Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, nuo 2015 m. gaunantys kompensaciją už šildymą ją gali prarasti, jei nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą ir dėl šių veiksmų daugiabučio namo renovacijos projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti. Tokiu atveju, kai gyventojo nedalyvavimas susirinkime trukdo renovacijos projekto įgyvendinimui, nuo kito mėnesio kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis jam mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono, ne ilgiau kaip 3 sezonus nuo aplinkybių atsiradimo, kompensacija neskiriama.
Kam taikoma nuostata ir kas priima sprendimą?
Tokia tvarka numatyta Piniginės ir socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme. Sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju priima savivaldybės. Aplinkos valdymo projektų agentūros (APVA) Komunikacijos skyriaus atstovės Giedrės Budvytienės teigimu, sprendimą nutraukti kompensacijų skyrimą gali priimti tik pačios savivaldybės. „Remiantis teisės aktais, sprendimą nebemokėti paskirtos kompensacijos gali priimti tik savivaldybės. Vienos šią praktiką taiko, kitos ne. (...) Kiek tenka girdėti viešojoje erdvėje, tokių atvejų yra“, - Eltai teigė ji.
Kur ir kaip tai taikoma praktikoje?
Šią įstatymo nuostatą Eltai nurodė jau taikanti Klaipėda ir Šiauliai. Klaipėdos miesto savivaldybė teigė, jog per pastaruosius trejus metus minėta įstatymo nuostata buvo taikyta 7 asmenims. Šiauliuose, kaip nurodė savivaldybė, įstatyme numatytų atvejų taip pat yra. Vis tik, anot savivaldybės Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vedėjo pavaduotojos Ingridos Kukanauzienės, nėra atvejo, kai šildymo išlaidų kompensacijos teikimas buvo pilnai nutrauktas, tačiau daliai gyventojų parama buvo sumažinta perpus. „Vadovaujantis įstatymo nuostatomis 6 asmenims skirta kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinta arba mažinama 50 procentų“, - raštu komentavo savivaldybės atstovė.
Vilniaus miesto savivaldybės ryšių su žiniasklaida atstovas Gabrielius Grubinskas teigė, jog sostinėje ši nuostata nuo pat 2015 m. dar nebuvo taikyta nė sykio. Anot jo, savivaldybė bandė tai daryti pernai, tačiau susidūrė su iššūkiais. „Siekdama skatinti būsto atnaujinimą, Vilniaus savivaldybė pernai bandė imtis nuostatos taikymo, tačiau iškart susidūrė su teisinėmis galimybių įgyvendinti nuostatą spragomis. Joms spręsti inicijuotas dialogas su kitomis institucijomis“, - Eltai komentavo jis. „Tai tiek teisės aktų nuostatų nesutapimai, tiek duomenų apdorojimo spragos“, - teigė G. Grubinskas.
Savo ruožtu Kauno miesto savivaldybė nurodė, jog šios įstatymo nuostatos taikyti dar neteko.
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
Primenamos nuostatos ir jų pasekmės gyventojams
Norėdami gauti šildymo kompensaciją ar išlaikyti teisę į ją ir gauti paramą būsto atnaujinimui, asmenys privalo dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkimuose ar balsavimuose raštu dėl daugiabučio namo atnaujinimo projekto įgyvendinimo ir jam pritarti. Be to, būtina dalyvauti ir namo atnaujinimo procese - sudaryti sąlygas renovaciją vykdančių įmonių atstovams patekti į butą, kitas patalpas, atlikti jose numatytus darbus.
Jeigu kompensaciją už šildymą gaunantis asmuo nedalyvauja priimant sprendimą, o dėl tokio jo sprendimo nebuvo pradėtas pastato atnaujinimas, jam kompensacija mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinusios situaciją, sprendimą priima savivaldybės.
Svarbu žinoti, kad jei būstų savininkų dauguma (daugiau nei 50 plius 1 proc.) priėmė sprendimą namą renovuoti, kompensacijos už šildymą dydis paramos gavėjui nemažinamas, nes jo veiksmai neturėjo lemiamos įtakos sprendimui renovuoti būstą.
Kam padengiamos renovacijos išlaidos?
Mažų pajamų gaunantiems gyventojams, kuriems priklauso šildymo išlaidų kompensacija, teikiama 100 proc. valstybės parama visoms renovacijos išlaidoms (projekto ir jo dalių parengimui, statybos techninės priežiūrai, administravimui, kreditui ir palūkanoms) padengti. Žmonėms, gaunantiems šildymo kompensacijas padengiamos visos renovacijos projekto parengimo, statybos techninės priežiūros, taip pat paskolos ir palūkanų išlaidos.
