Pirmiausia, ką pavyko nustatyti - viešajam sektoriui aktualesne įvardijama ne grynai ekonominė (kaip ji suprantama verslo kontekste) nauda, bet socialinė - ekonominė (socio - ekonominė) nauda. Viešasis sektorius tokio tikslo nekelia - viešieji projektai finansinės naudos negeneruoja. Kiekviena viešoji organizacija įsteigta tam tikrai viešosios gyvensenos užtikrinimo misijai įgyvendinti, tad ir tikslai yra susiję būtent su šia misija. Viešųjų poreikių tenkinimas (socialinių, kultūrinių, švietimo ir pan.) negali būti organizuojamas ir įgyvendinamas, remiantis tik ekonominiu požiūriu, siekiant efektyvumo (angl. efficiency). Viešuosiuose projektuose svarbesnis yra veiksmingumo rodiklis (angl. effectiveness). Kitaip tariant, svarbiau yra siekti, kad įgyvendintu projektu būtų patenkinta kiek įmanoma didesnė visuomenės ar bendruomenės dalis.
Tikslinga giliau paanalizuoti, kas yra toji “socio - ekonominė nauda” ir kiek jos pagrindimo galima reikalauti iš savivaldybės administracijos. Investicijų projektų, kuriems siekiama gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir/ ar valstybės biudžeto lėšų, rengimo metodikoje pateikiamas toks socialinės - ekonominės naudos ir žalos apibūdinimas: “tai visos ekonomikos patiriamos alternatyviosios sąnaudos arba gaunama nauda. Socio - ekonominės naudos skaičiavimui imamas viešojo projekto laikotarpis, kuris gali būti nuo 5 iki 100 metų. Skaičiavimo metu reikia nustatyti ir pagrįsti naudą ateities kartoms.”
Kaštų‑naudų principas ir jo ribotumai
Socio - ekonominės naudos/ žalos vertinimas atliekamas naudojant kaštų - naudos metodą, kuris visuotinai pripažįstamas geriausiu. Pagrindinis šio vertinimo tikslas - suteikti piniginę išraišką kiekvienam išvardintam poveikiui ir po to atlikti bendrą gauto heterogeniško poveikio vertinimą. Mokslininkai teigia, kad analizė, naudojant kaštų - naudos metodą, atskleidžia tik tiek socialinės naudos visuomenei, kiek leidžia galimybės išreikšti ją piniginiais matais. Kitaip tariant, ši analizė vertina ne tik finansinį poveikį (investicijų kaštus, tiesioginę naudą ir pan.), bet ir visus socialinius poveikius visiems visuomenės individams: taršą, saugumą, darbo rinką, teisės aspektus ir pan.
Tačiau tam tikri autoriai ir mokslininkai kritiškai vertina socio - ekonominės naudos metodą, laikydami jį ganėtinai ribotu. Teigiama, kad vertinimas šiuo metodu gali būti šališkas - vertinant viešąjį projektą nesuskaičiuojama visa projekto kuriama socialinė nauda, kuri turi būti pagrindiniu viešojo projekto siekiu. Dažnai yra tiesiog sudėtinga tiksliai apskaičiuoti socialinę projektų naudą, kadangi sunku ją išreikšti pinigine verte. Pvz., kaip pinigais įvertinti gamtinės aplinkos pokyčius, žmogaus gyvenimą, kuriems rinkos kainos neegzistuoja?
