Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas nustato socialinio draudimo pensijų rūšis ir jų skyrimo, apskaičiavimo bei mokėjimo sąlygas. Šis įstatymas taikomas asmenims, atitinkantiems nustatytus pensijų socialinio draudimo stažo reikalavimus atitinkamos rūšies socialinio draudimo pensijai skirti ir sukakusiems nustatytą senatvės pensijos amžių, pripažintiems nedarbingais arba iš dalies darbingais, o tokiems asmenims mirus, - jų sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams).
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apskaičiuojama pensija turint 32 metus darbo stažo, atsižvelgiant į dabartinę ir planuojamą pensijų sistemą Lietuvoje.
Senatvės Pensijos Apskaičiavimas
Senatvės pensiją sudaro dvi dalys - bendroji ir individualioji.
- Bendroji pensijos dalis priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo ir bazinės pensijos dydžio tais metais, kai žmogus išeina į pensiją.
- Individualioji pensijos dalis nustatoma pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.
Būtinasis Stažas
Šiuo metu viso dydžio bendrąją pensijos dalį (t. y. viso dydžio bazinę pensiją) gauna tie pensijų gavėjai, kurie yra įgiję būtinąjį stažą (šiuo metu 32 metai). Turintys minimalų stažą (15 metų), bet neturintys būtinojo stažo pensijų gavėjai gauna įgytam stažui proporcingai mažesnę bendrosios pensijos dalį.
Būtinasis stažas senatvės pensijai yra 35 metai.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Apskaitos Vienetai (Taškai)
1 taškas įgyjamas, jei per metus darbdavys ar žmogus savarankiškai sumoka pensijų draudimo įmokų nuo atlyginimo ar pajamų vertės, kuri yra dvylikos tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto (taško) dalis. Sumokėjus daugiau įmokų, įgyjama daugiau apskaitos vienetų (taškų).
Už kiekvienus kalendorinius pensijų socialinio draudimo metus asmeniui apskaičiuojami apskaitos vienetai dviejų skaitmenų po kablelio tikslumu. Per kalendorinius metus įgytų apskaitos vienetų skaičius negali būti didesnis kaip 5.
Apskaitos vienetų skaičius, asmens įgytas per kalendorinius metus ar per kalendorinių metų dalį (pensijos skyrimo metais - iki pensijos skyrimo mėnesio), nustatomas padalijus asmens sumokėtų ir (ar) už jį priskaičiuotų pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumą (neįskaitant kaupiamosios pensijų įmokų dalies sumos, išskyrus įstatymo numatytus atvejus) iš pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai sumos, kurią per tuos kalendorinius metus pagal teisės aktų nustatytą pensijų socialinio draudimo įmokų individualiajai pensijos daliai tarifą apdraustasis ir jo draudėjas privalo sumokėti nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Planuojami Pensijų Sistemos Pakeitimai
Vyriausybė užsimojo nuo kitų metų keisti pensijų apskaičiavimo tvarką. Jai pritarus, turintiems ar neturintiems būtinojo stažo asmenims bazinė pensija būtų mokama vienoda. Siūloma spartinti ir individualiosios dalies indeksavimą, o minimi pokyčiai jau kitąmet vidutinę pensiją su būtinuoju stažu kilstelėtų daugiau nei 40 eurų - iki 486 eurų.
Tokią tvarką siūloma keisti ir nuo minimalaus iki būtinojo stažo mokėti vienodą viso dydžio bendrąją pensijos dalį, kuri šiuo metu siekia 198 eurus. Antrasis ministerijos siūlymas - individualiajai pensijos daliai papildomai didinti pensijų apskaitos vieneto vertę ją sparčiau indeksuojant. Šiam tikslui įgyvendinti būtų panaudotos lėšos iš „Sodros“ biudžeto pertekliaus, kurios šiuo metu pervedamos į „Sodros“ rezervą. Planuojama, kad papildomam šios dalies indeksavimui būtų skirta 75 proc.
Taip pat skaitykite: 30 metų stažas ir pensijos dydis
Vien bendrosios pensijos dalies formulės keitimui per 3 metus papildomai reikės skirti 220 mln. eurų, o papildomam individualiosios pensijos dalies indeksavimui - 315 mln.
Skaičiuojama, kad vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija be būtinojo stažo kitąmet kiltų nuo 413 eurų iki 461,9 euro (vietoj planuotų 447 eurų), 2023 metais - iki 498,8 euro, o 2024-aisiais - iki 534,1 euro.
Pavyzdžiui, asmeniui turint 15 metų stažą ir uždirbant minimalų darbo užmokestį, šiuo metu išėjus į pensiją būtų mokama 122,64 euro senatvės pensija. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų dvigubai - iki 247,33 euro, o 2024 metais pasiektų 282,56 euro ribą. Didėjant stažui pensijų augimo tempas lėtės.
Pavyzdžiui, asmens, turinčio 42 metų darbo stažą ir dirbusio už minimalų darbo užmokestį, pensija šiuo metu siekia 343,38 euro. Pritarus pakeitimams jo pensija 2022 metais išaugtų iki 369,86 euro, 2023 metais - iki 397,56 euro, o 2024-aisiais - iki 423,94 euro.
2026 m. bazinis pensijos dydis Lietuvoje augs iki 46,46 euro, o tai yra 9,9% daugiau nei 2025 m., o tai reikšmingai didins pensijas, vidutinei senatvės pensijai pakylant apie 80-90 eurų, iki maždaug 750-810 eurų.
