Pastarųjų savaičių garsiai nuskambėjusios vaikų ir tėvų dramos bei galimos jų pagrobimo istorijos sujaudino visuomenę. Sprendimas išvykti gyventi su vaiku į kitą šalį gali išprovokuoti išsiskyrusių tėvų ginčus ne tik dėl to su kuo, bet ir kur turi gyventi vaikas. Kyla klausimas: ar tėvai, vienas iš jų, gali pagrobti savo vaiką? Kiekvienas suaugęs žmogus yra laisvas pasirinkti su kuo ir kaip gyventi, tačiau jo priimtas sprendimas dažnai keičia ir nepilnamečių vaikų padėtį.
Šalys, prisijungusios prie Hagos konvencijos
Būtent todėl, kad vienas iš tėvų, nusprendęs pakeisti savo gyvenamosios vietos valstybę, kartu pasiima ir vaiką (-us), taip apribodamas kito tėvo (motinos) galimybes palaikyti pastovų ryšį su vaiku bei pažeisdamas vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, ir lėmė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) priėmimą.
Įsivaizduokime vaiką kaip gėlę, kurią auginame gražiame vazone. Būtent vazonas yra valstybė, socialinė, kultūrinė, ugdomoji aplinka ir pan., kurioje vaikas yra įpratęs būti. Paprastai šioje aplinkoje vaikas gyvena kartu su tėvais. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas privalo gyventi kartu su abiem tėvais. Svarbu nustatyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę.
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas
Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas iš tėvų valdžios elementų. Tėvų valdžia naudojasi abu tėvai po lygiai. Vadinasi, tik jie abu ir turėtų spręsti, kurioje aplinkoje, kurioje valstybėje geriau augti vaikui. Tačiau gyvenime dažnai susiklosto situacijos, kai tėvai tarpusavyje nesusikalba. Nesusikalbėjimo priežastys gali būti įvairios: tai gali būti susiję su asmenų tarpusavio santykiais, galimomis grėsmėmis, pasikeitusiomis asmeninio gyvenimo aplinkybėmis ir pan.
Taip pat skaitykite: Apie Knygnešius
Tokioms situacijoms išspręsti visų pirma reikia pasinaudoti valstybės, kurioje gyvena vaikas, teikiama pagalba, t. y. Pavyzdžiui, Lietuvoje tėvams pradedant gyventi skyrium ar nutraukus santuoką, turi būti išspręstas ir vaikų gyvenamosios vietos klausimas, t. y. su kuriuo iš tėvų lieka gyventi vaikas. Iki 2017 m. sausio 1 d. dažnai buvo stebima tokia ydinga praktika, kai tėvas (motina), su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, manydavo galįs vienašališkai keisti ir vaiko gyvenamosios vietos valstybę.
Vadinasi, tuo atveju, jei tėvas (motina) nori kartu su vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę, pirmiausia jis turi tartis su kitu tėvu (motina). Situacija dažnai yra tokia, kad tėvams pradėjus gyventi skyrium, vaikas lieka gyventi su motina, o su tėvu bendrauja pagal nustatytą tvarką. Džiugu, kad pastaruoju metu vis daugiau tėčių nori aktyviau dalyvauti vaiko gyvenime ir su vaikais praleisti ne tik savaitgalius, nueiti su jais į kiną ar paskanauti ledų, bet taip pat dalyvauti ir kasdienėje vaiko rutinoje, suruošti vaiką į ugdymą įstaigą ir pan.
Taigi, vaiko išvežimas į kitą valstybę neabejotinai pažeis šias tėvo teises bendrauti su vaiku taip, kaip buvo numatyta. Tačiau visais atvejais turi būti vertinama aplinkybių visuma ir bandoma rasti geriausią sprendimą vaikui. Vien prieštarauti vaiko išvežimui ne visada yra geriausia išeitis vaikui. Įvertinti reikėtų tai, kad jei tėvas (motina) nesutinka su vaiko išvežimu į kitą valstybę, šį ginčą turi spręsti teismas. Tokio ginčo sprendimas gali trukti pakankamai ilgai, todėl šiuos klausimus reikėtų planuoti iš anksto.