Mokslininkai atkreipia dėmesį į socio - ekonominės naudos/ žalos vertinimo problemas, teigdami, kad ekonominės naudos matavimui paprastai turi būti pasirenkami kur kas trumpesni laiko periodai, nei socialinės arba darnios aplinkos naudos matavimui. Tai įvardijama terminų nesutapimu vertinant. Probleminiu įvardijamas ir per siauras (tik piniginis) socio - ekonominės naudos vertinimas, neįtraukiant į kontekstą kokybinių tyrimų duomenų. Nesutariama ir dėl SDN dydžio pasirinkimo, kai viešieji projektai planuojami ateičiai ir socialinė nauda bus gaunama po ilgo laikotarpio. Tad tokie projektai neišvengiamai yra sąlygojami neapibrėžtumo ir rizikos. Kritiškai vertinamas ir kaštų - naudos metodas, naudojamas socio - ekonominėse analizėse, laikant jį tinkamesniu verslo, bet ne viešiesiems projektams.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Socialinė diskonto norma (SDN) ir laiko dimencija
Vienas iš rodiklių yra socialinė diskonto norma (SDN), kuris atskleidžia visuomenės požiūrį į ateities naudą ir išlaidas, parodo visuomenės pasiryžimą atidėti vartojimą šiandien dėl vartojimo rytoj (ateityje). Didelė SDN reiškia, kad visuomenė (arba valdžia) nenori investuoti reikšmingų išteklių (pavyzdžiui, kapitalo), kurie sukurtų didesnę gerovę ateitiems kartoms, todėl didelė SDN rodo polinkį į dabartinį vartojimą ir trumpalaikes investicijas (projektus), o maža SDN - atvirkščiai, reiškia, kad pirmenybė teikiama ilgalaikėms investicijoms.
Skaičiavimo metu reikia nustatyti ir pagrįsti naudą ateities kartoms. Socio - ekonominės naudos skaičiavimui imamas viešojo projekto laikotarpis, kuris gali būti nuo 5 iki 100 metų. Nesutariama ir dėl SDN dydžio pasirinkimo, kai viešieji projektai planuojami ateičiai ir socialinė nauda bus gaunama po ilgo laikotarpio.
Politikos ir sprendimų vaidmuo
Svarbiausias šio vertinimo tikslas - suteikti piniginę išraišką kiekvienam išvardintam poveikiui ir po to atlikti bendrą gauto heterogeniško poveikio vertinimą. Svarbiausias vaidmuo socio - ekonominės naudos vertinime priskiriamas politikams ir jų sprendimams. Svarbiausias vaidmuo priskiriamas politikams ir jų sprendimams. Tačiau tam jie turi įgyti atitinkamų žinių ir valdyti didžiulius informacijos bei statistinių duomenų srautus.
Socio - ekonominė nauda gali būti grindžiama visai visuomenei, tam tikrai bendruomenei arba tam tikrai socialiai pažeidžiamai tikslinei grupei. Beje, socio - ekonominės naudos metodas kai kurių mokslininkų yra vertinamas atsargiai ir net kritiškai, laikant jį ganėtinai ribotu.
Metodikos taikymas įvairiuose sektoriuose
Projekto generuojama socialinė‑ekonominė nauda (arba žala) vertinama, remiantis „Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio‑ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodika“. Investicijų projektų alternatyvoms palyginti ir optimalios alternatyvos pasirinkimui pagrįsti naudojami Sąnaudų veiksmingumo analizės arba Sąnaudų naudos analizės metodai.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Kultūros paveldo, kultūros infrastruktūros vertinimas
Atliekant investicijas į kultūros paveldo objektus, kultūros infrastruktūrą, sporto ir laisvalaikio infrastruktūrą, išorinis projekto poveikis vertinamas poveikio komponentu: „Pasiryžimas sumokėti už lankymąsi kultūros objekte“. Siekiant apskaičiuoti pasiryžimą sumokėti už apsilankymą kultūros objekte, prognozuojamas papildomų lankytojų skaičius (t. y., papildomų lankytojų skaičius nagrinėjamame objekte, įgyvendinus projektą, lyginant su esama situacija), suskirsčius lankytojus pagal grupes iš kur atvyksta (vietiniai, regioniniai, nacionaliniai, užsienio, vietiniai atvykstantys pėsčiomis) bei pagal jų apsilankymo objekte trukmę (pvz. 1 arba 2 val.).
Papildomas lankytojų skaičius padauginamas iš metodikoje pateiktų atitinkamų įverčių (Investicijų projektų rengimo metodikos 5 priedas „Konversijos koeficientų bei socialinės - ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės“). Sudauginus atitinkamos grupės lankytojų skaičių su šiai grupei taikytinomis kiekvienų metų įverčių reikšmėmis, gaunama galutinė, kiekvienos nagrinėjamos projekto alternatyvos lankytojų pasiryžimo sumokėti už apsilankymą kultūros objekte naudos vertė, išreikšta pinigine suma (Eur).