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena, kad daugiabučių namų butų savininkams, turintiems teisę gauti kompensacijas už šildymą, visos renovacijos išlaidos padengiamos 100 proc. Tačiau, šildymo išlaidų kompensaciją gaunantys asmenys ją gali prarasti, jei nesutiks dalyvauti namo renovacijos programoje.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Ką gyventojai turėtų žinoti prieš atsisakant renovacijos?
Renovavus daugiabutį namą šiluminės sąnaudos sumažinamos 45 - 70 proc., gyventojai gali butuose reguliuoti šilumą patys ir mokėti tik už savo bute sunaudotą šilumą. Taip pat renovacijos metu suremontuojami visi daugiabučio konstrukcijų ir inžinerinių sistemų defektai, tad ženkliai sumažėja ir pastato eksploatavimo bei avarijų likvidavimo išlaidos. Renovacijos metu atnaujinama bendrųjų pastato inžinerinių sistemų įranga iki buto ar kitos patalpos skaitiklio.
„Procesas vidutiniškai trunka 4 mėn., per juos realu atlikti visus parengiamuosius darbus, gauti gyventojų pritarimus ir imtis viešųjų pirkimų darbų. Taigi svarstantys renovacijos galimybę, taip pat nenorintys prarasti iki šiol gautų šildymo kompensacijų gyventojai turėtų nedelsti ir kaip įmanoma greičiau kreiptis į savo namo administratorių, kuris suteiks visą reikiamą informaciją ir imsis organizavimo darbų.“ - sako M.
Ką daryti jei norite sužinoti, ar jums priklauso kompensacija?
- Pirmas žingsnis. Pateikite informaciją apie būstą: jo plotą ir gyvenančių žmonių skaičių. Turi būti nurodytas būste deklaruotų gyventojų skaičius, o jei būstas nuomojamas ir nuomos sutartis įregistruota Registrų centre - būstą nuomojančių asmenų skaičius.
- Antras žingsnis. Pateikite informaciją apie pajamas. Įveskite visas paskutinių 3 mėnesių iki kreipimosi gautas pajamas: darbo užmokestį „į rankas“, pajamas, susijusias su individualia veikla, socialines išmokas, pensijas ar kt.
- Trečias žingsnis. Nurodykite išlaidų už būsto šildymą sumą. Jeigu sąskaitų dar negavote, galima pateikti preliminarias.
- Ketvirtas žingsnis. Sužinosite, kokio dydžio kompensacija jums priklauso, o kiek turite mokėti patys. Gali būti, kad būsto šildymo išlaidos bus kompensuojamos 100 proc., t. y. nieko nereikės mokėti.
Jei pasinaudojus būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle matyti, kad kompensacija galimai priklauso, prašymą dėl kompensacijų skyrimo galima pateikti elektroniniu būdu www.spis.lt arba kreipiantis į gyvenamosios vietos savivaldybę.
Komunikacija ir iššūkiai informuojant gyventojus
Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė sako, kad tokiais atvejais svarbu savivaldybėms užtikrinti tinkamą komunikaciją ir informuoti gyventojus apie įstatymo nuostatos taikymą. „Man atrodo, kad labai geras efektas buvo, kai pradėjo tuos atvejus viešinti, atitinkamai ir radijo laidose apie tai kalbama. Kuo viešiau apie tai kalbama, tuo labiau suvokiama, kad tos informacijos senyvam žmogui privalu suteikti ir, kad jam ta kompensacija priklausys nuo to, ar tu nori renovuoti, ar nenori renovuoti“, - Eltai teigė R. Žakaitienė.
„Jeigu esi socialiai remtinas, tai tau netgi ir mokėti nereikės, valstybė (padengs išlaidas - ELTA) už tave. Ir tuose susirinkimuose turėtų būti kaip galima aiškiau, suprantamiau žmonėms paaiškinama“, - sakė ji. Vis tik, anot LSA direktorės, šiuo metu trūksta švietimo tiek apie renovaciją, tiek apie savivaldybių skiriamą piniginę socialinę paramą. Jos teigimu, informacija turėtų būti skleidžiama visais įmanomais viešinimo kanalais.
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
„Kiekviena kaip gali, taip ir daro ir, manau, kad tas viešinimas yra naudingas, nes, kai pamato, kad yra visokių atvejų, tai ieško visokių originalių būdų, kaip galima būtų ar per seniūnijas, per bendruomenes, per savo viešinimo kanalus, socialinius tinklus tą informaciją kaip įmanoma labiau skleisti“, - teigė R. Žakaitienė.
