Neretai pasitaiko situacijų, kai žmonės susižaloja būdami neblaivūs. Tokiais atvejais kyla klausimų dėl nedarbingumo pažymėjimo ir ligos išmokų gavimo. Ar visada neblaivumas yra kliūtis gauti kompensaciją už gydymąsi? Panagrinėkime, ką sako įstatymai ir kokios yra galimos išimtys.
Įstatyminė Bazė ir Taisyklės
Pagal galiojantį LR Vyriausybės nutarimą "Dėl ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo", ligos pašalpa nemokama, jei atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis tapo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Be to, LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose nedarbingumo pažymėjimų išdavimo taisyklėse nurodyta, jog "nedarbingumo pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į sveikatos priežiūros įstaigą kreipėsi dėl traumos būdami neblaivūs ar apsvaigę, taip pat asmenims, kurių laikino nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis".
Trumpai tariant, jei žmogus į gydymo įstaigą kreipiasi būdamas neblaivus dėl traumos, jam išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a), kuri pateisina neatvykimą į darbą. Ši pažyma nėra pagrindas skirti ligos išmoką.
Galimybė Peržiūrėti Sprendimą
Vis dėlto, net jei gydymo įstaiga atsisakė išrašyti nedarbingumo lapelį dėl girtumo, pilietis turi teisę kreiptis į "Sodros" Teritorinį skyrių ir prašyti tokį sprendimą peržiūrėti - kad pateisinamo neatvykimo į darbą pažyma atgaline data būtų pakeista į nedarbingumo pažymėjimą.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumo išmoka Lietuvoje
Žinoma, prie tokio prašymo būtina pridėti dokumentus (teismo, prokuratūros ar kitų teisinių institucijų pateiktas išvadas), įrodančius, kad neblaivumas ar apsvaigimas traumos atsiradimui įtakos neturėjo.
Pagal Vyriausybės nutarimą, sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinė komisija medicininę pažymą ("baltąjį biuletenį") į nedarbingumo pažymėjimą keičia tik gavusi Fondo valdybos Teritorinio skyriaus leidimą raštu.
Pavyzdžiai Iš Praktikos
- Jei pilietis pats susižalojo būdamas neblaivus arba tokios pat būklės tamsiu paros metu griuvinėjo neapšviestame kelyje ir buvo sužalotas pravažiuojančio automobilio, jo girtumas yra tiesiogiai siejamas su patirta trauma ir apie kokį nors ligos pašalpos išmokėjimą nėra ko net svajoti.
- Tačiau jei einantį namo alkoholio pavartojusį žmogų užpuolė ir sužalojo chuliganai ar įvyko kitoks su to asmens neblaivumu nesusijęs incidentas (žinoma, būtina tai įrodyti), kreipusis į "Sodros" skyrių ir gavus jo leidimą, gydymo įstaigos anksčiau išduotas "baltasis biuletenis" turėtų būti pakeistas į nedarbingumo pažymėjimą.
- Tokia pati tvarka galioja ir užsienyje traumas patyrusiems socialiai apdraustiems Lietuvos piliečiams, tačiau nereikėtų pamiršti iš atitinkamų užsienio šalies gydymo įstaigų ir teisėsaugos institucijų pasiimti traumos aplinkybes patvirtinančius dokumentus.
Kaip Apeiti Sistemą?
Asta Kebeikienė atkreipė dėmesį į tai, jog stiklelio mėgėjai šią tvarką puikiai žino ir, nutikus bėdai, sugeba įstatymus apeiti. Pavyzdžiui, susižaloję būdami neblaivūs tokie asmenys namie palaukia pusdienį ar parą, kol išsiblaivo, ir tik tada kviečiasi greitąją pagalbą ar nuvyksta į polikliniką.
Šeimos Gydytojo Rolė
Šeimos gydytojas taip pat gali vertinti paciento blaivumą. Jeigu gydytojui kyla pagrįstų įtarimų, kad žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio, galima pacientui duoti pūsti alkotesterį, kai kuriais atvejais galima pasiūlyti atlikti kraujo tyrimą. Tyrimas alkoholio nustatymui nėra valstybės kompensuojamas.
Pasak šeimos gydytojos Emilijos Trumpaitės, nustačius apsvaigimo nuo alkoholio faktą, nedarbingumo pažymėjimas paprastai nėra išduodamas dėl „Sodros“ taisyklių, kurios tokiu atveju neleidžia išduoti arba pratęsti nedarbingumą.
