Elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai (toliau - e-pažymėjimai) Lietuvoje išduodami vadovaujantis tam tikromis taisyklėmis ir teisės aktais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius e-pažymėjimų išdavimo aspektus.
Teisinis pagrindas ir taisyklės
Teisinis pagrindas: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas. Kiti teisės aktai, reglamentuojantys nedarbingumo pažymėjimų išdavimą.
Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklės parengtos vadovaujantis: Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu. Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu. Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymu. Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr.86. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d.
Kaip veikia elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas?
Naujoji elektroninė nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos sistema (EPTS) teikia daug patogumų pacientams, jų darbdaviams, gydytojams ir „Sodros“ darbuotojams. Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad EPTS yra gydytojams skirta sistema, todėl darbdaviui jungtis prie EPTS nereikia.
Kai asmuo kreipiasi į gydytoją, ir šis asmuo pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Asmeniui per EPTS išduotas elektroninis pažymėjimas iš karto pateikiamas „Sodrai“.
Taip pat skaitykite: Plaučių uždegimo simptomai
Pacientui išduodamas pranešimas apie išduotą elektroninį pažymėjimą (Pranešimas apie išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ar Pranešimas apie išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą). Šis pranešimas - tai iš EPTS atspausdinamas dokumentas tik informuojantis, kad asmeniui išduotas elektroninis pažymėjimas (be ypatingų asmens duomenų). Jeigu asmeniui minėtas pranešimas nereikalingas (jo darbdavys naudojasi (EDAS)), iš EPTS jo spausdinti nebūtina. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tais atvejais, kai darbdavys ar kitos institucijos nesinaudoja EDAS arba neturi pasirašę duomenų teikimo sutarties, asmuo turi šį pranešimą atsispausdinti iš EPTS.
Pacientams nereikės nešti nedarbingumo pažymėjimų į darbovietes, nes informaciją apie jų nedarbingumo laikotarpį darbdaviai galės matyti, prisijungę prie EDAS. Šio pažymėjimo taip pat nebereikės pristatyti ir į „Sodrą“.
EPTS funkcijos ir gydytojo veiksmai
Gydytojas per EPTS pažymėjimą galės išrašyti greičiau, nes, įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį. Lengvinant šių pažymėjimų išdavimą, mažinant klaidų bei siekiant išvengi taisymų, EPTS numatyta klaidų kontrolė ir įvairūs perspėjimai, atkreipsiantys gydytojo dėmesį, jei asmeniui jau yra išduotas elektroninis pažymėjimas ar toks asmuo nedraustas arba jo darbingumas turi būti vertinamas Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje ir pan.
Be to, gydytojų patogumui numatyta, kad į EPTS įvedus atitinkamus duomenis apie asmens nedarbingumą, iš karto gydytojas šios informacijos gali nepasirašyti elektroniniu parašu, t. y. numatytas „laukimo periodas“. Sistema gydytojui pateiks visą aktualią informaciją apie paciento nedarbingumo laikotarpių istoriją per paskutinius 12 mėnesių, nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
Gydymo įstaigoms nebereikės vykdyti nedarbingumo pažymėjimų blankų apskaitos, vežioti į „Sodrą“ pranešimų apie ligos pradžią, taip pat bus įmanoma įvairiais pjūviais gauti ataskaitas apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Taip pat sumažės darbo krūvis personalui - elektroninis pažymėjimas netvirtinamas įstaigos antspaudu (spaudu) ir papildomai neregistruojamas. Atkreipiame dėmesį, jog asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, norint išduoti elektroninius pažymėjimus, reikia įsigyti elektroninį parašą.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ypatumai susirgus plaučių uždegimu
Kai asmuo kreipiasi į gydytoją, ir šis asmuo pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Asmeniui per EPTS išduotas elektroninis pažymėjimas iš karto pateikiamas „Sodrai“.
Jeigu asmuo į stacionarinio gydymo paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą kreipiasi pasibaigus ambulatorinių įstaigų darbo laikui, elektroninį pažymėjimą ambulatoriškai gydyti jam gali išduoti priėmimo skyriuje budintis gydytojas, bet ne ilgiau kaip 3 kalendorinėms dienoms.
Tais atvejais, kai gydytojas pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovo nustatytą gydytojo paslaugų teikimo tvarką pacientų namuose ir registruotą iškvietimą į namus teikia gydytojo paslaugas paciento namuose ir nustato, kad asmuo yra laikinai nedarbingu, jam elektroninis nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas kitą gydytojo darbo dieną, nuo tos dienos, nuo kurios asmuo buvo pripažintas laikinai nedarbingu, jei šis gydytojas po iškvietimo negrįžta į savo nuolatinę darbo vietą asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Jeigu darbingo amžiaus asmens darbingumas buvo atstatytas, jam susirgus, elektroninis pažymėjimas išduodamas šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Naujas elektroninis pažymėjimas asmeniui, kuris NDNT pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, susirgus kita liga ar susižalojus gali būti išduodamas dar nepradėjus dirbti, o dėl tos pačios ligos, ligai paūmėjus ar esant jos komplikacijoms - tik po 1 darbo dienos.
