įgalinti (pasitikėti) savo kliente, atskaičiavau reikiamą pinigų sumą, padėjau ant stalo ir pasakiau klientei kad ji pati nueitų ir susimokėtų mūsų aptartas skolas (paštas yra seniūnijoje už durų) bei atnešti čekiuką, kad galėčiau įsisegti į vedamą bylą. Tačiau mano kolegei toks mano sprendimas labai nepatiko. Ji paėmė klientei duotus pinigus ir pati nuėjo į paštą. Pasijutau taip lyg ji man norėtų pasakyti, kad aš neatlieku savo darbo iki galo, lyg ir norėjo mane pažeminti klientės akivaizdoje. Ši moteris yra daug vyresnė ir daug ilgiau dirba."
"Aš ir mano kolegė sėdime atskiruose kabinetuose."
Taip pat skaitykite: Metodai šeimos socialiniame darbe (G. Navaitis)
Ko moko šie pavyzdžiai?
- Socialinis darbas yra darbas kartu su klientu, stiprinant ir dirbant mažais žingsneliais, įsiklausant į teigiamas klientų ir jų aplinkos galimybes.
- Dažnai atrodo, jog reikia rizikuoti.
- Kaip įgalinti konkretų klientą dažnai yra diskusijų tarp socialinių darbuotojų tema.
Darbo su socialinės rizikos šeimomis kontekstas
Aš dirbu socialine darbuotoja su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, kuriose auga nepilnamečiai vaikai. Šio darbo vienu žodžiu neįmanoma apibudinti. Pagrindinė problema socialinę riziką patiriančiose šeimose yra tėvų priklausomybė alkoholiui. Nuo alkoholio vartojimo kenčia vaikai, nes tėvai išgėrę dažnai elgiasi neadekvačiai, nesirūpina savo vaikais, negamina namuose maisto, ko pasėkoje vaikai būna nepamaitinti, ypač tai skaudžiai atsiliepia mažamečiams vaikams, kurie dar nesugeba savimi pasirūpinti.
Vaikai būna neprižiūrimi, neauklėjami, neugdomas jų savarankiškumas, nemokomi jie elementarių higieninių įgūdžių. Tokiose šeimose augantys vaikai dažnai būna uždari, pikti, turi psichologinių problemų, nemoka tinkamai bendrauti su bendraamžiais, negeba prisitaikyti visuomenėje, neturintys priemonių ir galimybių lankyti mokyklą, patiriantys fizinį ir psichologinį smurtą, kurį jie dažniausiai slepia nuo aplinkinių, bijodami, kad pasipasakoję apie savo problemas, jie gali būti paimti iš namų.
Dažniausiai tokios šeimos pragyvena iš socialinių pašalpų, todėl šeimose jaučiamas maisto trūkumas, pinigų stoka. Tokių šeimų vaikai, neapsikentę savo tėvų girtavimo, pinigų ir maisto stokos, yra linkę eiti vogti, daryti nusikalstamą veiką. Stebima, kad tokiose šeimose augantys vaikai, turi elgesio ir emocijų sutrikimų.
Metodai: nuo motyvavimo iki tarpžinybinio bendradarbiavimo
Socialinio darbuotojo tikslas tokiose šeimose yra padėti šeimos nariams atrasti savo stipriąsias puse, siūlyti paslaugų gavėjui priimtiniausią būdą spręsti priklausomybės problemą, motyvuoti spręsti problemą. Tokių šeimų vaikams yra labai reikalinga psichologo pagalba, nes vaikams labai reikia išsikalbėti, gauti patarimų kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nes jie jaučiasi nepilnaverčiais, jaučia nerimą, pyktį, gėdą.
- Motyvacinis darbas: siūlyti paslaugų gavėjui priimtiniausią būdą spręsti priklausomybės problemą, motyvuoti spręsti problemą.
- Įgūdžių stiprinimas: Socialinis darbas yra darbas kartu su klientu, stiprinant ir dirbant mažais žingsneliais.
- Vaiko gerovės akcentas: Vaikai būna neprižiūrimi, neauklėjami, neugdomas jų savarankiškumas.
- Paslaugų koordinavimas: Tokių šeimų vaikams yra labai reikalinga psichologo pagalba.
Iššūkiai ir visuomenės lūkesčiai
Visuomenėje gyvas toks požiūris, kad socialinis darbuotojas nieko nedaro, nes šeimose nematomas greitas rezultatas. Socialinis darbas reikalauja kantrybės, didelio noro padėti kitam, atsakomybės, mokėjimo klausyti ir išklausyti, atrasti problemų sprendimo būdus. Tai darbas, kurio iš anksto nesuplanuosi, nes žmonių gyvenimai vyksta čia ir dabar.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo priemonės šeimai
Kaip to pasiekti ir nuo ko pradėti galima atrasti tik konkrečioje situacijoje. Įgalinimas šiame apibrėžime - pagrindinė sąvoka. Ir tai sudėtinga sąvoka, nes tik ją įgyvendinant praktikoje tampa aišku, ar klientas (vėl) gali tvarkytis su savo problemomis ir ar gyvenimo kokybė pagerėjo.