Rekreacinės vertės ir kelionės sąnaudų įtraukimas
Siekiant nustatyti rekreacinių lankytinų vietų ir jose teikiamų paslaugų vertę, atsižvelgiama į visas kelionės, reikalingos pasiekti dėl infrastruktūros teikiamas paslaugas, sąnaudas, kurios susideda iš kelionės piniginių sąnaudų (autobuso bilieto, automobilio kuro ir pan.), atstumo, laiko, skirto pasiekti infrastruktūrą vertės, vizitų skaičių ir įėjimo į objektą kainos (jei tokia yra).
Skaičiuojant šią naudą, įvertinamas dėl projekto vykdymo planuojamas papildomas lankytojų skaičius objekte, įvertinamas atstumas, kurį iki objekto turi įveikti lankytojas (lankytojai pagal atstumą suskirstomi į atvykstančius iš 4 zonų), Lietuvoje taikytina transporto priemonių eksploatacinių sąnaudų (TPES) vertė (2019 m. kainomis yra 0,27 Eur/km), įėjimo į objektą kaina ir ne darbo reikalais vykstančio keleivio laiko vertė (Eur/val.), kurios kiekvienų metų reikšmės pateikiamos (Investicijų projektų rengimo metodikos 5 priede „Konversijos koeficientų bei socialinės - ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės“).
Šie duomenys sudauginami pagal Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio‑ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodikoje 2.7.8 lentelėje pateiktą formulę, ir gaunama galutinė, kiekvienos nagrinėjamos projekto alternatyvos teritorijos rekreacinės vertės padidėjimo naudos vertė, išreikšta pinigine suma (Eur).
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Švietimo infrastruktūros poveikio vertinimas
Investicijų į bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir aplinkos modernizavimą išorinis poveikis, atliekant sąnaudų naudos analizę, vertinamas poveikio komponentu: „Pasiryžimas sumokėti už padidėjusį bendrojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir pagerėjusią kokybę“. Remiantis Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio‑ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodika, pasiryžimas sumokėti už ugdymo infrastruktūros kokybės pagerinimą pirmiausia turi būti padaugintas iš mokinių, kurie naudosis investicijų nauda, skaičiaus, o gauta vertė turi būti įtraukta į sąnaudų naudos analizės naudos dalį, pradedant atnaujinimo darbų pabaiga ir baigiant analizės laikotarpio pabaiga.
Metinės įverčių reikšmės apskaičiuotos darant prielaidą, jog įgyvendinant projektus yra sukuriamos galimybės teikti paslaugą mokiniams, kurie iki tol paslauga apskritai nesinaudojo, t. y. kiekvienam papildomam dėl projekto įgyvendinimo aptarnautam mokiniui priskiriama visa atitinkamo įverčio reikšmė. Todėl projektuose, kuriuose sutvarkoma tik dalis infrastruktūros, o mokinių skaičius išlieka tas pats, įvertis koreguojamas koeficientu, kurio reikšmė apskaičiuojama priklausomai nuo to, kokią švietimo paslaugos apimties dalį pagerins planuojamos investicijos. Šis koeficientas gali būti apskaičiuotas kaip tvarkomo ir bendro patalpų ploto santykis arba kaip laiko dalis, kurią vaikai praleidžia sutvarkytose patalpose.
Konversijos koeficientai ir jų taikymas
Paslaugos. Tiekėjas turės: 1. Papildyti Metodiką naujais aplinkosauginiais rodikliais bei nustatyti jų ekonominius įverčius pagal Europos Parlamento ir Tarybos Reglamente 2020/852 įvardytas klimato kaitos švelninimo, taršos prevencijos ir kontrolės bei perėjimo prie žiedinės ekonomikos sritis. Projekto generuojama socialinė‑ekonominė nauda (arba žala) vertinama, remiantis „Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio‑ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodika“.
Siekiant apskaičiuoti pasiryžimą sumokėti už apsilankymą kultūros objekte, papildomas lankytojų skaičius padauginamas iš metodikoje pateiktų atitinkamų įverčių (Investicijų projektų rengimo metodikos 5 priedas „Konversijos koeficientų bei socialinės - ekonominės naudos (žalos) komponentų įverčių reikšmės“). Sudauginus atitinkamos grupės lankytojų skaičių su šiai grupei taikytinomis kiekvienų metų įverčių reikšmėmis, gaunama galutinė naudos vertė, išreikšta pinigine suma (Eur).