Kam neišduodamas e-pažymėjimas
E-pažymėjimai neišduodami asmenims, kurie į asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl traumos kreipėsi būdami neblaivūs (girti), taip pat asmenims, kurių laikinojo nedarbingumo priežastis yra piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis. Šiuo atveju išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Asmenys, įtariami esantys neblaivūs (girti) ar apsvaigę nuo psichiką veikiančių medžiagų, patikrinami pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505. Esant pagrįstiems įtarimams, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs, tai pažymima medicininiuose dokumentuose, o asmuo supažindinamas su išvada pasirašytinai.
Jeigu asmuo nesutinka su bendros asmens būklės įvertinimo rezultatais arba atsisako tikrintis, jis turi teisę pagal Transporto priemones vairuojančiųjų ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 27 punktą kreiptis dėl medicininės apžiūros atlikimo. Tais atvejais, kai bendros asmens būklės įvertinimo ar medicininės apžiūros metu nustatoma, kad asmuo yra neblaivus (girtas) ar apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, arba asmuo, nesutikęs su bendros asmens būklės įvertinimo rezultatais ar atsisakęs tikrintis, nesikreipia dėl medicininės apžiūros atlikimo, jam išduodama medicininė pažyma (forma Nr. 094/a).
Paciento pareigos ir elgesys sergant
Gydytojas, išduodamas elektroninį pažymėjimą, laikinai nedarbingu pripažintą asmenį pasirašytinai (asmens medicininiuose dokumentuose) supažindina su elgesio taisyklėmis nedarbingumo metu bei prievole Fondo valdybos teritorinio skyriaus kvietimu atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigos GKK darbingumui patikrinti.
Laikinojo nedarbingumo metu asmuo privalo vykdyti gydytojo nurodymus ir elgtis taip, kad jo netinkami veiksmai neužtęstų ligos ar sergančio šeimos nario slaugos trukmės.
Elektroninio pažymėjimo išdavimas šeimos narių slaugai
Šeimos nariais laikomi: sutuoktinis, vaikas (įvaikis), motina (įmotė), tėvas (įtėvis). Elektroniniai pažymėjimai sergančiam suaugusiam šeimos nariui slaugyti dėl tos pačios ligos išduodami ne ilgiau kaip 7 kalendorinėms dienoms nepriklausomai nuo to, kur asmuo slaugomas - stacionare ar namie.
Jeigu vieno šeimos nario slaugos metu suserga kiti šeimos nariai, elektroninis pažymėjimas jiems slaugyti ambulatoriškai išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui. Nepertraukiamos slaugos laikotarpiu elektroninis pažymėjimas slaugyti gali būti išduotas ir kitam šeimos nariui, tačiau bendra slaugos trukmė negali viršyti slaugomų asmenų amžių atitinkančiai šių Taisyklių 56-57 punktuose nurodytai trukmei.
Jei slaugomas asmuo suserga kita liga be pertraukos po ankstesnės ligos, jam slaugyti neišduodamas naujas elektroninis pažymėjimas.
Nedarbingumo pažymėjimas sveiko vaiko priežiūrai
Elektroninis pažymėjimas gali būti išduodamas sveiko vaiko priežiūrai, jei šis vaikas yra iki 3 metų, bet asmuo, kuriam suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos ar atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, dėl savo ligos ar traumos (toliau vadinama - sergantis asmuo) negali šio vaiko prižiūrėti.
Elektroninį pažymėjimą sveiko vaiko priežiūrai išduoda sergantį asmenį gydantis gydytojas kitam šeimos nariui (motinai (įmotei) ar tėvui (įtėviui), prižiūrinčiam vaiką, įvertinęs sergančiojo asmens sveikatos būklę. Elektroniniai pažymėjimai sveiko vaiko priežiūrai dėl tos pačios segančiojo asmens ligos ar traumos išduodami ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nepriklausomai nuo to, ar sergantysis asmuo gydomas stacionare, ar ambulatoriškai.
Kam gali būti išduodami nedarbingumo pažymėjimai ir kas gali kreiptis
Nedarbingumo pažymėjimas gali būti išduodamas apdraustiesiems asmenims - tai yra dirbantiems pagal darbo ar tarnybos sutartį arba vykdantiems savarankišką veiklą. Dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo taip pat gali kreiptis bedarbio statusą turintys žmonės, užsiregistravę Užimtumo tarnyboje, tačiau jiems ligos išmoka už nesergančio vaiko priežiūrą nebus mokama.
Ligos išmoką pagal išduotą nedarbingumo pažymėjimą gali gauti vaiko motina, tėvas, įmotė, įtėvis, budintis globotojas, globėjas ar vaiką laikinai prižiūrintis asmuo, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendinamas pas fizinius asmenis. Nuo lapkričio ligos išmokos gavėjų ratas išsiplėtė - dabar ligos išmoką už nesergančio vaiko priežiūrą gali gauti ir vaiko senelė, senelis ar asmenį su negalia laikinai prižiūrintis asmuo.