Tuo atveju, jei vienas iš tėvų nesutinka, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė pasikeistų, dažnai kitas tėvas (motina), nepaisydamas teisinių padarinių, vis tiek priima sprendimą išvykti, kartu pasiimdamas ir vaiką. Tėvas (motina), be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į kitą valstybę, turi kiek galima greičiau kreiptis į savo gyvenamosios vietos centrinę įstaigą dėl pagalbos grąžinti vaiką. Klausimą dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę sprendžia valstybės, į kurią išvežtas vaikas, teismai.
Paminėtina tai, kad paprastai tėvas (motina) su vaiku arba grįžta į savo tėvynę, t. y. Lietuvoje teismai sprendžia dėl neteisėtai į Lietuvą atvežtų vaikų grąžinimo į jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Peržvelgus teismų praktiką sunku būtų įvertinti aiškias tendencijas. Pažymėtina, kad sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), likusiam valstybėje, iš kurios vaikas buvo išvežtas.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Žinoma, dažniausiai vaiką išvežęs tėvas (motina) klausia, o kur vaikas bus grąžintas, jei aš neketinu grįžti. Tai, matyt, yra sunkiausia šių bylų dalis. Jeigu grįžtume prie vaiko-gėlės alegorijos, tai natūralu, kad gėlę staiga išrovus iš vazono, gali būti pažeistos gėlės šaknys, kas neabejotinai apsunkins gėlės prigijimą naujame vazone. Būtent todėl pirmiausia yra siekiama grąžinti gėlę į jai įprastą vazoną, kol dar šaknys nepažeistos.
Išimtys, kai vaikas gali būti negrąžintas
Viena tokių išimčių yra ta, kad vaikas jau prisitaikė prie naujos aplinkos. Teismų praktikoje išaiškinta, kad „prisitaikymas“ apima du elementus. Pirma, jis apima fizinį elementą - įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje. Antra, jis apima emocinį elementą - saugumą ir stabilumą. Žodžių junginys „nauja aplinka“ reiškia vietą, namus, ugdymo įstaigą, draugus, veiklą ir galimybes.
Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas individualiai pagal konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus, įvertinus, be kita ko, vaiko amžių, gyvenimo sąlygas, bendravimo ryšių susiformavimą, ryšį su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena kartu, ir kitas aplinkybes, kurių pripažinimas svarbiomis sprendžiamas kiekvienoje konkrečioje byloje.
Kita išimtis yra paties vaiko prieštaravimas būti grąžintam. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas išklausyti vaiką yra būtina. Tačiau vaiko nuomonė turi būti vertinama atsižvelgiant į vaiko amžių ir jo gebėjimą pačiam priimti sprendimus, galimą tėvų įtaką vaiko nuomonei ir pan.
Trečia išimtis - yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Paprastai vaiką išsivežęs tėvas (motina) grėsmę vaikui grindžia galimu likusio tėvo (motinos) smurtu, piktnaudžiavimu alkoholiu, tėvystės įgūdžių nebuvimu ir pan. Nepaisant visų šių aplinkybių, kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais, ar tėvas (motina) gali keisti savo elgesį ir tinkamai pasirūpinti vaiku.
Taip pat skaitykite: Sanatorijos po ligų ar traumų
Pirmiausia turite gerai įvertinti šeimos situaciją. Tais atvejais, kai kyla grėsmė jums ar vaikui, turite kreiptis į atitinkamas vaiko gyvenamosios vietos valstybės įstaigas, kad surinktumėte įrodymus apie netinkamą tėvo (motinos) elgesį ir galimą grėsmę vaikui. Ir nepamirškite, vaikus kaip ir gėles reikia auginti atsakingai ir prieš priimant kokį nors sprendimą, reikia iš anksto gerai jį suplanuoti.