Praktiniai pavyzdžiai iš savivaldybių
Portalas lrt.lt anksčiau skelbė, jog už renovaciją pasisakanti 85-erių metų marijampolietė prarado šildymo išlaidų kompensaciją, nes dėl ligos nedalyvavo susirinkime, kuriame buvo balsuojama dėl daugiabučio namo atnaujinimo. Pakruojyje iš 18 esančių daugiabučių, 3 nesutinka namo renovuoti. Dar 3 daugiabučių gyventojai, jau gavę sumažintas kompensacijas, žada apsigalvoti. Pasak savivaldybės atstovų, Pakruojyje kompensacija sumažinta 34 butams, neišmokėta apie 3 tūkst. litų. Vieno daugiabučio renovavimą sustabdė 6 gyventojai.
Situacija Klaipėdoje: Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos teigimu, ne tik minėtų trijų daugiabučių, bet ir kitų namų gyventojams, nepritarusiems daugumai bei pasisakiusiems prieš renovaciją, bus skiriama 50 proc. mažesnė kompensacija už šildymą. Šiuo metu į Klaipėdos miesto daugiabučių namų atnaujinimo programą įtraukti 24 daugiabučiai namai. Tačiau iš jų trijų - Vyturio g. 7, Paryžiaus Komunos g. 2 bei Sulupės g. 13 gyventojai atsisakė renovacijos. Šių daugiabučių namų butų savininkų vardiniai balsavimo biuleteniai yra perduoti Socialinės paramos skyriui, nes dauguma gyventojų, nepritariančių renovavimui, gauna kompensacijas už šildymą ir jų neteks.
Renovacijos apmokėjimas, programos priemonės ir finansavimo ypatumai
100 proc. kompensuojami techninio darbo projekto parengimo, projekto vykdymo priežiūros, ekspertizės, ir energinio naudingumo sertifikato parengimo išlaidos, taip pat statybos techninės priežiūros darbai, be to pilnai kompensuojamos projekto administravimo išlaidos. Šiuo metu taip pat 30 proc. kompensuojamos rangos darbų energinį efektyvumą didinančioms priemonės, taip pat siūloma 20 proc.
Pasak M. Naujoko, įskaičius valstybės siūlomas kompensacijas, penkiasdešimties butų daugiabučio renovacijos kaina vienam butui vidutiniškai siekia apie 22 - 25 tūkst. eurų, kuri lengvatinio kredito sąlygomis yra išdėstoma 20 m. laikotarpiui. Taigi gyventojai už renovuotą savo turtą kas mėnesį susimoka vidutiniškai 150 eurų.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa yra skirta kompleksiniam pastato atnaujinimui, įgyvendinant priemones, skirtas pastato energiniam efektyvumui didinti ir konstrukcijoms bei inžinerinėms sistemoms atnaujinti. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje yra numatytos energinį efektyvumą didinančios atnaujinimo priemonės, tokios kaip šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas, energijos iš atsinaujinančiųjų išteklių gamybos įrenginių (saulės, vėjo, geoterminės ar aeroterminės energijos) įrengimas šilumos, elektros, vėsumos energijai gaminti, karštam vandeniui ruošti, vėdinimo sistemos sutvarkymas, stogo, išorės sienų, rūsio ir palėpės perdangos šiltinimas, balkonų ar lodžijų įstiklinimas, butų ir bendrojo naudojimo patalpose esančių langų ir bendrojo naudojimo durų pakeitimas, liftų keitimas, bendrojo naudojimo elektros inžinerinės sistemos ir apšvietimo atnaujinimas.
Taip pat numatytos kitos pastato atnaujinimo priemonės: šalto vandens, buitinių ir lietaus nuotekų, priešgaisrinės, žaibosaugos sistemos atnaujinimas, naujų balkonų įrengimas, bendrojo naudojimo laiptinių paprastasis remontas, čiurlių ar kitų paukščių lizdaviečių įrengimas, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įrengimas, daugiabučiam namui priklausančiose automobilių, rūsio patalpų pritaikymas priedangai, butų ir kitų patalpų langų ir balkonų durų angų didinimas, dviračių saugyklų įrengimas.
Renovacijos metu atnaujinama bendrųjų pastato inžinerinių sistemų įranga iki buto ar kitos patalpos skaitiklio. Paprastai atnaujinant pastato bendrojo naudojimo elektros inžinerinę sistemą yra keičiami butų apskaitos paskirstymo skydai, įrengiant automatinius jungiklius, atnaujinami pastato horizontalios ir vertikalios instaliacijos magistraliniai kabeliai, keičiami rūsio patalpų apšvietimo instaliacijos kabeliai, prietaisai, šviestuvai.
Teisinė ir praktinė pusė: ko vengti ir kaip elgtis gyventojams
Pastato atnaujinimo išlaidos išdalijamos visiems butų ir kitų patalpų (negyvenamųjų, tokių kaip prekybos, paslaugų, gydymo ar kt.) savininkams pagal tų patalpų plotą vadovaujantis Registrų centro duomenimis. Išlaidos už bendruosius pastato atnaujinimo darbus (fasado, stogo šiltinimas, pastato inžinerinių sistemų atnaujinimas) skaičiuojamos proporcingai daliai bendrojoje nuosavybėje (buto naudingajam ir (ar) kitų patalpų bendrajam plotui).
