Alkoholis veikia smegenis raminamai ir slopinamai, todėl gali padėti atsipalaiduoti, pajausti pasitikėjimą savimi, palengvinti bendravimą su kitais žmonėmis, ypač jei esate šiek tiek drovus. Tačiau per didelis alkoholio vartojimas siejamas su prasta miego kokybe ir trukme. Nors retas vartojimas greičiausiai nesukels problemų, nesaikingas ar gausus gėrimas gali neigiamai paveikti visą organizmą.
Alkoholis veikia smegenyse vykstančius cheminius procesus, didina depresijos riziką. Į žmogaus organizmą patekęs alkoholis veikia smegenis, pavyzdžiui, ima keisti neuromediatorių - cheminių medžiagų, perduodančių signalus tarp nervinių ląstelių - veiklą. Kai pradedame gerti alkoholį, kūnas gamina daugiau dopamino, patenkančio į tas smegenų dalis, kurios vadinamos „motyvacijos centrais“, ir leidžia joms pasijusti gerai.
Kaip alkoholis keičia smegenis ir elgesį
Alkoholis įtakoja neurotransmiterių sistemą, ypač GABA ir dopaminą, kurie yra atsakingi už nuotaikos, emocijų ir elgesio reguliavimą. Išgėrus alkoholio, smegenims tampa sunkiau siųsti signalus. Yra susilpninami signalai, kurie atlieka „blokavimo“ funkciją, kas pakeičia mūsų elgesį: prarandame atsargumą, tampame drąsesni, impulsyvesni.
Ilgainiui kūnas įpranta prie dopamino, kurį smegenys ima gaminti išgėrus alkoholio, ir pradeda jo gaminti mažiau - taip kompensuodamas anksčiau pagamintas kiekis, kad palaikytų balansą. Tuomet atsipalaidavimo jausmą pasiekti darosi vis sunkiau, vystosi tolerancija alkoholiui, jo reikia suvartoti vis daugiau, kad pajustumėte tą patį raminantį poveikį. Alkoholis, vartojamas retai ir nedidelėmis dozėmis, turi atpalaiduojamą poveikį, o didesnėmis dozėmis - priverčia jaustis prastai.
Depresija ir alkoholizmas: dvikryptis ryšys
Alkoholizmo ir depresijos ryšys medicinoje laikomas dvikrypčiu. Tai reiškia, kad viena būklė gali būti tiek priežastis, tiek pasekmė kitos. Vieniems alkoholis tampa bandymu slopinti vidinį skausmą, kitiems - ilgainiui pats sukelia ar pagilina depresinius sutrikimus. Šios dvi būklės susipina biologiniu, psichologiniu ir socialiniu lygmenimis, todėl jų negalima vertinti atskirai.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė nuo alkoholio moterims
Depresija keičia žmogaus emocinį ir biologinį funkcionavimą. Sumažėja gebėjimas patirti malonumą, didėja vidinė įtampa, atsiranda beviltiškumo jausmas. Tokiame fone alkoholis dažnai tampa lengvai prieinama, greita, nors ir laikina, savipagalbos priemone. Žmonės, patiriantys depresiją, dažnai alkoholį naudoja ne dėl malonumo, o dėl noro sumažinti vidinį skausmą.
Uždaro rato mechanizmas
Alkoholis trumpam gali sumažinti emocinį skausmą, tačiau jis sutrikdo smegenų neuromediatorių balansą ir ilgainiui ženkliai pablogina depresijos eigą. Alkoholis slopina centrinę nervų sistemą ir ilgainiui dar labiau blogina nuotaiką, miegą bei emocijų reguliavimą. Tai sukuria uždarą ratą: bloga savijauta skatina vartojimą, o vartojimas dar labiau gilina depresiją.
Trumpalaikis poveikis: laikinas nerimo sumažėjimas, trumpas nuotaikos pakilimas, lengvesnis užmigimas. Ilgalaikės pasekmės: padidėjęs nerimas nevartojant alkoholio, gilesnė ir ilgiau trunkanti depresija, sutrikęs miegas ir naktiniai pabudimai, sumažėjusi emocijų kontrolė.