Lentelė: pagrindiniai vertinimo elementai ir jų šaltiniai
| Vertinimo elementas | Trumpas aprašymas | Metodikos nuoroda / šaltinis |
|---|---|---|
| Socio‑ekonominė nauda | Visos ekonomikos patiriamos alternatyviosios sąnaudos arba gaunama nauda, skaičiuojama per 5-100 metų | Investicijų projektų rengimo metodika |
| SDN (socialinė diskonto norma) | Visuomenės požiūris į ateities naudą ir išlaidas; lemia ilgalaikių investicijų prioritetą | Metodikos aprašymai |
| Konversijos koeficientai | Atitinkamų grupių įverčiai lankytojams, mokiniams ir kt., naudojami piniginei išraiškai gauti | Investicijų projektų rengimo metodikos 5 priedas |
| Rekreacinė vertė | Keliautojų sąnaudos, atstumas, TPES, laiko vertė, įėjimo kaina | Metodikos formulė 2.7.8 ir 5 priedas |
| Švietimo paslaugų prieinamumas | Pasiryžimas sumokėti už pagerėjusią kokybę, koreguojamas pagal aptarnauto mokinių dalį | Metodika ir įverčių priedas |
Metodikos praktiniai reikalavimai ir procedūros
Sutarties trukmė 10 mėn. Apimtis Konversijos koeficientų apskaičiavimo ir socialinio‑ekonominio poveikio (naudos / žalos) vertinimo metodikos papildymo, pritaikant ją Nacionalinių plėtros programų pažangos priemonių ir projektų aplinkosauginio efektyvumo vertinimui, paslaugos. Pratęsimai Paslaugų atlikimo terminas gali būti pratęstas 2 mėnesiams.
Per kiek dienų, iki pasiūlymo pateikimo termino pabaigos, galima užduoti klausimus dėl pirkimo sąlygų. Dėl viešojo pirkimo sąlygų reikia pateikti pretenziją per 10 d.(supaprastintų pirkimų atveju - per 5 d. Dėl pirkimo procedūrų ar sprendimų - per 15 d.
Neringos savivaldybės taryboje absoliuti dauguma pateikiamų svarstyti sprendimų susiję su teisės aktų reikalavimais, tad juos inicijuoja ir sprendimų projektus rengia specialistai - Neringos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ir dirbantys pagal darbo sutartis. Šie specialistai įprastai rengia ir politinės daugumos inicijuojamų sprendimų projektus. Svarstant tokius klausimus, kai kurie politikai prašo specialistų pateikti ekonominius skaičiavimus ir pagrįsti ekonominį šių sprendimų pagrįstumą.
Metodikos kritika ir rekomendacijos tobulinimui
Teigiama, kad vertinimas šiuo metodu gali būti šališkas - vertinant viešąjį projektą nesuskaičiuojama visa projekto kuriama socialinė nauda, kuri turi būti pagrindiniu viešojo projekto siekiu. Dažnai yra tiesiog sudėtinga tiksliai apskaičiuoti socialinę projektų naudą, kadangi sunku ją išreikšti pinigine verte. Pvz., kaip pinigais įvertinti gamtinės aplinkos pokyčius, žmogaus gyvenimą, kuriems rinkos kainos neegzistuoja?
Probleminiu įvardijamas ir per siauras (tik piniginis) socio - ekonominės naudos vertinimas, neįtraukiant į kontekstą kokybinių tyrimų duomenų. Mokslininkai atkreipia dėmesį į socio - ekonominės naudos/ žalos vertinimo problemas, teigdami, kad ekonominės naudos matavimui paprastai turi būti pasirenkami kur kas trumpesni laiko periodai, nei socialinės arba darnios aplinkos naudos matavimui.
Beje, susidomėjusiems rekomenduočiau papildomai paskaityti Jurgitos Baranauskienės straipsnį „Viešųjų projektų vertinimas kaštų naudos analizės metodu: kritiškas požiūris“ (Žemės ūkio mokslai, 2013. T.20, Nr. 1, p.).
tags: #socialines #ekonomines #naudos #zalos #komponentu #iverciu