Kaip pateikti prašymą „Sodrai“ dėl nedarbingumo pažymėjimo išdavimo
Pateikti prašymą galima prisijungus prie asmeninės „Sodros“ paskyros. Prisijungę prie savo paskyros, dešiniajame viršutiniame kampe spauskite „Prašymai“ ir pasirinkite skiltį „Susirgau/Slaugau šeimos narį“. Spauskite ant šablono „Prašymas išduoti nedarbingumo pažymėjimą asmens priežiūrai dėl epideminės situacijos“.
Prašymas yra iš dalies užpildytas - jame automatiškai atsiranda Jūsų duomenys. Jums reikės nurodyti prižiūrimo asmens duomenis, švietimo įstaigą, kurioje paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, ir laikotarpį, kuriam prašote išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Maksimalus laikotarpis, kuriam gali būti išduotas nedarbingumo pažymėjimas - 14 kalendorinių dienų.
Prašymą taip pat galima pateikti atvykus į bet kurį „Sodros“ klientų aptarnavimo skyrių. Su savimi turėkite asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą gyventi Lietuvoje). Pateikę prašymą, informuokite savo darbdavį, kad prižiūrėsite kitą asmenį ir dėl to negalėsite dirbti.
Kokius dar dokumentus reikia pateikti „Sodrai“ ir terminas
Jeigu iki šiol nesate pateikę neterminuoto prašymo skirti ligos išmoką, būtinai jį pateikite. Priešingu atveju negalėsite pateikti prašymo išduoti nedarbingumo pažymėjimą. Jums taip pat nebus išmokėta ligos išmoka pagal šį arba ateityje išduodamus nedarbingumo pažymėjimus. Vieną kartą pateiktas prašymas galioja visiems būsimiems asmens ligos ar kito asmens slaugymo (priežiūros) atvejams.
Praėjus ne ilgiau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“, nedarbingumo pažymėjimas bus išduotas. Kai žmogus pateikia prašymą, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo visų reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo „Sodroje“ dienos.
Ligos išmoka susirgus plaučių uždegimu ir savarankiškai dirbantys
Daugelis klausia, ar galima tikėtis ligos išmokos ir jei taip - kokios sąlygos galioja? Ar apskritai verta tikėtis paramos, kai dirbi savarankiškai? Svarbu nepamiršti, kad ligos išmokos dydis priklauso nuo pajamų ir ligos trukmės. Socialinio draudimo įmokos turi būti mokamos pagal tam tikrą procentą nuo individualių pajamų, kad būtų galima gauti ligos išmokas.
Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.
Ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo.
Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos. Išmokos trukmė: Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma. Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.
| Aspektas | Reikalavimas / Pastaba |
|---|---|
| Socialinio draudimo stažas | Nepertraukiamai 3 mėn. per paskutinius 12 mėn. arba 6 mėn. per pastaruosius 24 mėn. |
| Minimali išmoka per mėn. | Ne mažiau negu 11,64 % šalies VDU |
| Išmokos mokėjimas | 1-2 d. darbdavys, nuo 3 d. „Sodra“ (iki 122 d.) |
| Max nedarbingumo trukmė (tos pačios ligos) | 122 kalendorinės dienos |
Kaip „Sodra“ skiria pašalpą ir pateikiami duomenys
Šio pažymėjimo taip pat nebereikės pristatyti ir į „Sodrą“. Tačiau pašalpą „Sodra“ skirs tik gavusi asmens prašymą (galima pateikti per EGAS ar popierinį), kuriame nurodomas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, už kurį prašoma skirti pašalpą, ir darbdavio užpildytą formą NP-SD.
Darbdavys per EDAS galės stebėti savo darbuotojo nedarbingumo laikotarpius. Teikiant informaciją apie ligos pašalpą iš darbdavio lėšų bei dėl ligos nedirbtą laikotarpį, draudėjui nebereikės pildyti nedarbingumo pažymėjimų antrosios pusės ir jų pristatyti „Sodrai“ - tai, kaip jau minėta, bus galima padaryti elektroniniu būdu (per EDAS pateikiant Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD).
Pastabos dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo
Augant susirgimų skaičiui dėl ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų, gripo ar COVID-19, švietimo įstaigoje gali būti paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Prašyme pateikta informacija apie švietimo įstaigoje paskelbtą infekcijų plitimą ribojantį režimą patvirtinama remiantis Mokinių registro duomenimis.
Nedarbingumo pažymėjimas už nesergančio vaiko priežiūrą gali būti išduotas už ne ilgesnį nei 14 kalendorinių dienų laikotarpį. Ligos išmoka bus mokama tik už tą laikotarpį, kuriuo vaiko lankomoje švietimo įstaigoje ar jo lankomoje klasėje (grupėje) buvo oficialiai paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas, net jei nedarbingumo pažymėjimas išduotas ilgesniam laikotarpiui.
Jei šeimoje reikia prižiūrėti du sveikus vaikus, kurių lankomose švietimo įstaigose (ar jų lankomose klasėse, grupėse) paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir abiejų vaikų švietimo įstaigų uždarymo laikotarpiai sutampa, nedarbingumo pažymėjimas išduodamas tik vienam prižiūrinčiam asmeniui.
tags: #nedarbingumas #susisrgus #plauciu #uz