Taip pat skaitykite: Slaugos lovos Lietuvoje
Bazinė pensija - tai valstybės nustatytas fiksuotas dydis, naudojamas apskaičiuojant įvairias socialinio draudimo pensijas, tokias kaip senatvės, netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijos. Šis dydis yra svarbus skaičiuojant pagrindinę pensijos dalį, kuri priklauso nuo asmens įgyto pensijų socialinio draudimo stažo.
Pensijų Indeksavimas
Kiekvienais metais nuo sausio 1 dienos bazinės pensijos ir apskaitos vieneto vertės dydžiai ir našlių pensijos bazinis dydis, kurie naudojami skiriant ir mokant šiame įstatyme nustatytų rūšių pensijas, indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (toliau - IK).
IK apskaičiuojamas kaip septynerių paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų. IK apskaičiuoti naudojami Lietuvos statistikos departamento skelbiami trejų metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, darbo užmokesčio fondo augimo duomenys ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka parengtame apskaičiavimo metų Ekonominės raidos scenarijuje skelbiami apskaičiavimo metų ir trejų prognozuojamų metų darbo užmokesčio fondo augimo rodikliai.
Indeksavimas nevykdomas, jeigu IK yra mažesnis negu 1,01 ir (arba) vėliausiame IK apskaičiavimo metais paskelbtame Ekonominės raidos scenarijuje IK apskaičiavimo metų ir (ar) po jų einančių kalendorinių metų bendrojo vidaus produkto palyginamosiomis kainomis ir (ar) darbo užmokesčio fondo pokyčiai procentais yra neigiami. Tais atvejais, kai indeksavimas nevykdomas, taikomi praėjusių metų gruodžio mėnesį galioję dydžiai.
Pensijos, nurodytos įstatymo 49 straipsnio 7 dalyje, 53 straipsnio 5 dalyje, 58 straipsnio 1 dalyje ir 60 straipsnyje, taip pat pensijos dalys, nurodytos įstatymo 45 straipsnio 5 dalyje ir 48 straipsnio 3 dalyje, indeksuojamos dauginant mokamos pensijos dydį (pensijos dalį) iš IK.
Kur Kreiptis Dėl Pensijos Informacijos
Jei norite išsiaiškinti, ar jums priklauso pensija (apskaičiuojama naudojant bazinę pensiją), tai galite padaryti keliais būdais:
- Prisijunkite prie savo asmeninės paskyros per „Sodros“ elektroninę sistemą: www.sodra.lt. Skyriuje „Mano socialinio draudimo stažas“ bus nurodyta, kokį stažą sukaupėte.
- Toje pačioje „Sodros“ paskyroje galite matyti, kokia preliminari jūsų senatvės ar kita pensija būtų skaičiuojama šiuo metu.
- Jei abejojate, galite susisiekti su „Sodros“ specialistais telefonu 1883 (trumpasis numeris Lietuvoje). Galite kreiptis į artimiausią „Sodros“ skyrių, kur specialistai suteiks jums visą išsamią informaciją.
- Jeigu jau esate sulaukęs pensinio amžiaus, kreipkitės tiesiogiai į „Sodrą“ per elektroninę sistemą arba atvykite į artimiausią skyrių. Prašymą galite pateikti ir internetu prisijungę prie „Sodros“ portalo.
Duomenys, kuriuos jums reikės pateikti: Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (atvykstant į artimiausią skyrių). Informacija apie sukauptą stažą ir pajamas (dažniausiai „Sodra“ turi šiuos duomenis, bet verta juos žinoti ir patiems).
Naudingos nuorodos:
- Prisijungimas prie „Sodros“ paskyros
- Pensijų skaičiuoklė
Socialinio draudimo pensijų rūšys
Šis įstatymas nustato šias socialinio draudimo pensijų rūšis:
- socialinio draudimo senatvės pensija;
- socialinio draudimo netekto darbingumo pensija;
- socialinio draudimo našlių pensija;
- socialinio draudimo našlaičių pensija.
Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai
Minimalaus ir būtinojo valstybinio socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimai nustatomi pagal nedarbingo ar iš dalies darbingo asmens amžių pripažinimo nedarbingu ar iš dalies darbingu dieną, t. y. Iškart, kai Jūs esate pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
Dokumentai, įrodantys stažą, įgytą iki 1993 m. gruodžio 31 d. Netekto darbingumo pensijai apskaičiuoti imamos visos Jūsų nuo 1994 m. sausio 1 d.
Pavyzdys, kaip apskaičiuojami apskaitos vienetai
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytų išmokų gavimo laikas į stažą įskaitomas tik įstatymų nustatyta tvarka privalomai draustiems ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu bei nedarbo socialiniu draudimu (iki 2005 m. sausio 1 d. - socialiniu draudimu nuo nedarbo) asmenims. Įskaitant į stažą šio straipsnio 3 dalyje nurodytus laikotarpius, laikoma, kad nuo šių išmokų buvo skaičiuojamos pensijų socialinio draudimo įmokos pagal pensijų socialinio draudimo įmokų tarifą (įskaitant kaupiamąją pensijų įmoką).
Į stažą, skiriant senatvės pensiją ar netekto darbingumo pensiją pagal šio įstatymo nuostatas, kalendorine trukme, bet ne ilgiau, negu asmuo sukako senatvės pensijos amžių, įskaitomi pagal Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą ar pagal pensijų įstatymus, galiojusius Lietuvos Respublikoje iki 1994 m. gruodžio 31 d., paskirtų netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavimo metai (ar jų dalis, jeigu pensiją asmuo gavo ne visus metus).