Daugiabučio namo atnaujinimo projektui įgyvendinti teikiamas lengvatinis kreditas. Kredito lėšomis yra apmokama rangovui už atliktus statybos rangos darbus. Kredito sutartį su finansuotoju patalpų savininkų vardu pasirašo ir sutarties įsipareigojimus vykdo projekto administratorius (dažniausiai namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas), kuris yra išrenkamas tvirtinant investicijų planą butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma LR Civilinio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka.
Projekto administratorius apskaičiuoja kreditą kiekvienam butui pagal jam priskaičiuotas investicijas už pastato atnaujinimo darbus ir teikia kiekvieno mėnesio kredito ir palūkanų įmokų apskaičiavimą apmokėjimui kartu su buto komunaliniais mokesčiais. Kredito suma, tenkanti butui, apskaičiuojama, kai užbaigiami visi namo atnaujinimo darbai ir suteikiama valstybės parama.
Dažnai užduodami klausimai ir atsakymai iš praktikos
Ar galima gauti išimties tvarka kompensaciją už renovaciją? Šiauliuose per pastaruosius trejus metus trims asmenims, nedalyvavusiems susirinkimuose dėl renovacijos, šildymo išlaidų kompensacijos buvo skiriamos savivaldybės numatyta išimties tvarka, kuomet pareiškėjai pateikė motyvuotus prašymus. Anot Ingridos Kukanauzienės, šie asmenys buvo garbingo amžiaus, sulaukę virš 80 metų, kurie susirinkimuose nedalyvavo, nes nesuprato ar apie juos nežinojo.
Ar toks mechanizmas paspartina renovaciją? Todėl, siekiant paspartinti renovaciją, kartu sumažinti šildymo išlaidas ir kompensacijas, Piniginės ir socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatyta, kad jeigu kompensaciją už šildymą gaunantis asmuo nedalyvauja priimant sprendimą ir dėl to nebuvo pradėtas pastato atnaujinimas, jam kompensacija mažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip trejų metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo. Sprendimą kiekvienu konkrečiu atveju priima savivaldybė.
Infografika: renovacijos ir kompensacijų ryšys
„Vienas iš gajų mitų, su kuriais vis dar susiduriame bendraudami su gyventojais, yra tas, kad renovacija kainuoja didelius pinigus ir gyventojai nėra pasiruošę tam skirti lėšų. Griaunant šį mitą labai svarbu žinoti, kad valstybė skatina renovacijos procesą siūlydama reikšmingą paramą“ - sako M. „Taip (trūksta švietimo - ELTA), nes sąlygos tikrai yra patrauklios, geros ir to iš tikrųjų reikia. O kad savivaldybės tikrai nori daugiau renovuotų daugiabučių, tai 100 proc. galiu užtikrinti“, - pridūrė ji.
Kaip elgtis, jei jus paveikė sprendimas dėl kompensacijos?
Jeigu buto savininkas, kuris gauna arba gali gauti šildymo kompensaciją, nedalyvauja priimant sprendimus dėl namo atnaujinimo ir atsisako prisidėti prie projekto, dėl ko renovacija negali būti pradėta, jam gali būti taikomi finansiniai padariniai. Tokiu atveju nuo kito mėnesio būsto šildymo kompensacija sumažinama 50 proc., o nuo kito šildymo sezono ji gali būti visai neskiriama.
Siekiant apsisaugoti nuo netikėtų sprendimų, svarbu laiku dalyvauti gyventojų susirinkimuose arba balsuoti raštu, bendradarbiauti su namo administratoriumi ir savivaldybe, aiškiai suprasti savo teises ir pareigas bei pasinaudoti galimomis išimtimis ar teisminėmis konsultacijomis, jei manote, jog sprendimas buvo priimtas neteisėtai.
Vaizdo įrašas: ką reiškia renovacija gyventojui?
Renovacijos nauda Jums ir Šiauliams
| Aspektas | Pagrindinė informacija |
|---|---|
| Teisinis pagrindas | Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (nuostata nuo 2015 m.) |
| Pasekmės nedalyvaujant | Kompensacija mažinama 50% nuo kito mėnesio; nuo kito šildymo sezono neskiriama iki 3 sezonų |
| Sprendimą priima | Savivaldybė, įvertinusi kiekvieną atvejį |
| Valstybės parama renovacijai | 100% projektavimo, priežiūros, administravimo, kredito ir palūkanų kaštams; dalinė kompensacija rangos darbams |