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo
Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo apima įvairius psichinius sutrikimus, kurie atsiranda dėl alkoholio vartojimo, įskaitant alkoholio priklausomybę, alkoholio sukeltą psichozę, depresiją ir nerimo sutrikimus. Dėl ilgalaikio stipraus alkoholio vartojimo kai kuriems žmonėms atsiranda smegenų pažeidimai, dėl kurių nežymiai pasikeičia mąstymo ir atminties procesai - tai vadinama lengvu kognityviniu sutrikimu.
Nervų ląstelių pažeidimas - jei žmogus reguliariai nesaikingai vartoja, tai gali būti toksiška jo nervinėms ląstelėms. Laikui bėgant smegenų ląstelės žūsta, susitraukia žmogaus smegenų audiniai. Kraujagyslių pažeidimas - reguliariai vartojant per daug alkoholio, pažeidžiamos žmogaus smegenų kraujagyslės ir gali padidėti kraujospūdis. Mažas vitamino B1 kiekis - daug smegenų pažeidimų, kuriuos sukelia alkoholis, įvyksta todėl, kad trūksta vitamino B1.
Taip pat skaitykite: Alkoholio vartojimo mažinimas
Su alkoholiu susijusios demencijos arba Korsakovo sindromo pacientams kyla sunkumai atliekant kasdienes, buitines veiklas. Šie su alkoholiu susiję smegenų pažeidimai nėra savaime progresuojantys: tai reiškia, kad simptomai neblogėja savaime, priešingai nei Alzheimerio liga.
Rizikos veiksniai ir identifikavimas
Polinkis į priklausomybę susijęs ir su individualiu biologiniu jautrumu. Kai kurių žmonių smegenys į alkoholį reaguoja itin stipriai - jie patiria intensyvesnį malonumo pojūtį, greitesnį prisirišimą. Kitas svarbus faktorius yra aplinka: stresas, kultūriniai ypatumai, vaikystėje patirtos traumos, tokios kaip smurtas, emocinis apleistumas. Pasak gydytojos psichiatrės, alkoholio vartojimo kontrolės sutrikimo rizika yra didesnė žmonėms, sergantiems kitomis psichikos ligomis, tokiomis kaip depresija, nerimas, potrauminio streso sutrikimas.
Prasminga susirūpinti, jei pokyčių stebima bent vienoje iš sričių: intoksikacijos fone įvykusios traumos, kepenų funkcijos pablogėjimas, fizinės abstinencijos būklė, ryte vartojamas alkoholis pagirioms palengvinti. Riziką taip pat galima įvertinti specializuotais klausimynais - pavyzdžiui, AUDIT testu. Yra speciali šio testo versija, kurią pildyti galima savarankiškai.
Kada kreiptis pagalbos skubiai
Alkoholis, derinamas su depresija, yra vienas stipriausių savižudybės rizikos stiprintojų. Tai nėra silpnumo požymis - tai medicininė skubi būklė. Savižalos mintys, staigus nuotaikos pablogėjimas, kontrolės praradimas dėl alkoholio vartojimo - šie požymiai rodo padidintą psichologinę ir medicininę riziką, kuriai reikalingas profesionalus įvertinimas ir pagalba.
Gydymo principai ir kaip atsistatyti
Pirmasis ir svarbiausias principas - negydyti šių būklių atskirai. Alkoholio vartojimo sutrikimas ir depresija veikia tas pačias smegenų sistemas, todėl gydymas turi būti integruotas ir koordinuotas. Kiekvienu atveju gydymas turi būti parenkamas individualiai, kartu su pacientu sudarius gydymo planą bei siekiant visapusiškai atliepti paciento poreikius.
Taip pat skaitykite: Alkoholizmo simptomai
Pats efektyviausias gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš keleto skirtingų, tačiau tuo pačiu metu taikomų gydymo metodų. Moksliškai įrodyta psichoterapijos, psichologinio konsultavimo, socialinių problemų sprendimo, savitarpio pagalbos grupių nauda. Psichoterapija yra viena svarbiausių gydymo dalių, ypač kai depresija ir alkoholis palaiko vienas kitą.