Bendruomenės ir profesionalų įsitraukimas
Kol kas turime du pavyzdžius iš praktikos. Kviečiame kitus darbuotojus aprašyti savo pavyzdžius iš praktikos apie tai, kaip įgalinote konkretų klientą ir kaip klientas reagavo. Daugiau pavyzdžių?.. Būtume dėkingi, jei užrašytumėte vieną ar daugiau konkrečių pavyzdžių iš praktikos ir atsiųstumėte juos mums el. paštu: Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį..
| Principas | Praktikos iliustracija | Laukiamas rezultatas |
|---|---|---|
| Įgalinimas | Klientė pati sumoka mokesčius ir grįžta su čekiuku | Didėja pasitikėjimas ir finansinių įgūdžių savarankiškumas |
| Partnerystė | Su kliente tariamasi dėl skolų eiliškumo | Stiprėja sprendimų priėmimo gebėjimai |
| Orumas | Vengiama viešo žeminimo ir kontrolės | Mažėja pasipriešinimas, gerėja santykis |
| Vaiko gerovė | Psichologo pagalba vaikams | Mažėja emociniai ir elgesio sutrikimai |
Kaip įgalinti konkretų klientą dažnai yra diskusijų tarp socialinių darbuotojų tema. Tai išaiškėja tik per konkrečius pavyzdžius. Socialinis darbas yra darbas kartu su klientu, stiprinant ir dirbant mažais žingsneliais, įsiklausant į teigiamas klientų ir jų aplinkos galimybes.
Mažų žingsnių taktika ir rizikos valdymas
Dažnai atrodo, jog reikia rizikuoti. Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti klientui įveikti savo problemas, o ne viską daryti už jį. Pastaruoju atveju klientas taptų priklausomas nuo socialinio darbuotojo. Kaip to pasiekti ir nuo ko pradėti galima atrasti tik konkrečioje situacijoje.
- Norėjau įgalinti (pasitikėti) savo kliente, atskaičiavau reikiamą pinigų sumą, padėjau ant stalo ir pasakiau klientei kad ji pati nueitų ir susimokėtų mūsų aptartas skolas.
- Žinoma, aš pro kabineto langą stebėjau ar ji tikrai nueis ir ar pareis su apmokėta sąskaita.
- Tačiau mano kolegei toks mano sprendimas labai nepatiko.
Kaip įgalinti konkretų klientą dažnai yra diskusijų tarp socialinių darbuotojų tema. Įgalinimas šiame apibrėžime - pagrindinė sąvoka.
Vaikų poreikiai ir pagalba šeimos sistemoje
Tokių šeimų vaikams yra labai reikalinga psichologo pagalba, nes vaikams labai reikia išsikalbėti, gauti patarimų kaip elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, nes jie jaučiasi nepilnaverčiais, jaučia nerimą, pyktį, gėdą. Vaikai būna neprižiūrimi, neauklėjami, neugdomas jų savarankiškumas, nemokomi jie elementarių higieninių įgūdžių.
Tokiose šeimose augantys vaikai dažnai būna uždari, pikti, turi psichologinių problemų, nemoka tinkamai bendrauti su bendraamžiais, negeba prisitaikyti visuomenėje, neturintys priemonių ir galimybių lankyti mokyklą, patiriantys fizinį ir psichologinį smurtą, kurį jie dažniausiai slepia nuo aplinkinių, bijodami, kad pasipasakoję apie savo problemas, jie gali būti paimti iš namų.
Praktikos gairės specialistams
- Socialinis darbas yra darbas kartu su klientu, stiprinant ir dirbant mažais žingsneliais, įsiklausant į teigiamas klientų ir jų aplinkos galimybes.
- Socialinio darbuotojo užduotis yra padėti klientui įveikti savo problemas, o ne viską daryti už jį.
- Įgalinimas šiame apibrėžime - pagrindinė sąvoka.
- Kaip to pasiekti ir nuo ko pradėti galima atrasti tik konkrečioje situacijoje.
- Dažnai atrodo, jog reikia rizikuoti.
Visuomenėje gyvas toks požiūris, kad socialinis darbuotojas nieko nedaro, nes šeimose nematomas greitas rezultatas. Tai darbas, kurio iš anksto nesuplanuosi, nes žmonių gyvenimai vyksta čia ir dabar.
tags: #socialinio #darbo #su #seima