Kalėdų laikotarpis - tai metas, kai dauguma žmonių tikisi ramybės, džiaugsmo ir šeimos susibūrimų. „Tai, kas turėjo būti džiaugsminga šeimos šventė, kartais virsta širdgėla ir teisiniu košmaru,“ - teigia mediatorė Kristina Cipkuvienė. Nors tikslios statistikos apie tarptautinius vaiko pagrobimus per Kalėdas nėra, bendri duomenys rodo, kad kiekvienais metais pasaulyje užregistruojama tūkstančiai atvejų, kai vaikai išvežami į kitas šalis be vieno iš tėvų sutikimo.
Vaikui tai - ne tik kelionė į kitą šalį. Tai - nauja, svetima aplinka, kurioje gali kilti nesaugumo jausmas, nesugebėjimas susitikti su artimaisiais ar net sunkumai mokykloje dėl kalbos barjero. Pasak teisininkės ir mediatorės Kristinos Cipkuvienės, sužinojus apie vaiko išsivežimo gyventi į užsienį faktą, svarbu veikti nedelsiant ir ginti tiek vaiko, tiek savo kaip vieno iš tėvų interesus.
Tarptautinis vaiko pagrobimas
Tarptautinis vaiko pagrobimas - tai neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises. Bet kuriuo atveju, įstatymas nurodo, kad vienas iš tėvų turi teisę išvežti vaiką į kitą valstybę nuolat gyventi tik gavęs antrojo sutikimą. Beje, būtinybė gauti sutikimą išlieka ir tada, kai ankstesniu teismo sprendimu vaiko gyvenamoji vieta jau yra nustatyta su vienu iš tėvų.
Neteisėtas vaiko išvežimas į kitą šalį arba jo negrąžinimas į nuolatinę gyvenamąją vietą, pažeidžiant globos teises, tai problema, kuri ypač aktuali šventiniu laikotarpiu, kai padidėja šeimos konfliktų rizika. Svarbūs instrumentai ginčams dėl vaikų pagrobimo spręsti yra Hagos konvencija1 ir tarptautinė mediacija. 1980 m. Šiuo metu Hagos konvencijai priklauso daugiau nei 100 valstybių. Tad jei vaikas išvežtas į valstybę, kuri yra Hagos konvencijos narė, galite inicijuoti procesą, kad vaikas būtų grąžintas.
Svarbu žinoti, kad konvencija sprendžia tik vaiko gyvenamosios vietos atkūrimo klausimą. Prie Hagos konvencijos prisijungusiose valstybėse pagalbą teikia šiam tikslui įsteigtos Centrinės institucijos, o spręsti ginčus savanorišku susitarimu net ir tose šalyse, kurios nėra prisijungusios prie Hagos konvencijos, padeda tarptautinė mediacija.
Įprastai tarptautinėje mediacijoje dalyvauja vienas ar keli mediatoriai ir ginčo šalys. Atsižvelgiant į ginčo sudėtingumą, dalyvauti tarptautinėje mediacijoje gali būti pakviestas psichologas ar advokatas, tačiau paprastai papildomų asmenų dalyvavimas apsunkina mediacijos procesą ir nėra rekomenduojamas. Svarbu žinoti, kad mediatorius nėra psichologas ar advokatas, o mediacija neatstoja psichoterapijos ar teisinės konsultacijos. Jei trūksta informacijos apie įstatymines teises, jei norima pasitarti dėl teisinių niuansų ar sulaukti advokato įžvalgų dėl ketinamo pasirašyti susitarimo, rekomenduojama konsultuotis su teisininku atskirai nuo mediacijos.
Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų pagrobimo reglamentuoja, kaip šalys turėtų reaguoti į atvejus, kai vaikai neteisėtai išvežami į kitas šalis arba iš jų. Kiekviena šalis privalo nustatyti savo Centrinę instituciją, kuri teiktų pagalbą tiek „išvykstančiose“, tiek „atvykstančiose“ bylose. Pavyzdžiui, Australijoje Centrinė institucija, veikdama kaip ieškovas, pradeda teismo procesus, kuriuose tėvams paprastai nereikia dalyvauti tiesiogiai. Tačiau Jungtinėse Valstijose Centrinės institucijos vaidmuo skiriasi ir yra gerokai ribotas. JAV Centrinė institucija, veikianti per Valstybės departamentą, nesprendžia bylų dėl vaikų grąžinimo, neturi teisės pradėti teismo procesų ir gali tik padėti teikti informaciją ar pasiūlyti tarpininkavimą. Šie skirtumai, deja, dažnai nesuprantami, gali sukelti painiavą ir lemti klaidas.