Psichologinė pagalba
Psichoterapijos metu žmogus mokosi atpažinti mintis ir elgesio modelius, kurie skatina gėrimą ir palaiko depresinę nuotaiką. Dažniausiai taikomi metodai: kognityvinė elgesio terapija, motyvacinė terapija, traumų orientuota terapija. Šios terapinės kryptys leidžia ne tik sumažinti simptomus, bet ir formuoti ilgalaikį atsparumą stresui bei emociniams svyravimams.
Medikamentinis gydymas
Antidepresantai gali būti veiksmingi, tačiau jie neveikia, jei alkoholio vartojimas išlieka intensyvus, ir kai kurie vaistai gali sąveikauti su alkoholiu. Gydymo pradžioje būtina atidi stebėsena. Alkoholio vartojimo stabilizavimas - sumažinti ar nutraukti vartojimą saugiai - yra būtinas žingsnis, nes be abstinencijos stabilumo sunku įvertinti tikrąją nuotaikos būklę.
Medicininiai gydymo metodai gali apimti vaistus, tokius kaip disulfiramas, naltreksonas ir akamprosat, kurie padeda sumažinti alkoholio vartojimo potraukį. Tačiau kiekvienu atveju reikalingas individualus parinkimas ir specialistų priežiūra.
Socialinė parama ir artimieji
Priklausomybė veikia ne tik sergantį žmogų, bet ir jo artimuosius. Artimieji dažnai išsako beviltiškumo jausmą ir jaučiasi stebėtojais, negalinčiais padaryti realios įtakos. Norėdamas suprasti ar valdyti savo paties emocijas, įgauti daugiau žinių apie priklausomybę ir galimus pagalbos būdus, priklausomo asmens artimasis gali kreiptis į socialinį darbuotoją, psichologą, CRAFT specialistą.
CRAFT yra terapinė metodika, paremta kognityvinės elgesio terapijos principais ir patvirtinta moksliniais įrodymais. Ją naudodami specialistai siekia pagerinti artimųjų gyvenimo kokybę, lavinti jų elgesio ir bendravimo įgūdžius bei motyvuoti asmenį kreiptis kvalifikuotos pagalbos. Dalyvavimas savitarpio pagalbos grupėse, artimųjų įtraukimas ir aiški kasdienė struktūra - svarbūs atkryčio prevencijos elementai.
Praktiniai žingsniai mažinant alkoholio vartojimą ir atkuriant psichinę sveikatą
- Nustatykite tikslą - nuspręskite, kiek kartų per savaitę ar mėnesį norite vartoti alkoholį ir laikykitės šio tikslo.
- Mažinkite kiekį - pabandykite mažinti išgeriamo alkoholio porciją.
- Ieškokite alternatyvų streso valdymui - mokykitės naujų streso įveikos technikų, palaikykite fizinį aktyvumą, laikykitės dienotvarkės.
- Kreipkitės į specialistus - pasikalbėkite su šeimos gydytoju, psichikos sveikatos priežiūros specialistu, priklausomybių konsultantais.
- Naudokite saviįvertinimo priemones - pavyzdžiui, AUDIT testą, kad objektyviau įvertintumėte vartojimo riziką.
- Neatsisakykite medicininės pagalbos, jei reikalinga - kartais būtina medikamentinė pagalba arba stacionarinis gydymas abstinencijos periodu.
Jeigu esate priklausomas, staigus alkoholio vartojimo nutraukimas gali būti labai pavojingas ir netgi sukelti mirtį. Todėl abstinencijos fazę dažnai turi prižiūrėti gydytojai ir specialistai.
Alkoholio vartojimas: ką reiškia būti priklausomam nuo alkoholio? | Stanfordas
Gyvenimo pokyčiai ir ilgalaikė atsistatymo strategija
Siekiant blaivybės, reikšmingas ne tik susilaikymas nuo alkoholio, tačiau ir pasiryžimas kardinaliai keisti gyvenimo būdą: laikytis dienotvarkės ir adekvataus darbo bei poilsio režimo, reguliariai maitintis, palaikyti fizinį aktyvumą, sąmoningai rūpintis savimi, įsisąmoninti emocijas, mokytis naujų streso įveikos technikų. Deja, neretai paaiškėja, kad šiuos pokyčius įgyvendinti nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
Gydymas yra procesas: pripažinimas, apsisprendimas keistis, plano sudarymas ir jo palaipsniui įgyvendinimas. Šiuo keliu svarbi tiek profesionalų pagalba, tiek artimųjų palaikymas ir savitarpio pagalba. Net ir nedidelis palaikymo tinklas gali ženkliai sumažinti atkryčio tikimybę.