Taip pat skaitykite: Nedarbo tendencijos Olandijoje
Kol žmogui reikia gydytis, gydytojas išduoda medicininę pažymą, kuri pateisina jo neatvykimą į darbą dėl ligos. Bet žmogus gali vėliau kreiptis į „Sodrą“ ir bandyti įrodyti, kad jo liga nebuvo sąlygota alkoholio vartojimo, ir po to jau gali būti kompensuojamas sirgimo periodas.
Ligoninių Praktika
RVUL Skubios pagalbos skyriaus vedėja Asta Jonaitienė teigė, kad šios ligoninės skyriuje gydytojai vadovaujasi sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Preliminariai neblaivumas yra nustatomas iš klinikinių požymių. Vertinami tokie požymiai kaip kvapas iš burnos, nerišli kalba, eisena, elgsena ir kiti.
Jeigu pacientas girtas, tada jis nedarbingumo pažymėjimo negauna. Jis gauna vadinamą medicininę pažymą, t. y., formą 094/a, kuri pateisina neatvykimą į darbą, bet „Sodra“ nemoka už ją.
Išimtys ir Įrodymų Svarba
„Sodros“ atstovai paaiškino, kad situacijų, kai žmogus patiria traumą ar sužalojamas būdamas neblaivus ar apsvaigęs, būna įvairių ir ne visada žmogaus neblaivumas turėjo įtakos šiai traumai atsirasti.
Pavyzdžiui, kai neblaivus žmogus važiuoja namo taksi ir patenka į avariją, eidamas namo yra užpuolamas ar įvyksta nelaimingas atsitikimas (griūva medis, siena ar pan.) - jo trauma nėra sukelta ar sąlygota alkoholio vartojimo. Todėl šiose taisyklėse numatyta galimybė žmogui tai įrodyti.
Taip pat skaitykite: Gaukite ligos išmoką dirbant savarankiškai
Pateikus teisėsaugos institucijų (teismo, prokuratūros ir kt.) ar kitų kompetentingų institucijų išvadą, kad neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas dėl psichiką veikiančių medžiagų traumai atsirasti įtakos neturėjo, arba esant medicininės apžiūros išvadai „blaivus ir (ar) neapsvaigęs“, medicininę pažymą (forma Nr. 094/a) žmogų gydantis gydytojas, gavęs „Sodros“ teritorinio skyriaus sprendimą raštu, keičia į elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
Pakeitus medicininę pažymą į nedarbingumo pažymėjimą, žmogui būtų išmokėta priklausanti ligos išmoka.
Draudimo Išmokos
Šiek tiek kitokia situacija susiklosto, jeigu žmogus yra apsidraudęs. Klientas, sudarydamas asmens draudimo sutartį, gali pasirinkti neblaivumo sąlygą kaip papildomą riziką mirties atveju - tuomet išmoka taip pat būtų mokama neatsižvelgiant į blaivumą.
Tačiau daugelis draudimo bendrovių alkoholio vartojimą, žinant jo poveikį, laiko šių taisyklių nepaisymu. Neblaivus asmuo tinkamai neįvertina pavojaus savo ir kitų gyvybei, jo elgesys dažnai būna neadekvatus, o reakcija - sulėtėjusi. Taigi įvykiai, kuriems nutikti įtakos turėjo neblaivumas, laikomi nedraudžiamaisiais.
Keli Praktiniai Patarimai
- Jei susižalojote būdamas neblaivus, svarbu nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
- Būtinai išsaugokite visus medicininius dokumentus ir policijos pažymas.
- Jei manote, kad neblaivumas neturėjo įtakos traumai, kreipkitės į "Sodrą" dėl sprendimo peržiūrėjimo.
- Pasikonsultuokite su teisininku dėl galimybės gauti kompensaciją iš kaltininko (jei toks yra).
Svarbu Žinoti
Net pėsčiojo ėjimas per gatvę ne pažymėta perėja, o šalia jos, neatleidžia vairuotojo nuo pareigos artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kurias numato KET.
Esminę reikšmę turi tai, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė įvykio atsiradimo priežastis.
Nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą, kurią paprastai apmoka draudimo kompanija. Tačiau, jei paties nukentėjusiojo neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba ją padidino, tai atsižvelgiama vertinant žalos dydį.
tags: #nedarbingumo #apmokejimas #neblaivus