Kai kurių šalių (pavyzdžiui Australijos) interneto svetainėse pateikiama klaidinanti informacija, teigianti, kad užsienio Centrinės insituticijos, įskaitant JAV, gali pradėti teisines procedūras. Pagal Hagos konvenciją, jei per metus nuo neteisėto vaiko pervežimo į kitą šalį nepavyksta pradėti teisminio proceso, gali būti taikoma „settlement“ išimtis. Kitaip tariant, teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką, jei jis jau įsitvirtino naujoje gyvenamojoje šalyje. Sprendžiant dėl vaiko grąžinimo į pirminę šalį bus vertinama, ar vaikas jau adaptavosi naujoje aplinkoje, ar lanko ugdymo įstaigą, ar moka bendrauti tos šalies kalba, kokia paties vaiko nuomonė, kur jis nori gyventi ir pan.
Tarptautinė mediacija padeda išvengti ilgai trunkančio ir brangaus bylinėjimosi. Jei bent vienas iš tėvų jaučia, kad yra nors menkiausia tikimybė rasti bendrą sprendimą ne teisminiu keliu, rekomenduojama pasitelkti tarptautinės mediacijos specialistą kaip neutralų trečiąjį asmenį.
Tėvai, planuojantys laikinai ar neribotam laikui persikraustyti į užsienį kartu su vaikais, turėtų iš anksto apsvarstyti galimas teisines pasekmes ateityje. Kas nutiktų, jei vienas iš tėvų nuspręstų grįžti kartu su vaikais į gimtąją šalį? Siekiant išvengti galimų ginčų ir teisinių nemalonumų, rekomenduojama pasikonsultuoti su tarptautinės šeimos teisės advokatu.
Jau gyvenantiems užsienyje tėvams ir norintiems užsitikrinti didesnę tikimybę galėti grįžti į gimtąją šalį kartu su vaikais skyrybu atveju, svarbu išlaikyti socialinius ir ekonominius ryšius su savo gimtąja šalimi. Strategiškai veikti svarbu ir tiems, kurie jau gyvena užsienyje, planuoja skirtis ir nori išsivežti vaikus gyventi į kitą šalį. Tėvams, siekiantiems susigrąžinti neteisėtai išvežtą vaiką, svarbu išsiaiškinti teisinius šalių skirtumus ir tikslų Centrinės institucijos vaidmenį.
Tėvai, kurių vaikai neteisėtai perkelti į Jungtines Valstijas, turi žinoti, kad teismo procesą inicijuoti turi patys - nepakanka pateikti prašymą JAV Centrinei institucijai. Taip pat verta apsvarstyti ir esant galimybei pasitelkti tarptautinę mediaciją, kuri gali būti naudinga ne tik kaip alternatyva teismui, bet ir kaip integruota teisminio proceso dalis. Net jei situacija atrodo beviltiška, atminkite: greiti ir apgalvoti veiksmai gali padėti jums ir jūsų vaikui sugrįžti į ramų gyvenimą.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta | Svarbu nustatyti, kurioje valstybėje vaikas yra labiausiai įsitvirtinęs. |
| Tėvų susitarimas | Tėvai turėtų tartis dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išvykimo į užsienį. |
| Hagos konvencija | Reglamentuoja tarptautinį vaikų grobimą ir padeda grąžinti vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą. |
| Išimtys | Yra aplinkybių, kai vaikas gali būti negrąžintas, pavyzdžiui, prisitaikymas prie naujos aplinkos, vaiko prieštaravimas arba grėsmė vaikui. |
| Teisinė pagalba | Rekomenduojama kreiptis į teisininkus ir mediatorius, kad būtų užtikrinti vaiko ir tėvų interesai. |