Žmonių patirtys
Rasa, 38 m.: Depresija jos gyvenime atsirado po ilgo perdegimo darbe. Iš pradžių alkoholis buvo tik būdas „atsijungti“ vakarais, tačiau per kelis mėnesius tapo kasdieniu ritualu. Ji pastebėjo, kad rytais nuotaika dar labiau blogėja, atsirado kaltės jausmas ir beviltiškumas. Tik tada, kai kreipėsi į psichiatrą ir pradėjo derinti terapiją su vartojimo mažinimu, emocinė būsena ėmė stabilizuotis.
Tomas, 45 m.: Ilgus metus jis laikė save „funkcionuojančiu“ - dirbo, turėjo šeimą, bet beveik kasdien vartojo alkoholį. Depresijos simptomus laikė charakterio silpnumu. Tik po panikos epizodo suprato, kad alkoholis ne padeda, o palaiko vidinę tuštumą. Nutraukus vartojimą ir pradėjus gydymą, nuotaikos svyravimai sumažėjo per kelis mėnesius.
Inga, 29 m.: Alkoholis jai tapo socialiniu „pagalbininku“ - jis mažino nerimą ir liūdesį. Tačiau laikui bėgant atsirado nemiga, apatija, savivertės kritimas. Terapijoje paaiškėjo, kad alkoholis slėpė depresiją, o ne ją gydė.
Dažnai užduodami klausimai
- Ką daryti, jei mano artimasis neigia problemą? - Kreipkitės į specialistus, kurie gali patarti, kaip elgtis, ir naudokite CRAFT metodiką artimųjų įtraukimui.
- Ar antidepresantai padės, jei aš dar geriu? - Antidepresantai dažnai neveikia, jeigu alkoholio vartojimas išlieka intensyvus; būtina derinti gydymą su abstinencijos planais.
- Ar galima visiškai pasveikti nuo priklausomybės? - Priklausomybė yra lėtinė, tačiau gydoma liga; tinkamai derinant gydymo priemones galima pasiekti stabilų ir ilgalaikį pagerėjimą.
Alkoholis yra vienas didžiausių vėžio rizikos veiksnių. Naujos apžvalgos metu buvo nustatyta, kad žmonėms, kurie vartoja alkoholį, rizika susirgti onkologine liga padidėja trečdaliu, lyginant su tais, kurie alkoholio nevartoja. Išgeriantiems daugiau nei 50 g per dieną vėžio rizika ženkliai didėja; alkoholio vartojimas įtakoja burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų ir kitų vėžio tipų atsiradimą. Tabakas ir alkoholis - gerai žinomos galimos vėžio priežastys; alkoholio vartojimas sustiprina tabako dūmuose esančių toksinių chemikalų patekimą į kraujotaką pro burną ir gerklę.
| Problema | Poveikis |
|---|---|
| Miegas | Užmigimo palengvėjimas, tačiau REM miego sumažėjimas ir prastesnė miego kokybė |
| Emocijos | Trumpalaikis nerimo sumažėjimas, ilgalaikis depresijos ir nerimo stiprėjimas |
| Pažinimas | Mąstymo ir atminties sutrikimai, smegenų tūrio sumažėjimas |
| Onkologinė rizika | Padidėjusi rizika burnos, gerklės, stemplės, žarnyno, krūties, kepenų vėžiui |
Galite pasikalbėti su savo šeimos gydytoju, psichikos sveikatos priežiūros specialistu psichikos sveikatos centre, kreiptis tiesiai į priklausomybių konsultantus arba gauti anoniminę pagalbą. Taip pat galite susisiekti su įvairiomis organizacijomis, siekiančioms padėti žmonėms, turintiems sunkumų dėl alkoholio vartojimo. Kiekvienu atveju gydymas turi būti parenkamas individualiai.